Medžiai kapinėse kenčia nuo sužalojimų

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.
Me­džių su iš­skob­to­mis duo­bė­mis ka­mie­nuo­se Ba­zi­lio­nų ka­pi­nė­se ne vie­nas.
Ar­tė­ja lapk­ri­čio 1-oji, Vi­sų šven­tų­jų die­na, kai ant ar­ti­mų­jų ka­pų deg­ti žva­ku­čių į ka­pi­nes sku­bės di­džio­ji da­lis Lie­tu­vos. Da­bar – ka­pa­vie­čių tvar­ky­mo me­tas. Ta­čiau Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai skel­bia pa­vo­jų, kad žmo­nės, no­rė­da­mi at­si­kra­ty­ti ša­lia ka­po au­gan­čiais me­džiais, ėmė juos me­cha­niš­kai ža­lo­ti ar­ba ga­din­ti juos che­mi­ka­lais. Pro­tė­vių tra­di­ci­jas nu­svė­rė pra­ktiš­ku­mas.
Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.
Šiau­lių ra­jo­no Ap­lin­kos sky­riaus ve­dė­ja Re­na­ta Ul­vy­die­nė ma­no, jog tai, kad ru­de­nį ant ka­po kren­ta la­pai, nė­ra prie­žas­tis nu­pjau­ti svei­ką me­dį.

Nus­ta­ty­ti nio­ko­to­jų ne­pa­vyks­ta

Pa­ra­dok­sas: Šiau­liuo­se žmo­nės gi­na bul­va­re pjau­na­mus me­džius, o ra­jo­no ka­pi­nai­tė­se gy­ven­to­jai juos nio­ko­ja, kad nu­džiū­tų. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos sky­riaus ve­dė­ja Re­na­ta Ul­vy­die­nė in­for­ma­vo, kad nio­ko­ja­mi svei­ki me­džiai pa­sta­ruo­ju me­tu fik­suo­ti Ba­zi­lio­nų, Mi­cai­čių ka­pi­nė­se.

Prieš ke­lis me­tus pir­mas toks at­ve­jas bu­vo nu­sta­ty­tas Ku­žių ka­pi­nė­se. Bu­vo pra­šo­ma lei­di­mo iš­pjau­ti me­dį, o jo ne­ga­vus po pus­me­čio me­dis nu­džiū­vo pa­ts.

"Ta ma­da pra­dė­jo ei­ti ir į ki­tas ka­pi­nes", – ap­gai­les­ta­vo ve­dė­ja.

Nus­ta­ty­ti nio­ko­to­jų ne­pa­vyks­ta, nes už ran­kos ne­pa­ga­vus, sun­ku įro­dy­ti.

R. Ul­vy­die­nė pa­sa­ko­jo, kad la­biau­siai žmo­nėms ne­pa­tin­ka ant ka­po kren­tan­tys la­pai, spyg­liai. Jei truk­do me­džio šak­nys, ke­lia bor­te­lį, ga­di­na pa­mink­lą, nu­pjau­ti me­dį lei­di­mas iš­duo­da­mas – per me­tus to­kių at­ve­jų nu­tin­ka iki 10.

"Jei bė­da tik la­pai ar spyg­liai, o me­džiai yra ge­ros būk­lės, ta­da pjau­ti ga­li­ma tik at­ly­gi­nus jų ver­tę. Pap­ras­tai tai bū­na se­ni svei­ki me­džiai ir jų ver­tė ga­li svy­ruo­ti nuo 300 iki 600 eu­rų, pri­klau­so­mai nuo me­džio rū­šies, ka­mie­no dia­met­ro", – sa­ko ve­dė­ja.

Ka­pi­nė­se me­džiai pjau­na­mi se­niū­nų ini­cia­ty­va, jei yra ava­ri­nės būk­lės, lūž­tan­tys. Daž­niau­siai jie ge­ni­mi, kad ne­truk­dy­tų ka­pi­nių lan­ky­to­jams, ne­kel­tų grės­mės.

"Pas mus iš se­no­vės atė­ju­si tra­di­ci­ja, kad ka­pi­nės lyg par­ke­liai, ma­lo­niau lan­ky­ti ka­pus, kai ka­pi­nė­se me­džiai ošia. Šian­dien žmo­nės pra­de­da žiū­rė­ti į pra­kti­nę pu­sę, kad ne­rei­kė­tų šluo­ti, grėb­ti, už­de­da plokš­tes ant ka­po ir me­džiai jiems vaiz­dą ga­di­na", – ap­gai­les­ta­vo Ap­lin­kos sky­riaus va­do­vė.

To­kių at­ve­jų, kad ra­jo­no ka­pi­nė­se bū­tų lū­žę me­džiai ar jų ša­kos ap­ga­di­nę pa­mink­lus, ka­pų tvo­re­les, R. Ul­vy­die­nė ne­pa­me­na.

Nu­kirs­ti me­džio ne­lei­džia, pa­de­da jam nu­džiū­ti

Kur­šė­nų kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos se­niū­nė Edi­ta Mi­lei­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad ne­se­niai Mi­cai­čių ka­pi­nė­se vie­nas me­dis ras­tas įkirs­tas ke­lio­se vie­to­se. Tai ne pir­mas toks at­ve­jas. Yra bu­vę, kad svei­kas ber­žas per žie­mą nu­džiū­vo, nes bu­vo pa­pil­ta che­mi­ka­lų.

Se­niū­nė pa­tvir­ti­no, kad su­ža­lo­tą me­dį nu­kirs­ti žmo­nės pra­šė ke­lis kar­tus, bet ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ne­lei­do. Mo­te­ris sa­kė ne­nu­jau­čian­ti, kas ga­lė­jo taip pa­sielg­ti, nes lei­di­mo pra­šė žmo­nės, ku­rie tik­rai ne­ga­lė­ję taip pa­sielg­ti.

"Žmo­nės ne­no­ri me­džio prie pat ka­po. Da­ro bran­gų 3D ka­po už­den­gi­mą, bi­jo, kad ša­ka nu­kris, su­ga­dins, nes pa­mink­lus ne­la­bai kas drau­džia", – žmo­nių nuo­tai­ko­mis da­li­ja­si se­niū­nė.

Kai žmo­nės krei­pia­si, se­niū­nė kvie­čia ko­mi­si­ją, ku­ri spren­džia, ar leis­ti me­dį pjau­ti. Ji ste­bi­si, kai kar­tais skun­džia­si, kad šak­nys truk­do, ke­lia pa­mink­lą, ta­čiau me­dį nu­pjo­vus, jo šak­nys lie­ka – taip nie­ko neišsp­rę­si.

"Nau­jo­se ka­pi­nė­se nie­kas me­džių ne­be­so­di­na, ačiū Die­vui, ta­čiau se­no­se Ži­lių, Mi­cai­čių ir Var­pu­tė­nų ka­pi­nė­se jų yra. Se­nus, ser­gan­čius esa­me iš­pjo­vę, ta­čiau ge­rą, tvir­tą me­dį, kam jį pjau­ti?" – sa­ko E. Mi­lei­kie­nė.

Ji pri­si­mi­nė, kaip vie­na mo­te­ris tre­jus me­tus ėjo dėl me­džio nu­kir­ti­mo ir net pas me­rą bu­vo. Jai me­dis truk­dė, nes ru­de­nį kri­to la­pai.

"Sa­kiau, ta­da vi­są Lie­tu­vą rei­kia iš­pjau­ti dėl la­pų, nes me­džiai vi­sur me­ta la­pus", – ste­bė­jo­si tar­nau­to­ja.

Išg­ręž­ti ka­mie­nai

Bu­bių se­niū­nas Vy­tau­tas Sla­bys paaiš­ki­no, kad į Ba­zi­lio­nų ka­pi­nes me­džių nio­ko­ji­mo "ma­da" šį­met įsi­su­ko pir­mą kar­tą. Se­niū­nas ti­ki­na, kad žmo­nės ne­no­ri ka­pi­nė­se me­džių.

Kas ga­lė­jo ne­di­de­lia­me aukš­ty­je iš­gręž­ti ar ki­taip me­cha­niš­kai pa­žeis­ti me­džių ka­mie­nus, lie­ka neaiš­ku. Pra­šan­čių nu­pjau­ti tuos me­džius bu­vo ne vie­nas. Su­da­ro­ma ko­mi­si­ja, jei yra kul­tū­ros pa­vel­das, kaip Kur­tu­vė­nuo­se, dar va­žiuo­ja ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kas. Lei­di­mai pjau­ti me­džius iš­duo­da­mi re­tai, per me­tus ka­pi­ne­se nu­pjau­na­ma po vie­ną-du me­džius.

"Prie­žas­čių, ko­dėl žmo­nės ka­pi­nė­se ne­no­ri me­džių, yra daug, bet vie­na iš to­kių – ant už­deng­tų ak­me­niu, plokš­tė­mis ka­pa­vie­čių sa­kai kren­ta, sun­ku juos nu­va­ly­ti. Ki­tiems ne­pa­tin­ka, kad šak­nys ei­na gi­lyn, kur pa­lai­do­tas žmo­gus", – pa­sa­ko­ja V. Sla­bys.

Jis in­for­ma­vo, kad yra pla­nuo­ja­mas Ba­zi­lio­nų ka­pi­nių pra­plė­ti­mas, bus ren­gia­mas tech­ni­nis pro­jek­tas.

"Sa­kiau bend­ruo­me­nei, kad ple­čiant ka­pi­nes bus iš­kirs­ta daug me­džių, tai vie­na mo­te­ris pa­si­pik­ti­no", – sa­kė se­niū­nas.

Jis pa­sa­ko­jo su­lau­kęs vie­nos gy­ven­to­jos skam­bu­čio, kad džiūs­ta me­džiai, ko­dėl ne­pjau­na­me.

"Sa­kau, pa­siaiš­kin­sim, ko­dėl nu­džiu­vo, už­sa­ky­sim dir­vo­že­mio ty­ri­mą, ar ne­bu­vo pa­pil­ta che­mi­ka­lų, tai dau­giau ne­bes­kam­bi­no", – pa­sa­ko­jo se­niū­nas.