Naujausios
Tokią baimę patvirtino ir vietos verslininkas Sergiu Durleshteanas, pareiškęs, jog, vos prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, supakavo svarbiausius daiktus į lagaminus tam, kad bet kurią akimirką kuo greičiau galėtų sprukti į Rumuniją. „Tarsi gyvename po senovei, tačiau galvoje dažnai kirba mintys – ar nauja PMR įvykusi provokacija dar nėra karo pradžia, ar, Maskvai mus užpuolus, Ukraina ateis į pagalbą, ar įsikiš į konfliktą Bukareštas, ar nebus uždaryta siena su Rumunija, kaip elgsis Briuselis ir NATO?“ – pasakoja S. Durleshteanas.
Verslininkas kartu su žmona bei dukra ir sūnumi prieš keletą metų išsiėmė Rumunijos pasus tam, kad Rusijos įsiveržimo atveju galėtų pabėgti iš Moldovos. „Nenoriu kartoti klaidos, kokią padarė mano žmonos tėvai, po karo nepasitraukę į Rumuniją, ir po to buvę išvežti į Sibirą“, – sakė S. Durleshteanas.
Istoriko V. Birladeanu teigimu, po Antro pasaulinio karo į Rumuniją pasitraukė trys šimtai tūkstančių Moldovos gyventojų. Pasilikę nenujautė, kad Maskvos įkurtoje Moldovos tarybų respublikoje šimtas tūkstančių žmonių bus ištremti į Sibirą, o dar kas dešimtas gyventojas 1946–1947 metais mirs per kaimuose vykdytą prievartinės kolektyvizacijos sukeltą badą.
Maskva Moldovoje vykdė žymiai agresyvesnę rusifikaciją nei Lietuvoje – vadovaujančiais įmonių bei administracijų vadovais skyrė beveik išimtinai deleguotus rusakalbius. Bijodami galimų represijų ir siekdami apsaugoti vaikus nuo karjeros ribojimų tėvai vaikus ėmė leisti į rusiškas mokyklas, kurios buvo geriau finansuojamos nei moldaviškos.
„Moldavų kalba yra visiškas Maskvos pramanas: įvedę rusišką raidyną norėjo dirbtinai atskirti nuo rumunų kalbos ir Rumunijos“, – teigė S. Durleshteanas.
Verslininkas pats mokėsi rusiškoje mokykloje, nes tėvai girdėjo Maskvos teiginius, jog rumunų kalba yra fašistų kalba, ir norėjo vaikus apsaugoti nuo problemų.
Tiek S. Durleshteanas, tiek istorikas V. Birladeanu tikisi, jog Moldova ateityje vėl susijungs su Rumunija. V. Birladeanas priminė, jog dabartinės Moldovos teritorija kartu su Vakarų Moldovos regionu Rumunijoje prieš šešis šimtus metų sudarė Moldovos karalystę su sostine Jaši.
XlX a. Moldovos karalystei apsijungus su Valakija ir Transilvanija susikūrė Rumunija. 1812 metais rytinę Moldovos karalystės dalį užėmusi Rusija tą teritoriją pavadino Besarabija ir jos sostine paskelbė Kišiniovą.
Po Pirmo pasaulinio karo 1920 m. Kišiniovas vėl tapo Rumunijos dalimi, tačiau 1940 m. Maskva dar kartą atplėšė rytinę Moldovą, kurią pavadino Moldovos tarybų respublika ir įvedė rusišką raidyną.
1989 metais Lietuvoje susikūrusiam Sajūdžiui ėmus siekti nepriklausomybės, su Sajūdžiu ryšius užmezgę Moldovos intelektualai įkūrė Liaudies frontą.
1991 metais Moldova pasitraukė iš TSRS. Tai siutino Maskvą, ir ši sukūrė planą, Moldovoje įkuriant PMR.
PMR teritorija yra unikali. Tai maždaug 200 kilometrų ilgio ir vos 6–38 kilometrų pločio žemės ruožas dešiniame Dniestro upės krante. Kairiame upės krante yra likusi Moldovos teritorija, o iš dešinės pusės PMR ribojasi su Ukraina.
Gyventojų sudėtis PMR kiek skiriasi nuo Moldovos, kur du trečdaliai žmonių yra moldavai. PMR tuo tarpu moldavų, ukrainiečių ir rusų yra maždaug po trečdalį.
Rusakalbių Padniestrėje ėmė daugėti sovietmečiu, nes dėl gero susisiekimo su Ukraina čia buvo vystoma sunkioji pramonė, statomi fabrikai, iškilo šiluminė elektrinė. Be to, Padniestrėje buvo įkurta svarbi TSRS karinė bazė, kurią Maskva numatė kaip placdarmą ruošiantis galimam karui su Rumunija ir Vakarais.
1991 metais Moldovai paskelbus nepriklausomybę Maskva ėmė gąsdinti Padniestrės didžiųjų gamyklų vadovus, jog Kišiniovas juos atleis iš pareigų, ir sukurstė priešintis. Suagituoti fabrikų darbininkai ėmė statyti barikadas, burtis į gynėjų būrius, prie kurių prisijungė vietos policininkai, buvę Afganistano karo veteranai, o ginklus tiekė bei vėliau „taikytojais“ apsimetė rusų kariškiai.
Per susirėmimus su Moldovos policininkais bei Liaudies Fronto aktyvistais abejose pusėse žuvo apie pusantro tūkstančio žmonių. Moldova žuvusiuosius kasmet pagerbia prie paminklų dėdama gėles, o PMR tų kovų atminimą pavertė savotiška religija.
Visose didesnėse PMR gyvenvietėse šalia paminklo Leninui iškilo ir paminklai 1991m. kovoms atminti, yra steigiami specialūs muziejai. PMR yra įvedusi savo pasus, turi vyriausybę ir parlamentą, kurių pasaulis nepripažįsta, tad PMR gyventojai turi ir Moldovos ar net Rumuniškus pasus.
PMR susikūrimas sukėlė didžiulį chaosą Moldovoje. Kadangi Moldova negalėjo kontroliuoti PMR sienos su Ukraina, per ją į PMR ėmė milžiniškais kiekiais plūsti kontrabandinės prekės.
Jos buvo vežamos iš už šimto kilometrų Ukrainoje esančio Odesos jūros uosto. Kadangi prekės buvo apiforminamos vežimui į Moldovą, ukrainiečiai jų neapmokestindavo, o Moldova nesugebėjo ne tik jų apmokestinti, bet ir kontroliuoti prekių kiekio.
Neapmokestintos pigios prekės po to keliaudavo į Moldovos ir Ukrainos rinką, o iš kontrabandinio pelno turtus krovėsi tų šalių oligarchai. Moldovos ekonomikai tai tapo dideliu trukdžiu, nes vietos gamintojams bei importuotojams buvo sunku konkuruoti su kontrabandinėmis prekėmis.
Spėjama, kad šiais kontrabandiniais pinigais buvo paperkami Moldovos politikai, jais buvo finansuojamos Maskvai palankios partijos.
„Dėl politikų korumpuotumo Kišiniovas ne tik kad daug metų nekontroliavo padėties šalyje, bet ir nepriėmė savarankiškumui svarbių sprendimų, pavyzdžiui, nesujungė savo elektros tinklų su Rumunijos energetikos sistema“, – tvirtina V. Birladeanu.
Paradoksalią Moldovos situaciją simbolizuoja elektros energijos ir dujų įsigijimo aplinkybės. Rusiškos dujos į Moldovą ateina iš PMR, tenykštė valdžia jas vagia, o Maskva reikalauja, kad už viską mokėtų Kišiniovas.
Vogdama dujas PMR gamina pigesnius maisto bei pramonės produktus, kuriuos parduoda Moldovoje ir žlugdo šios verslininkus. Be to, vogtomis dujomis PMR gamina šiluminėje elektrinėje energiją, kurią parduoda Moldovai tokiu būdu dvigubai pasipelnydama iš vogtų dujų.
„PMR egzistavimas kelia ekonominį ir politinį chaosą Moldovoje“, – teigia ir verslininkas S. Durleshteanas. Jis priminė, jog prieš karą nemaža dalis Kišiniovo piliečių važinėjo mašinomis su PMR numeriais, mat čia nereikėjo mokėti mašinos įregistravimo mokesčio.
„Maskvai PMR yra reikalingas tam, kad galėtų destabilizuoti situaciją ne tik Moldovoje, bet ir Ukrainoje: iš PMR 2014 metais buvo pasiųsti administratoriai į susikūrusias apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko respublikas“ , – priminė V. Birladeanu.
Prieš tris mėnesius Rusijai užpuolus Ukrainą Kremlius prakalbo ir apie galimybę PMR kariuomenei įsijungti į kovas. Po tokių pareiškimų PMR prasidėjo keistos provokacijos – neišaiškinti sprogimai prie karinės bazės bei administracinių pastatų.
Kišiniovas baiminasi, kad Maskva rengia šias provokacijas tam, kad sukeltų politinę įtampą Moldovoje ir atgrasintų nuo stojimo į ES bei NATO, nes gali būti užpulta.
