Naujausios
Pasikartokime, kas per tuos 31 metus valdė valstybę be sienų. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkų pavardes, spręskime kokia politinė jėga Parlamente turėjo įtaką ir galias priiminėti sprendimus, kas ilgiausiai „valdė“: Vytautas Landsbergis – 1990–1992 metų kadencija, Algirdas Brazauskas, Česlovas Juršėnas – 1992–1996 m., V. Landsbergis – 1996–2000 m., Č. Juršėnas – 2000–2004 m., Artūras Paulauskas, Viktoras Muntianas, Č. Juršėnas – 2004–2008 m., Arūnas Valinskas, Irena Degutienė – 2008–2012 m.,Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė – 2012–2016 m., Viktoras Pranckietis 2016–2020 m., dabar Viktorija Čmilytė- Nielsen.
Trys Parlamentinės kadencijos buvo nestabilios, kuomet vienas paskui kitą keitėsi Seimo pirmininkai ir vargu ar rinkėjai galėjo tikėtis tvarkos bei sprendimų vykdymo tęstinumo. Tačiau valstiečiai, socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga jiems tekusį įstatymdavystės laiką „išbuvo“.
Per tą patį Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos respublikos Prezidentais išrinkti – Algirdas Brazauskas (1993–1998 m.), Valdas Adamkus (1998–2003 m.), Rolandas Paksas ir jį laikinai pakeitęs A. Paulauskas (2003–2004 m.), Valdas Adamkus (2004–2009 m.), dvi kadencijas Dalia Grybauskaitė (2009–2019 m.), dabar Gitanas Nausėda.
R. Pakso prezidentinę kadenciją „sujaukė“ jo nušalinimas. Vienas Prezidentas dirbo visą jam patikėtą laiką, o net dviems – Valdui Adamkui ir Daliai Grybauskaitei teko po dvi kadencijas.
Visi čia išvardinti asmenys buvo Valstybės Gynimo Tarybos, vadovaujamos Prezidento, nariai. Ką ir kaip jie GYNĖ? O gal klausimą reikėtų formuluoti kitaip? Kodėl jie negynė šalies nuo kontrabandos, ėjusios į Lietuvą be fizinio užtvaro – SIENOS – tais pačiais šiandien nelegalų minamais keliais? Nors visi valdžioje esantys ir buvusieji „kovojo“ su šešėliniu verslu. Taip ir norisi ugnimi spjaudytis, kad tiek metų klausėmės jų ir tikėjome skambiais paistalais.
Situaciją blogina tai, kad Baltarusijos pasieniečiai nereaguoja į Lietuvos Pasienio apsaugos tarnybos pranešimus. Dar geriau. Su Latvijos pasieniečiais baltarusiai bendrauja. Braliukai jiems ir mums iš sraigtasparnio filmuotas medžiagas apie Lietuvos valstybinės sienos pažeidėjus siunčia ir pateikia nepaneigiamus įrodymus, kad batkos pasieniečiai „dirba“ nelegalų vedliais..
... Ir Andrius Tapinas kažkur prašapo. Jis su saviškiais bent 50 kilometrų gyvąja grandine užtverti galėtų...
Priminsiu – ES vadovybė ir šio darinio valstybės puikiai žinojo, kad per kiaurą Pietinę sieną keliauja nelegalai: 2003 metais į mažą Italijai priklausančią Lampedūzos salą per kelias savaites atplaukė 260 irakiečių ir palestiniečių. Tarsi į žvalgybą. Iki 2011 metų jų „kapsėjo“ šimtais bei susikaupė apie 200 000 atbėgėlių. Po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kvietimo – šliūkštelėjo šimtai tūkstančių. O 2015 metais prieglobsčio Europoje jau pasiprašė... 571 000 atbėgėlių. Negi kas galvojo, kad nelegalai visą laiką rizikuos jūromis plaukti į savo svajonių šalis ir neieškos kito, saugesnio kelio? Juolab kai A. Merkel pakeitė kitas kvieslys – Aliaksandras Lukašenka, iš ūkininko transformavęsis į „ekskursijų vadovą“.
O žinote, ką 2015 metų rudenį pareiškė tuometinis Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius? Galiu pacituoti: „Mes nevaldom situacijos praktiškai Europoje, mes jos nekontroliuojame, tai, kas vyksta, mes nepasiruošę tam. O tie, kas nedrįstu teigti, tą surežisavo...Manau, kas be ko, tokie dalykai savaime taip staiga neatsitinka.[...] Nebūtinai viskas čia natūraliai vyksta. Man toks įtarimas, kad čia labai kažkaip matosi ranka kažkokia. Sugriauti, ką mes sukūrėme. Kažkas pradeda kalbėti, kad grius Šengeno zona, įvesim pasų patikrą. Taip gali būti. Mes turėtume nepanikuot, antrą vertus susitelkt, ir laikas nėra mūsų sąjungininkas.“ (2015 m. rugsėjo 2 d., LRT laida „Dėmesio centre“)
Tai jau susitelkėme? Šešerių metų užteko ar dar snaudžiame, kol ta „ranka kažkokia“ ES už gerklės paims per visas kiauras – Pietų ir Rytų sienas. Dar kliedime apie valstybinių SIENŲ pažeidėjų teises? Ar ES valstybių aborigenams dar liko kokių nors teisių?
Šiemet Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo veidaknygės sienoje paskelbė Lietuvos gelbėjimo planą:
„Egzistenciniams iššūkiams atremti būtini skubūs veiksmai
1. Skubus fizinio barjero statymas. 24 val. per parą 7 d. per savaitę ir nebijoti didesnių išlaidų. Jei reikia, koreguoti viešųjų pirkimų įstatymus ir procedūras
1.1. kol nėra fizinio barjero, tol naudoti kariuomenę pasienyje labai pavojinga, nes tikėtini ginkluoti konfliktai. Ką gal ir norima išprovokuoti. Nesant nors kokio fizinio barjero neįmanoma įrodyti kas peržengė sieną. Todėl ir nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje, be labai konkretaus apibrėžimo, kaip bus panaudojama kariuomenė, labai pavojingas karinio konflikto požiūriu.
1.2. Būtina keisti viešųjų pirkimų įstatymą ir nebijoti „auksinės tvoros“ kaltinimų, nes dabar kyla egzistencinis valstybės saugumo iššūkis.
2. Krovinių judėjimas iš Baltarusijos turi būti ypatingai tikrinamas arba net stabdomas. Buvo pažadėta į Lietuvą organizuoti didelius kontrabandos, migrantų srautus ir net reaktyvines medžiagas. Kol kas pažadai vykdomi. Todėl trąšų gabenimas traukiniais ir vilkikais iš Baltarusijos turi būti nuodugniai tikrinami ar net ribojami.
3. Siūlyti ir teikti konkrečius pasiūlymus kartu su kitomis ES šalimis skubiai keisti ES migracijos politiką. JT pabėgėlių konvencijos interpretacijos ES jau taip išplėstos, kad daro pačią ES nesaugia.
4.1. Vykdyti migrantų atgrasymo politiką ir aktyviai komunikuoti užsienio spaudoje ir internetinėje erdvėje.
4.2. Kartu su partneriais siekti neteisėtai kirtusius sieną migrantų grąžinimo.
5. Kartu su ES ir NATO partneriais ardyti nusikalstamus žmonių gabenimo tinklus.
6. Nedaryti grubių ir reputaciją bei pasitikėjimą griaunančių komunikacijos klaidų. Nežadėk ko negali įvykdyti. Pvz., nepozuok prie tvoros, kurios praktiškai neturi.“
Man šis planas panašus į atsiprašymą už tai, kad net 10 metų, kaip pati šiandien moko „24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“ nestatė fizinio barjero – SIENOS – tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Beje, prieš 8 metus už asmenines lėšas siūliusius statyti užtvaras nuo iš gudų pusės atklystančių šernų Prezidentė yra net pašiepusi. Valstybinių sienų įrengimus neigė ir ES. Pamenate, kokio pasmerkimo sulaukė Vengrija, ištempusi garsiąsias koncertinas savo pasienyje? Tačiau, ačiū Dievui, kad pagaliau Lietuvoje susivokta! Geriau dabar, negu niekada...
Nieko asmeniško. Tik priminsiu Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės žodžius, ištartus Briuselyje vykusiame pasitarime dėl migrantų, srūvančių per Pietinę ES sieną:
„Kalbėkime, kiek tai kainuotų. Esame pasirengę finansiškai paremti Turkiją iki 3 mlrd. per trejus metus. Svarbu, kad galėtų sustiprinti patikrą, taip pat tiems pabėgėliams likti stovyklose, kurios yra Turkijoje. Taigi, geriau yra turėti readmisijos susitarimus, duoti pinigų trečiosioms šalims. Tai gerokai pigiau negu tie neprognozuojami srautai, kurie dabar užplūdo į Europą. Taigi, kalbėsimės labai rimtai, kuo galime ir padėti Turkijai, ir padėti suvaldyti tuos migrantų srautus, kurie dabar plūsta į Europą“. (2015 m. lapkričio 29 d., BNS)
Atsiprašau, kad pateikiu tokias ilgas tiradines citatas. Istorinių faktų nesuklastosi, o ne visai rišlios kalbos ne tik apie jaudulį byloja. Tikiuosi, kad jas skaitydami prisiminsime, kas atsitiko su ES – Baltarusijos sutartimi dėl...readmisijos. Pastarosios veikimą, sankcijų užspaustas diktatorius Aliaksandras, sustabdė. Pagalvokime, jei tuo metu, kai Turkijai buvo siūlomi milijardai, koks nors provincijos Gabriukas būtų šūktelėjęs: „sankcijas diktatoriui Erdoganui!“
Gal esu per didelė idealistė, bet iki šiol diplomatiją įsivaizdavau esant tarimosi, kompromisų, prognozių ar pasekmių vertinimo sfera. Dabar jau esu linkusi bent Lietuvos teritorijoje skelbti moratoriumą žodžiui „sankcija“. Ir nesvarbu apie vidaus ar užsienio politiką kalbama.
Apie nelegalius migrantus yra pasisakęs ir kitas dvi kadencijas dirbęs Lietuvos Respublikos Prezidentas – Valdas Adamkus. Jis klaida pavadino atbėgėlių „pasidalinimą“ tarp ES valstybių: „Man ta idėja atrodo utopija ir ta krizė, kurioje atsiranda Europos Sąjunga. Pradeda jau eižėti visas susitarimas, įgyvendinimas Europoje vienoje ar kitoje valstybėje. Nenoriu būti blogu pranašu, bet aš manau, kad tų problemų, kurios dabar egzistuoja, Europa neišspręs. Lygiai taip pat, kaip utopija yra išgirsti iš kai kurių valstybių, kad mes pradėsime rinkti ir grąžinti juos atgal į jų gyvenamąsias vietas. Mano supratimu, tai yra neįgyvendinamas dalykas ir Europa padarė klaidą, įklimpo su tuo įsileidimu ir bandymu skirstyti atskiroms valstybėms kvotas, kas kiek turi paimti.“ (2015 m. lapkričio 26 d., BNS)
Taigi, teisus buvo mūsų Vilties Prezidentas Stasys Lozoraitis – rinkimuose Tautos atmestas, nesuprastas, tačiau palikęs iki šiol neįvykdytą priesaką: „Saugokite sienas“. Jeigu, žinoma, yra ką ir kam tai daryti...
