Naujausios
„Normalu, kad žmogus nori gyventi geriau“
Stanislovas Grušas subūrė Šiaulių verslininkus suteikti paramą Lietuvoje atsidūrusiems ir pasienio užkardose laikinai laikomiems pabėgėliams. Į pasienį išsiųsta 11 tūkstančių antklodžių siunta, kurios vertė daugiau nei 20 tūkstančių eurų. Prie šios iniciatyvos prisijungė UAB „NMF Porolon“, UAB „Refta“, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai.
„Mes krizių nesprendžiame – tam yra valdžia, tam šalyse yra vyriausybės ir parlamentai, – sako S. Grušas, klausiamas, kaip reikėtų spręsti migrantų krizę? – Mes tik galime padėti ir kukliai parėmėme, nes situacija pabėgėlių laikino apgyvendinimo vietose nėra gera ir pagalbos reikia. Klausėme, ko labiausiai reikia, tą ir davėme.“
Į Lietuvą plūstelėjusius migrantus jis vadina ekonominiais pabėgėliais.
„Prieš 25–30 metų mes irgi turėjome daug žmonių, kurie iš Lietuvos išvažiavo į turtingesnes šalis, – palygina verslininkas. – Tarp pabėgėlių gal vienas kitas yra blogas žmogus, kaip bet kokioje bendruomenėje, o dauguma ieško geresnio gyvenimo. Jeigu Europoje geriau gyventi, tai ir bando į ją pakliūti visokiais būdais. Atsirado galimybė per mus važiuoti, tai ir važiuoja. Normalu, kad žmogus nori gyventi geriau, o Irake gyvenimas nėra toks geras.“
„Tik nemanau, kad jie nori gyventi Lietuvoje, – svarsto S. Grušas. – Jie nori pabėgti į Prancūziją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją – į šalis, kuriose jau yra didesnių jų bendruomenių.“
„Mes ne politikai ir ne patarėjai, valdžia turi daug patarėjų, ką reikia daryti, – teigia verslininkas. – Tik aišku, jog pabėgėlių srautas nesustos, jeigu valstybės sienoje turėsime tokių didelių skylių. Tą sieną su Baltarusija jau seniai reikėjo uždaryti. Keista, kad per 30 metų to nepadarėme. Bet bent jau dabar visi pamatėme, kad ji kiaura. Tikiuosi susivienysime ir uždarysime.“
Centrinė valdžia vis dar neturi plano
Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, neįžvelgia, jog centrinė valdžia turėtų planą, kaip spręsti migrantų problemą ateityje.
„Matydami, kad visas krūvis tenka pasienio savivaldybėms, inicijavome Savivaldybių asociacijos valdybos posėdį su Vyriausybės kanclere, vidaus reikalų viceministrais, kitais Vyriausybės atstovais, – sakė „Šiaulių kraštui“ V. Mitrofanovas. – Migrantų išlaikymas, apgyvendinimas, maitinimo organizavimas, jų sveikatos klausimai – tai nėra smulkmenos.“
Meras dalijosi kolegų patirtimi, jog buvo atvejų, kai žmogus nuvežamas į ligoninę, o jo nepriima, nes neaišku, kas apmokės už gydymą?
„Savivaldybės iš savo sąskaitų turėjo mokėti už paslaugas. Tik dabar pasirodė sveikatos apsaugos ministro įsakymas, jog pagal nustatytus tarifus apmokės Ligonių kasa, bet ta našta kabinama visiems mokesčių mokėtojams“, – pabrėžia V. Mitrofanovas.
Mero nuomone, reikia ir toliau aktyviai siekti Europos Sąjungos finansinės pagalbos, nes siena su Baltarusija yra ir Europos Sąjungos išorinė siena. Jo žodžiais, „šis migrantų srautas yra ir ne tik Lietuvos, bet Europos Sąjungos problema“. Stebisi, kodėl tyli Lietuvos europarlamentarai, Lietuvos atstovai kitose ES institucijose.
„Konservatorių kalbėjimo apie hibridinį karą nepakanka. Mano nuomone, ir jų veiksmai išprovokavo šią krizę, – mano politikas. – O koks tolesnis veiksmų planas? Juk dalis migrantų čia ir liks. Dabar jau mūsų klausia: savivaldybės, ką siūlote?“
„Manau, kad procesą stabdant turi įsijungti VSD ir kitos specialiosios tarnybos, nes nelegalių migrantų srautas, jų gabenimas – tai verslas, kuriame dalyvauja ir mūsų piliečiai. Neabejoju, jog tai yra tam tikra koordinuota veikla“, – sako V. Mitrofanovas.
Migrantų tapatybes nustatyti siūlo tariantis su Iraku: „Įsėsdami į lėktuvus, jie juk turi dokumentus, o miške staiga juos pameta. O kai neturi dokumentų, tai nėra aišku, kur juos grąžinti.“
Kadangi grąžinimo procesas tikrai užtruks, V. Mitrofanovas ironizuoja, gal vertėtų išsinuomoti kruizinį laivą? „Prancūzijoje dabar kruiziniai laivai pjaustomi, o tokiame laive nelegalius migrantus galima būtų laikinai apgyvendinti.“
„2016 metais, kilus migrantų krizei Europos Sąjungoje, mūsų klausė, kiek migrantų galėtumėte priimti? Mokymus visokius vedė. Bet nuo to laiko mes nieko nepadarėme, kad tam pasiruoštume, – pabrėžia meras. – Mes vis galvojome, kad kaip nors viskas pro šalį praeis. Namas dega, bet juk jis nei giminaičio, nei draugo.“
Svarsto, kažin, ar dabar daugiau solidarumo atsiras?
„Girdžiu sakant, pasidalinkim draugiškai migrantus tarp savivaldybių, bet nemanau, kad likus pusantrų metų iki savivaldos rinkimų merai pradės rodyti meilę pabėgėliams, kai savivaldybėse pilna savų žmonių problemų, – sako V. Mitrofanovas. – Juolab kad ta funkcija nėra savivaldai deleguota.“
Jo žodžiais, pabėgėlių integracija neįmanoma be būsto. Bet socialinio būsto tiems žmonėms negalima skirti: „Saviems būsto trūksta, o skirtum – tik priešpriešą ir nepasitenkinimą sukeltum tų žmonių atžvilgiu, nors jie ir nelaimingi, ir apgauti“.
Meras pasidalija, jog Vokietijoje, pavyzdžiui, pabėgėliams išlaikyti skiriamas finansinis krepšelis, pagalba yra centralizuota. Ten daug veikia ir nevyriausybinės organizacijos, Raudonasis Kryžius. Mano, jog ir Lietuvoje tokiu keliu reikia eiti, jog krepšelis yra būtinas migrantų išlaikymo problemai spręsti.
„Vokiečiai mums yra sakę, jog migrantų integracijos pagrindinės problemos – duoti kur gyventi ir būtinai mokyti kalbos, o darbo jie patys susiras“, – sako politikas.
Kaip situacija toliau gali klostytis?
„Aišku, pirmiausia buvo svarbu sustabdyti migrantų srautą, o toliau turi būti aiški strategija ir situacijos modeliavimas, veiksmų scenarijai, nes migrantų integracija bus būtina“, – pabrėžia V. Mitrofanovas.
„Dabar gi nelabai degame noru priimti savivaldybėse dalį migrantų, nes gerai suvokiame, jog tai yra problema, o nėra jokio aiškumo nei dėl pasidalijimo kvotų, nei dėl jų išlaikymo, – sako meras. – Galime tik užuojautą pareikšti kolegoms pasienio savivaldybėse.“
Ar Akmenės rajonas galėtų priimti migrantų?
„Manau, jog kiekviena savivaldybė turėtų pasirengti tokius planus, pas mus yra sudaryta darbo grupė“, – atsako meras.
Ką mano apie vidaus reikalų ministrės pasisakymus, jog nebeviešins, kur gali būti apgyvendinami nelegalūs migrantai?
„Aš manau, jog su žmonėmis reikia tartis. Keistai atrodo, kai nelegalūs migrantai laisvai sieną kerta, o prieš savo žmones vandens patrankos ar ašarinės dujos paleidžiamos“, – teigia Akmenės rajono meras.
Švietimas – žingsnis į žmogišką kontaktą
Tarp nelegalių migrantų yra nemažai vaikų. Vaidas Bacys, Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos vadovas ir švietimo ekspertas, sako, jog ir migrantų vaikams turėtų būti prieinamas švietimas.
„Su migrantais reikia žmogiškų kontaktų, o švietimas yra žmogiškas kontaktas, – pabrėžia pedagogas. – Mums reikia susitaikyti, jog dalis migrantų čia ir liks. O užsieniečių mokymo praktikos mes turime. Labiausiai gal Jonavos rajone, Rukloje, bet pavienių užsieniečių mokymo atvejų daug mokyklų turi, tarp jų ir Šiaulių. Turime pavyzdžių, kai mokomi vaikai ir iš Afganistano, ir Irano, ir kitų Rytų šalių, ypač iš Ukrainos – per švietimą jie sėkmingai integruojasi.“
V. Bacys primena, jog Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, galiojanti ir Lietuvoje, garantuoja šiems vaikams teisę į mokslą.
„Tik tiek, kad tie sprendimai nebus paprasti, didelė dalis mūsų mokytojų neturi patirties dirbti su iš užsienio atvykusiais vaikais, iššūkis yra labai ženklūs kultūriniai, religiniai skirtumai, – sako švietimo ekspertas. – Bet iš esmės nieko naujo čia nėra, tik tokio didelio migrantų srauto dar neturėjome.“
Jis akcentuoja, jog pagal teisės aktus, jeigu pabėgėliams bus suteiktas prieglobstis, jie turės teisę pasirinkti gyventi Lietuvoje kur tik nori.
„Jie tikrai neliks migrantų stovyklose, ten bus, kol bus svarstomi jų prašymai, o kol tie prašymai svarstomi, migrantų vaikai turi būti mokomi. – pabrėžia pedagogas. – Jiems gali atsirasti ir mobilios klasės, ir klasės pačiose stovyklose. Turime pavyzdį Vilniaus romų taboro, kuriame turėjome romų vaikams mokyklėlę. Galima ir nuotolinį mokymą organizuoti.“
Jis pabrėžia, jog vaikai, grįžę ar atvykę iš užsienio mokosi, pirmiausia mokosi lietuvių kalbos ir istorijos. V. Bacio žodžiais, migrantus mokant pagrindinis dėmesys ir būtų kultūriniams aspektams – „supažindinti su Lietuva, kad suvoktų, kur jie atsidūrė. Tikrai ne matematikos mokytųsi“.
Per vaikus padėtume ir šeimoms.
„Tik vaikai imlesni, o suaugusių mokymas sudėtingesnis, – sako V. Bacys. – Čia ir mūsų nesėkmės istoriją prisiminčiau – romų integraciją. Tiek metų turime jų integravimo programą, o turime pripažinti, kad ji nėra sėkminga.“
Kalbėdamas apie nepalankią visuomenės reakciją į migrantus V. Bacys pataria: „Mums šiuo metu reikėtų atsiriboti nuo motyvų, kodėl jie čia pateko, juoba dėl to negalime kaltinti vaikų. Turime galvoti, ką dėl tų vaikų galime padaryti.“
„Galime diskutuoti, dėl ko čia jie atsidūrė, bet jeigu jau yra mūsų teritorijoje, tai turime suvokti, jog jie yra žmonės, ir maksimaliai minkštai juos priimti, kad bent susiformuotų pozityvias nuostatas į mus, į mūsų valstybę. Nesakau, kad jiems reikia sukurti rojaus sąlygas, bet į juos reikia žiūrėti, kaip į žmones“, – sako V. Bacys.
