Kas mes iššūkį Artūrui Visockui?

Redakcijos archyvo nuotr.
Valerijus Simulik (kairėje) vėl mestų iššūkį Artūrui Visockui. Nuotraukoje varžovai per praėjusių Savivaldos ir tiesioginių merų rinkimų kampaniją, prieš kandidatų debatus.
Iki Savivaldybių rinkimų neliko nė metų, vyks 2023 metų pavasarį. Rinkimų įstatymas keičiamas, bet tiesiogiai renkamo mero rankose ir toliau bus sutelkta daug valdžios.
Ar Šiauliuose yra kam mesti iššūkį nepartiniam merui Artūrui Visockui, kuris miesto galva yra dvi kadencijas? Partijų politikai su „Šiaulių kraštu“ dalijasi nuomonėmis ir aptaria nerimą jiems keliančią politinio lauko situaciją. Iššūkį A. Visockui vėl pasirengęs mesti Valerijus Simulik. Bus ir naujų veidų.

Ne tik meras, bet ir Taryba svarbi

'„O ką tokio ypatingo daro dabartinis meras, kad neatsirastų kas meta jam iššūkį? – kelia klausimą Martynas Šiurkus, miesto Tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šiaulių skyriaus pirmininkas. – Lyderis lyderiui nelygu, A. Visockas važiuoja ant bėgių, kurie ne jo buvo pastatyti.“

„Kalbu ir apie URBAN programą, kuriai įgyvendinti lėšos buvo patvirtintos dar 2013 metais, ir apie tai, jog 2014–2020 metų finansavimo srautas buvo didžiulis. Plius ekonomikos augimas sudarė sąlygas savivaldybės biudžetui augti. Visa tai A. Visockui buvo kaip aklai vištai grūdas. Kas būtų buvęs meru, miesto tvarkymo projektai būtų įgyvendinami“, – tikina M. Šiurkus.

Politiko žodžiais, „visi didieji projektai, kuriais džiaugiasi A. Visockas, ne prie jo pradėti“. Kažkada net buvęs ir prieš LEZ-ą, ir prieš Pramonės parką, ir prieš Logistikos centrą.

„Ačiū Dievui, kad tie projektai ne prie A.Visocko buvo tvirtinami, kitaip jų neturėtume, – mano M. Šiurkus. – Prie jo merystės tik de facto nebeturime Šiaulių universiteto. Ne kartą A. Visockas sakė, kad, girdi, nieko negalime padaryti, nes universitetas turi autonomiją. Pavyzdys Klaipėdos meras, tapęs Klaipėdos universiteto tarybos pirmininku ir viską daręs, kad universitetas būtų išsaugotas.“

Jis akcentuoja, jog neatsitiktinai Šiauliuose jaunų žmonių santykis su vyresnio amžiaus žmonėmis nuolat mažėja.

„99 procentai geriausiai besimokančių abiturientų išvažiuoja iš Šiaulių ir niekada čia negrįš“, – teigia M. Šiurkus.

Pats, dirbdamas socialinės apsaugos ir darbo viceministru, teigia Vilniuje matantis daugybę šiauliečių.

„Kodėl jie ne Šiauliuose? Todėl, kad mieste neužtenka tik sutvarkyti bulvarą, parką ir ežero pakrantę, – sako politikas. – Mažas darbo užmokestis yra vienas iš veiksnių, dėl kurių jaunimas nesirenka Šiauliuose gyventi. O ką padarėme, kad būtų didesni darbo užmokesčiai, kad į miestą ateitų aukštos pridėtinės vertės verslas? Investuotojai eina ten, kur yra aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų rengimo potencialo, kur yra aukštosios mokyklos. Mūsų potencialas „nukeliavo“ į infrastruktūrą, bet ne į žmones.“

M. Šiurkus atkreipia dėmesį, jog dalyvauti rinkimuose, būti kandidatų sąrašuose nėra toks paprastas reikalas.

„Ypač savivaldybės įstaigose ir įmonėse dirbančius žmones stabdo A. Visocko reakcija į oponentus, jų laikymas kone tautos priešais. feisbuko paskyroje kritikus jis tiesiog užblokuoja. Greičiausiai ir mano nuomonę perskaitęs, bandys aiškinti, kaip konservatoriai bando sugriauti savivaldą“, – svarsto politikas.

„Aš labai džiaugiuosi rinkimų įstatymo pakeitimais, susijusiais su mero funkcijomis, – teigia jis. – Jeigu Seimas pritars, meras bus vykdomosios valdžios atstovas ir turės prisiimti atsakomybę už savivaldybės administracijos darbą. Meras nebūtų savivaldybės tarybos narys, tik pirmininkautų taryboje ir turėtų veto teisę. Dabar merai galėjo sau leisti ir neprisiimti atsakomybės. Jeigu viskas vyksta gerai, galėjo piarą darytis, jog tai jis gerai dirba. O jeigu blogai, tai kažkas kitas blogai dirba ar opozicija kalta, kaišo pagalius.“

„Niekada dar Šiaulių miesto taryboje nėra taip buvę taip, kaip šią kadenciją – Tarybos nariai esame atkirsti nuo informacijos, – piktinasi politikas. – Kai jos prašai, tau parašo, jog čia konfidencialu, čia ne tavo reikalas arba į klausimą atsakyti reikia per daug išteklių. Vienu žodžiu, eikit toliau nuo mūsų galvų ir tik rankas kilnokite.“

„Net daugumos atstovai jaučia didžiulį spaudimą, – teigia jis. – Paskutinis pavyzdys – Socialinių reikalų komitete už mūsų teiktą alternatyvą dėl paramos Ukrainos pabėgėliams balsavo trys daugumos atstovai, bet Tarybos posėdyje jie jau buvo prieš. Taip yra „pamasažuojami“, kad tiesiog negali turėti savo nuomonės.“

„Jokia paslaptis, kad įstaigų vadovai ironizuoja, jog iš ryto pirmiausia pasižiūrime į Savivaldybės puslapį, ar dar nesame mero atleisti? Toks dabar yra valdymo stilius,“ – apibūdina konservatorius.

Kol kas konservatoriai nėra apsisprendę dėl savo kandidato į merus.

„Bet tikrai apsispręsime ir turėsime“,– tikina M. Šiurkus.

Ar pats kandidatuotų?

„Pas mus partijoje vyksta demokratinės procedūros ir nenoriu joms užbėgti už akių, spręsime skyriuje, partijos taryboje, manau, vasarą jau paaiškės“, – teigia politikas.

Jis tik pabrėžia, jog labai svarbios abi kryptys: ne tik mero rinkimai, bet ir savivaldybės tarybos rinkimai.

„Tarybos vaidmuo labai svarbus, į Tarybą reikia rinkti žmones, kurie neleistų merui, nesvarbu kokiai politinei jėgai jis priklausytų, savivaliauti, o ne tokius, kurie tyliai sėdėtų, taikstytųsi su despotizmu ir balsuotų tik taip, kaip liepia meras.“

Socialdemokratų lyderė prisiima iššūkį

Socialdemokratų partijos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkė Roma Janušonienė neslepia, jog yra pasiryžusi dalyvauti mero rinkimuose, jeigu partijos skyrius tam pritars. Šeštadienį Edvardas Žakaris feisbuke paskelbė: R. Janušonienė – oficiali socialdemokratų kandidatė į merus.

„Manau, politikoje reikia ir naujų veidų, ir naujo požiūrio“, – sako ji.

Prieš dešimtmetį Šiauliai buvo laikomi socialdemokratų miestu ir norėtų tą įvaizdį sugrąžinti. Tikina, jog pastaruoju metu vis skaldęsi socialdemokratai išsprendė savo vidines problemas ir sieks atsikovoti pozicijas mieste.

„Niekas, manau, neprieštaraus, jog, kai Šiaulius valdė socialdemokratai su partneriais, buvo išklausomos visos nuomonės. Apie vienvaldystę, kaip dabar, niekas nekalbėjo“, – teigia ji.

Jos žodžiais, situacija miesto Taryboje dabar yra tokia, kad opozicija gali iš viso neiti į posėdžius, nes jos siūlymai valdančiosios daugumos ignoruojami, sprendimai priimami vienašališkai. Kai kada, jos teigimu, galima įžvelgti ir „savų“ žmonių protegavimo apraiškų. Pavyzdžiui, kodėl naikinama Suaugusiųjų mokykla, prijungiant ją prie tos, kurioje dirba politikai, valdančiųjų atstovai?

„Nėra diskusijos, į kitokius argumentus neįsiklausoma, o diskusijoje galima rasti gerų sprendimų, – įsitikinusi R. Janušonienė. – Ne visos problemos gali būti sprendžiamos feisbuke ir feisbukinėmis apklausomis, kaip daro A. Visockas. Ne visi feisbukuose sėdi. Yra visuomenės grupių, kurios jaučiasi neišklausytos. Man labai nepatinka, kad kitaip mąstantys laikomi priešais, kad yra labai daug politinio spaudimo, kuris neturėtų būti toleruojamas.“

Jos nuomone, Šiauliai yra praradę veidą.

„Mes tvarkomės – viskas gerai, miestas gražėja, daug darbų prie A. Visocko padaryta. Bet dar socialdemokratai, būdami valdžioje, tuos projektus rengė, dabar tik įgyvendiname. O kas toliau, kokie nauji įrankiai kuriami? Kokia Šiaulių vieta Lietuvos kontekste? Į priekį turime žiūrėti“, – teigia socialdemokratė.

Ji prognozuoja, jog savivaldos laukia nemenki iššūkiai ir klausimų yra daugiau, nei atsakymų. Merui, jeigu jis nebus Tarybos narys, kils nemažas iššūkis susitarti su Taryba. Ypač jeigu neturės Taryboje daugumos.

„Turės būti lankstus, gebantis tartis ir ieškoti kompromisų žmogus, – mano R. Janušonienė. – Reikės ne politikuoti, o intensyviai dirbti ir su administracijos kolektyvu, ir su Taryba.“

V. Simulik bandytų laimę trečią kartą

Valerijus Simulik, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys ir visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ vadovas, prognozuoja, jog Šiauliuose bus 5–6 kandidatai mero rinkimuose.

Pats neslepia, jog „90 procentų esu apsisprendęs dalyvauti.“ Gali dalyvauti ir su partija, ir su visuomeniniu judėjimu. Tik su pastaruoju gali būti sudėtinga dalyvauti: „Neturiu tokių pinigų, kokių reikia. Bet yra partinė struktūra, kurios kandidatų sąraše galėtų dalyvauti ir judėjimo „Už Šiaulius“ nariai.“

Šiaulių „valstiečiai“ partijos tarybai yra pateikę dvi potencialias kandidatūras į miesto merus – skyriaus pirmininko Egidijaus Elijošiaus ir Valerijaus Simulik.

V. Simulik, kuris į partijos skyrių dar prieš Seimo rinkimus atvedė apie du šimtus judėjimo „Už Šiaulius“ narių, sako, jog galutinis sprendimas bus priimtas visuotiniame-ataskaitiniame skyriaus susirinkime gegužę. Nuostatos, kad spręstų skyrius, jo žodžiais, laikosi partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Jeigu skyriaus pirmininkas susirinkimo nekvies, tai mes sušauksime susirinkimą birželį“, – tvirtina V. Simulik, palygindamas, jog turi „truputį daugiau“ balsų skyriuje, nei E. Elijošius.

„Manau, kiekviena save gerbianti partija išsikels kandidatą, o A. Visockas, jeigu dalyvaus rinkimuose, nemanau, kad dabar surinktų per 50 procentų balsų, geriausiu atveju laimėtų 35 ar 40 procentų. Realiai miestą turėtų valdyti koalicija, – svarsto politikas. – Bet viskas priklausys nuo iškeltų kandidatais asmenybių ir nuo to, kiek realiai šiauliečiai žvelgs į situaciją, kuri yra mieste. Abejotinų dalykų, neaiškių dalykų yra ne vienas. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojų, savivaldybės įstaigų vadovų, darbuotojų kone prievartinis dalyvavimas socialiniuose tinkluose.“

Jis neneigia, jog Šiauliuose partinių lyderių problema aktuali. „Deja, partijos Šiauliuose neturi veido, skyriai suskaldyti, skilo ir socialdemokratai, skeldėjo ir konservatoriai. A. Visockas sugebėjo tai padaryti, viliodamas per pareigybes, per pinigus, per įtakas. Aišku, tai partijų silpnybė.“

Kita vertus, mano, jog pagal parengtą priimti naują Rinkimų kodeksą visuomeniniams rinkimų komitetams bus sudėtinga dalyvauti rinkimuose.

„Pasispardyti galės, bet tik tiek, – mano V. Simulik. – Nes reikės arba išskirtinų asmenybių, arba išskirtinių pinigų, o iš kur jų imti? Su partijomis varžytis bus labai sudėtinga. Kita vertus, nesuprantu to Kodekso kūrėjų, pagal kuriuos meras neturėtų būti Tarybos narys, bet pirmininkautų Tarybai. Manau, vėl bus naujas eksperimentas, būsime eksperimentiniai triušiai.“

Koks turėtų būti miesto meras?

„Meras neturėtų būti baimės institucija ir neturėtų vaidinti spektaklių su surežisuotais palaikymo patiktukais socialiniuose tinkluose, – pabrėžia politikas. – Taip kuriami tik įvaizdžio burbulai, o ne realiai problemos sprendžiamos. Sąžiningo komandinio darbo reikia, kad Šiaulių pozicijos stiprėtų. Jeigu meras dirbs realiai, tai duos naudos miestui, o jeigu norės tik paminklą sau pasistatyti, tai iš to bus mažai naudos.“

Buvusio mero komentaras

Dviejų kadencijų – per akis

Alfredas LANKAUSKAS, buvęs ilgametis Šiaulių miesto tarybos narys, turėjęs patirties ir Šiaulių miesto tarybos pirmininko (1991–1995 m.) ir mero (1995–2000 m.), mano, jog būtina mesti iššūkį A. Visockui:

– Reikia susiburti iniciatyviems piliečiams ir mesti tą iššūkį. Tai būtina padaryti, nes įsivyravusi vienvaldystė – ir meriškoji, ir miesto Taryboje – daro žalą miestui.

Kas galėtų tai padaryti, negaliu atsakyti. Nes esu pasitraukęs nuo politinės veiklos, bet neabejoju, kad tokių žmonių mieste yra. Aišku, tik nesinorėtų, kad veržtųsi radikalai – tiek iš kairės, tiek iš dešinės. Norėtųsi protingesnių ir nuosaikesnių politinių jėgų.

Kai miesto galva yra ta pati kone dešimt metų, nėra gerai. Kai aš pats po devynerių metų pasitraukiau iš postų Savivaldybėje, tai supratau, kad tai padariau per vėlai. Reikėjo iš karto pasitraukti po dviejų kadencijų. Vienas ir tas pats veidas atsibosta rinkėjams, jie tikisi permainų, kitokių idėjų ir veidų valdžioje.

Aš pats nuo pat pradžių turėjau nuostatą, kad Savivaldybės vadovo darbas yra laikinas. Kita vertus, tą darbą visą laiką reikia dirbti su dideliu entuziazmu. Kai išėjau iš merų, grįžau į mokslą su dideliu malonumu. Politikams patariu: netgi labai sveika daryti pertrauką, pereiti į kitą sritį.

Aš manau, kad meras turi būti ūkininkas ir dirbti vykdomojoje valdžioje, o Tarybos pirmininkas turi būti renkamas Tarybos. Kažkada taip buvo. Meras turi dirbti savo darbą, o Tarybos pirmininkas savo. Kitaip meras gali užsižaisti veto teise, jeigu neturės daugumos. Labai linkėčiau politikams išvengti rietenų ir skundimosi prokuratūrai, o bylų per paskutines dvi kadencijas buvo daugybė inicijuota.