Naujausios
Paveikslas pavogtas iš Vakarų bei Rytų meno muziejaus Odesoje, o Ukrainos kriminalistai paprašė, kad R. Topilovas apsimestų JAV piliečiu, ir Italijoje užmegztų kontaktus su pagrobėjais.
Ši gudrybė pavyko ir, Italijos bei Vokietijos policijai padedant, Gruzijos piliečių pavogtas paveikslas buvo rastas Berlyno priemiesčio garaže ir grąžintas Ukrainai.
Vienas Kyjivo žurnalas R.Topilovą tada pavadino Odesos „Agentu 007”, pravardė prigijo.
Buvęs kariškis išgarsėjo ir tuo, jog įkūrė vieną iš pirmųjų diskotekų SSRS, išleido patį pirmą CD muzikinį albumą Ukrainoje, o tentus koncertams bei proginiams renginiams statanti jo firma „Ambience“ tapo didžiausia gimtinėje. Šios įmonės sumontuotose gigantiškose palapinėse prieš karą vyko visi didžiausi renginiai Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje.
Maskoliams įsiveržus į Ukrainą R. Topilovo įmonė įkūrė nemokamą valgyklą pabėgėliams, išskyrė tentą pabėgėlių centrui bei nemokamai stato palapines per humanitarinės organizacijos „Gerasis samarietis“ renginius vaikams.
JAV gyvenantis vienas iš dviejų R. Topilovo sūnų baiminasi dėl tėvų gyvybės ir ragina juos atskristi. Graužatį dėl to, jog 1968 metais dalyvavo slopinant Čekijos revoliuciją jaučiantis tėvas tačiau visų pirma nusprendė įsijungti į paramą kariuomenei.
Vienam bičiuliui kariškiui, kovojančiam fronte netoli Mikolajevo, pasiskundus, kad trūksta šalmų, neperšaunamų liemenių, optikos priemonių, dronų ir akumuliatorių Topilovas ėmė organizuoti šių priemonių gabenimą iš užsienio.
Tėvo pavyzdys įkvėpė ir sūnų, dirbantį informatiku viename JAV banke, įkurti toje šalyje pagalbos Ukrainai fondą. Už surenkamas lėšas sūnus perka karinę bei humanitarinę paramą ir siunčia gimtinėn.
Kitas sūnus paveldėjo iš tėvo polinkį menui, liko gyventi Odesoje ir rašo knygas bei groja roko grupėje.
„Mane tėvai užrašė į muzikos mokyklą tikėdamiesi, kad grosiu klasikinę muziką, bet aš susižavėjau pasaulį tada užkariavusia roko grupe „Bitlai“ ir pats ėmiau barškinti gitara“, – juokėsi R. Topilovas.
Įstojęs į universitetą R. Topilovas vakarais uždarbiavo, grodamas restorane, ir net slapta svajojo apie roko muzikanto karjerą.
Visus planus sujaukė 1967 metais kilęs Izraelio ir Egipto karas, sukėlęs antižydišką isteriją Maskvoje bei visoje SSRS. Iš universiteto tada buvo pašalinti ne tik dėstytojai žydai, bet ir vieno iš jų įsteigtą būrelį lankę studentai žydai, kartu ir R. Topilovas.
Vaikinas žinojo, kad jo tėvas, norėdamas apsaugoti savo sūnus nuo panašių konfliktų, jau anksčiau buvo išsižadėjęs žydiškos pavardės, tačiau 1967 metais asmeniškai patyrė, ką reiškia antisemitizmas. Išmestas iš universiteto vaikinas netrukus buvo pašauktas į kariuomenę.
Prieš 54 metus devyniolikametį R.Topilovą kartu su kitais dalinio kareiviais iš bazės Užgorode, esančios netoli Slovakijos, permetė į Čekoslovakijos provinciją.
„Mums neteko tankais traiškyti barikadų ir šaudyti į demonstrantus, nes tikroji revoliucija vyko sostinėje Pragoje, bet aš negaliu pamiršti, kaip mūsų įžengimą pamatę čekai gatvėje liūdnai raudojo, o vienas jaunuolis su ašaromis akyse garsiai paklausė: „kodėl jūs tai padarėte“, – pasakojo verslininkas.
„Aš tarnavau ryšininkų kuopoje ir galėjau, perjungęs laidus, klausytis „Amerikos balso“ pranešimų, tad žinojau tiesą – kad atėjome ne pagelbėti Čekoslovakijai apsiginti nuo NATO kėslų, o nuslopinti joje kilusį pasipriešinimą Maskvai“, – sakė R. Topilovas.
Čekijoje išbuvo vos du mėnesius, nes pavyko įkalbinti vadą, kad leistų stoti į karo mokyklą. Ją pabaigęs R. Topilovas buvo pasiųstas dirbti į karinę artilerijos gamyklą Rževo mieste netoli Maskvos.
Ten jisai kartu su keliais kolegomis už vieną hidroakustinį išradimą buvo apdovanotas Lenino jaunimo premija, tapo techninio skyriaus viršininku, komjaunimo sekretoriumi. Pastaroji pareigybė pravertė įgyvendinti svajonę – įsteigti pirmą mieste ir vieną pirmųjų visoje SSRS diskotekų.
Vėliau jaunasis išradėjas už ryšius su disidentų judėjimui priklausiusia mergina iš Maskvos bei už netinkamos muzikos propagavimą buvo pašalintas iš komjaunimo ir, netekęs KGB išduotos „lojalumo pažymos“, prarado darbą karinėje gamykloje.
Grįžęs į Odesą R. Topilovas įkūrė savo įrašų studiją, talkino įgarsinant kino studijoje kuriamus filmus, organizavo gražuolių rinkimo konkursus, muzikos, kino ir madų renginius.
„Į prieš dvylika metų pagrobto Karavadžo paveikslo istoriją mane įtraukė vienas Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, buvęs mano studentas iš tų laikų, kai dėsčiau Policijos akademijoje. Jisai kolegoms prasitarė, kad gerai moku anglų kalbą ir daug kartų lankiausi JAV, tad šie nusprendė, kad tinku suvaidinti amerikietį Džonsoną, perkantį vogtus paveikslus savo klientams“, – pasakojo vyras.
Ministerija jam parūpino labai brangų žiedą su briliantu, solidų laikrodį bei kostiumą ir pasiuntė į Italiją. Ten buvo priskirta viena Neapolio policininkė, turėjusi suvaidinti jo sekretorę.
„Nuvykome į vienoje pilyje rengiamą uždarą meno prekeivių susitikimą, kur prasitariau, kad domiuosi Karavadžo darbais. Po kiek laiko man paskambino vagystės organizatorius, ir susitarėme susitikti Budapešte.
Vėliau dar susitikome Prahoje ir Berlyne, o šis paskutinis susitikimas buvo lemtingas, nes paprašiau, kad parodytų paveikslą, tai ir padėjo Vokietijos policijai jį vėliau perimti.
Paveikslo atgavimą palengvino tai, kad vagys nebuvo profesionalai, jiems vadovavo vienas Leningrado „Ermitaže“ dirbęs ekspertas. Jisai turbūt sužinojo, kad į Italiją ir Ispaniją prieš tai vežtas paveikslas buvo apdraustas šimtu milijonų JAV dolerių, tad panoro gauti pusę tos sumos. Aš pasakiau, kad už vogtą kūrinį gali gauti maksimaliai penkis milijonus, ir nuolat vilkinau derybas. Jie tikrino mano duomenis, bet tai nebuvo lengva, nes beveik kas dešimtas JAV gyventojas turi Džonsono pavardę, „ – detektyvinę istoriją dėstė R. Topilovas.
R. Topilovas vaikystėje yra gyvenęs keliose Chersono srities vietovėse, kur jo mama, jauna gydytoja, ten buvo pasiųsta dirbti. Dabar tą regioną užėmė maskoliai, ir R. Topilovas baiminasi, kad, jei Ukrainos kariuomenė srities neatkovos, nebepamatys vaikystės vietų.
Verslininkas prieš karą turėjo daugybę draugų Rusijoje, su kuriais dabar ryšys nutrūko. Vyras feisbuko paskyroje patalpino laišką anoniminiam draugui iš Rusijos: „Jūs apkurtote ir apakote, taip turbūt parankiau (...) jūs visi meluojate vieni kitiems ir net nenorite iš to melo išsivaduoti, o mes sužinojome, kaip atrodo tikrasis fašizmas (...) ir žinai, mes jau supratome, kad kaltas ne vien Putinas, nes pamatėme, ką išdarinėja jūsų „kariai“.
