Naujausios
Po pateikimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36.
Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc. iki 940 mln. eurų, "Sodros" – 11,7 proc. iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc. iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc. iki 339 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc. iki 956 mln. eurų, "Sodros" – 9,1 proc. iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc. iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc. iki 350 mln. eurų.
Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.
"Ateinančių metų biudžetas realistinis, tikrai subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau ir nukreiptas į skurdo mažinimą. Į ką turime atkreipti dėmesį, tai, kad įtampa pasaulyje auga, tarptautinės organizacijos nuolat prastina pasaulinio ekonomikos augimo prognozes, to ignoruoti negalime, turime būti apdairūs, būtinai laikytis fiskalinės drausmės ir be reikalo neišlaidauti", – Seime pristatydamas kitų metų biudžeto projektą, sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Seimo narys Mykolas Majauskas nuogąstavo, kad pensininkų skurdo rizikos lygis šiuo metu yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį.
"Jūsų (V. Šapokos. – ELTA) valdymo laikotarpiu pensininkų skurdo rizika pakilo į neregėtas aukštumas. Šiuo metu siekia net 40 proc. Tai didžiausias nei bet kada skurdo rizikos lygis tarp pensininkų. Per visą nepriklausomybės laikotarpį nėra buvę didesnio pensininkų skurdo rizikos lygio, tai absoliutus dugnas ES. (...) Ar nemanote, kad 30 eurų didinimas pensijos nėra pakankamas išspręsti pensininkų skurdo?" – klausė M. Majauskas.
Finansų ministras pripažino, kad santykinis skurdas yra didelis, tačiau išskyrė, kad daugiau nei pusė valstybės pajamų padidėjimo skiriama socialinei sričiai.
"Santykinis skurdas iš tiesų yra didelis, reikia šią problemą spręsti, bet nepaminėjote, kad absoliutaus skurdo lygis keitėsi į gerąją pusę. Pensijų augimas pastaraisiais metais buvo spartesnis nei prieš tai buvusių kadencijų kartų sudėjus. Net ir ateinančių metų biudžete aiškiai matoma, kad skiriami labai dideli resursai visai socialinei sričiai. (...) Yra skiriama daugiau nei pusė visų valstybės pajamų padidėjimo", – teigė V. Šapoka.
Seimo narė Monika Navickienė mano, kad biudžetas nėra tvarus.
"Šitas biudžetas neatrodo man nei tvarus, nei nuoseklus ar ilgalaike prasme užtikrinantis gerovę, ypatingai viešojo sektoriaus darbuotojams, vidurinei klasei. Pensijų augimas, apie kurį tiek daug kalbate, yra užprogramuotas buvusių Vyriausybių", – sakė M. Navickienė.
Parlamentarė klausė, kas prisiims atsakomybę už biudžetą, kai siūlymus jam teikia ne tik Finansų ministerija, bet ir Prezidentūra, Seimas.
"Taip, tai svarbiausias šalies metinis finansų dokumentas. Demokratinėje šalyje dėl svarbiausių dalykų atsakomybę prisiima visi pagrindiniai demokratijos institutai – tiek Prezidentas, tiek Seimas, tiek Vyriausybė. Tai turbūt detaliau ir neatsakinėsiu į šį klausimą", – sakė finansų ministras.
"Finansinių rinkų dalyvių apmokestinimas yra išbrauktas iš darbotvarkės, nes prieštarauja konstitucijai. (...) Dabar matome 50 mln. eurų nuostolius arba neatitikimą nuo to, kas yra planuojama. Man atrodo, kad svarbu būtų grįžti ir subalansuoti biudžetą taip, kad jis iš tikrųjų atitiktų tuos įstatymus, kurie atitinka konstituciją", – prieš balsavimą pridūrė M. Majauskas.
Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų, pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų.
Išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.
Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos srityje – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybai – 76 mln. eurų.
