Naujausios
Tuo dabar džiaugiasi Maskvos įkurtos, bet niekieno nepripažintos Padniestrės Moldovos Respublikos (PMR) gyventojai. Tokios pigios paslaugų bei viešo transporto kainos čia yra įmanomos todėl, nes Maskva specialiai PMR parduoda dujas keliolika kartų pigiau, nei kad Moldovai ir kitoms šalims.
Pigios komunalinių paslaugų bei viešo transporto kainos yra savotiška reklaminė apgaulė, kuri neatspindi tikros gyvenimo realybės PMR. Su ja susipažinę panašios santvarkos Lietuvoje, manau, mažai kas pageidautų.
Kokia ta realybė, nusprendžiau įsitikinti pats, ir nuvykau į PMR sostinę Tiraspolį. Moldovos sostinę Kišiniovą nuo Tiraspolio skiria vos 78 kilometrai, tačiau išvyką gerokai prailgina PMR pasienyje vykstanti patikra bei kelyje stovintys blokpostai.
Moldovos patikrinimo poste – vos keli kariai ir nėra įrengta jokio įtvirtinimo. Tačiau įvažiavimą į PMR saugo didelė ginkluotų kariškių grupė ir vyksta smulkmeniškas keleivių pasų patikrinimas.
Vėliau, jau keliaujant po PMR, kas kelis ar keliolika kilometrų tenka kirsti iš cementinių blokų sustatytas barikadas bei jas saugojančius kariškius. Nejučiomis kyla įtarimas, kad PMR vadovybė specialiai kuria įvaizdį, jog potencialia agresore yra Moldova, o ne PMR esantys Rusijos kariai.
Į mano nustebimą, kodėl čia tiek daug blokpostų, mikroautobuso kaimynė, dailės mokyklos mokytoja pareiškė, jog bijoma moldavų. Moteris pasakė, kad Moldovoje gyvena 2,5 mln. gyventojų, o PMR penkis kartus mažiau.
Vadinasi, akivaizdu, kad mažesnė šalis privalo saugotis nuo didesnės kaimynės, su kuria prieš trisdešimt metų kariavo. Su pakeleive nesiryžau ginčytis, nes artėjome prie pasienio kontrolės punkto, ir pabijojau, kad, pašnekovei įskundus, galiu būti neįleistas į PMR.
Juolab, kad Kišiniovo bičiuliai perspėjo apie tokią galimybę ir prašė jokiu būdu neprasitarti, kad esu žurnalistas. Paso patikra visgi buvo neilga: PMR kariškis paklausė, ar vykstu kaip turistas ir ar neturiu filmavimo įrangos.
Pravažiavę Banderų miestą su gražia restauruota viduramžių pilimi netrukus pasiekiame ir Tiraspolį. Nežinodamas, kur išlipti, vykstu į galutinę stotelę prie geležinkelio stoties.
Pasiklausęs sužinau, jog nuo stoties einanti V. Lenino gatvė yra tiesus kelias į Tiraspolio centrą. Paėjėjus keletą šimtų metrų išnyra parkas su naujai pastatyta bažnyčia bei viduryje parko nebaigtu įrengti fontanu.
Aplink fontaną pastatyti specialūs granitiniai paaukštinimai, ant kurių ateityje turbūt bus padėtos memorialinės lentos. Kol kas guli tik viena lenta su išraižytais keturių Rusijos carų portretais bei prierašu, kad tai Romanovų dinastijos keturių šimtų metų jubiliejaus pagerbimas.
Vėliau tenka pamatyti ne vieną paminklą, aukštinantį carinės Rusijos laikus, tačiau nėra jokių užuominų, kad tas žemes kelis šimtmečius valdė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, išsiplėtusi iki Juodosios jūros.
Pačiame Tiraspolio centre yra naujai įrengtas parkas, pavadintas carienės Jekaterinos ll vardu bei papuoštas didžiule jos skulptūra. Šalia stovi kelių karvedžių skulptūros, o prie įėjimo į parką yra įrengti specialūs stovai su informacija apie labiausiai carinei Rusijai ir Padniestrei nusipelniusius didikus bei kariškius.
Kitoje gatvės pusėje stovi grandiozinė skulptūra, kurioje pavaizduotas ant žirgo sėdintis karvedys Aleksandras Suvorovas.
Už šimto metrų nuo Jekaterinos ll parko prasideda didžiulis memorialas karų aukoms, kurį puošia rusų tankas.
Priešais kraštotyros muziejų, kitoje gatvės pusėje, stovi vietos vyriausybės bei parlamento rūmai, o prieš juos puikuojasi milžiniškas V. Lenino paminklas.
Tiraspolyje pasijunti tarsi grįžęs į niūrius sovietmečio laikus. Tai, kad PMR gyventi yra pavojinga, papasakojo žmogaus teises ginančios organizacijos „Promo-Lex“ vadovas Ionas Manole.
Advokatas priminė, jog prieš 31 metus Padniestrėje inicijavusi rusakalbių gyventojų sukilimą ir nepriklausomybės paskelbimą Maskva žadėjo čia sukurti Rytų Šveicariją.
Maskva teigė, jog Padniestrėje yra daug gamyklų, kurios klestės, o kartu ir visi gyventojai. Tačiau dabar Padniestrėje atlyginimai yra apie dvidešimt procentų mažesni nei Moldovoje ir vidutiniškai siekia apie 300–350 eurų. Vidutinė pensija siekia 70–100 eurų, o žmones nuo skurdo ir bado gelbėja maži komunaliniai mokesčiai.
„Blogiausia, jog PMR pavirto kontrabandos bei mafijinių struktūrų kraštu, ir čia vyrauja visiška teisinė savivalė“, – tvirtina I.Manola.
Iš už šimto kilometrų esančio Ukrainos Odesos jūrų uosto į PMR iki karo buvo didžiuliais kiekiais gabenamos neapmokestintos prekės, kurios buvo parduodamos Ukrainoje ir Moldovoje. Iš nelegalios prekybos pelnėsi Ukrainos, Moldovos ir galimai net Rusijos oligarchai.
Milžiniškos pajamos padėjo Kišiniove steigti Maskvai palankius laikraščius ir televizijas, skleisti ES ir NATO nepalankią propagandą.
PMR nepaprastai suklestėjo dvejų buvusių saugumiečių įkurta „Sheriff“ kompanija, išsikovojusi monopolinę padėtį daugelyje verslo sričių. „Sherif“ kompanija net šešerius metus turėjo išimtinę teisę valdyti Moldovos muitinės antspaudą. Todėl galėjo į Odesos uostą atvežtas prekes performinti į moldaviškas, po to jas buvo galima eksportuoti į Vakarus, apeinant įvairius ribojimus. „Sherif“ yra siejama tiek su legaliu, tiek su šešėliniu verslu, o jos savininkai turi didelę įtaką PMR vadovams.
„PMR skelbia, jog rusų, ukrainiečių bei moldavų kalbos yra valstybinės, tačiau visi dokumentai pildomi tik rusiškai, ir tik šia kalba čia leidžiami laikraščiai, vyksta parlamento posėdžiai“, – teigia I.Manole. Jis mano, kad PMR siekiama likviduoti moldaviškas mokyklas, nes joms yra daromi įvairūs trukdžiai.
Prieš aštuoniolika metų moldaviškas mokyklas vasaros atostogų metu buvo norima uždaryti. PMR milicininkai įsilaužė į septynias moldavų mokyklas ir išvežė į šiukšlyną visus vadovėlius bei mokymo priemones.
Mokyklų uždaryti nepavyko todėl, jog vienos mokyklos mokiniai su mokytojais tada užsibarikadavo pastate, ir neįleido milicininkų. Vaikų tėvai maistą bei vandens butelius mėtė į mokyklos kiemą per tvorą, o nufilmuoti šie vaizdai papiktino Vakarų valstybes.
Paveikta skandalo Maskva įsakė Tiraspoliui palikti moldavų mokyklas ramybėje. Tačiau moldaviškų mokyklų diskriminavimas tęsiasi.
Dubosarų mieste jau keliolika metų naujai pastatytai mokyklai neduodamas leidimas veikti, o vaikai priversti glaustis sename darželyje. Grigoriopolio miestelyje trisdešimt metų neduodama leidimo statyti moldavišką mokyklą, ir vaikai autobusais kasdien yra vežami į Moldaviją, kad galėtų mokytis gimtąja kalba.
„Vietoje Rytų Šveicarijos PMR pavirto teisinės bei ekonominės savivalės šalimi, kurioje kiekvienam piliečiui yra grėsmė patekti į kalėjimą, jei jis šnekės ar darys ne tai, ko reikalaujama“, – tvirtina I. Manole.
Maskva PMR rėmimui jau išleido per 40 mlrd. eurų, tačiau jie nusėdo į oligarchų bei prorusiškų partijų vadovų kišenes. „Kremlius tokius pinigus skiria ne šiaip sau, o, žinodamas, kad PMR išlaikydama, gali šantažuoti ir Moldovą, ir Ukrainą“, – tvirtina I. Manole.
Dėl to Maskva iš PMR neišveda ir savo armijos, nors pagal įsipareigojimą tai privalėjo padaryti dar prieš devyniolika metų.
„PMR skelbia, kad joje visos tautos yra lygios, tačiau – tai akivaizdus melas, nes gyventojai yra rusinami“, – sakė I. Manole.
