Naujausios
Nenustebino nacionalinės televizijos diskusijų laidoje išgirsta žinia, kad Lietuva negali, t. y. neturi teisės pati savarankiškai imtis kokių nors sankcijų prieš Baltarusiją. Na, nebent, kaip teigė Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas „įmanoma neišdavinėti... vizų“. Vadinasi, mūsų šalies URM tevykdo Europos Sąjungos migracijos tarnybos funkcijas?
Politikos su trečiosiomis šalimis formavimas yra ES įtakingųjų dispozicijoje. Galima pagalvoti, kad Lietuvos UR ministro Gabrieliaus Landsbergio veikla bei arogantiški susireikšminimo priepuoliai tėra tik populistinė duoklė fanams ir vietiniams rėmėjams. Bendrijai, kurios nariais esame, turime tik tiek įtakos, kiek statistinis vienetas, kuris pasaulinėje BVP lentelėje užima 83 vietą.
Taigi. Mūsų išmintinga tauta sako: „Aukščiau bambos – nepašoksi.“
Vadinasi, kiekvienas ereliškas Lietuvos diplomatijos galvos G. Landsbergio komentaras – neakivaizdinis ES vienybės pleištas. Parašysiu eroparlamentaro Andriaus Kubiliaus stiliumi. Teko girdėti, kaip pavargęs nuo diskusijų apie sankcijų gudams griežtinimą, Prancūzijos Prezidentas Emanuelis Makronas piktai paklausė: „Tai ką, ar ES turi skelbti karą Baltarusijai?“ Stebint įvykius Lenkijos pasienyje ir klausantis Aliaksandro Lukašenkos prašymų Vladimirui Putinui dislokuoti raketas „Iskander“ Baltarusijos -Lenkijos pasienyje, karinės konfrontacijos grėsmė vis labiau panašėja į realybę.
Situacija dar labiau užaštrino Lenkijos ultimatumas Baltarusijai. Užsiėmę tarpusavio peštynėmis, lietuviškieji tarptautinės politikos „grandai“ – G. Landsbergis ir Ž.Pavilionis – lenkų dokumento jo įteikimo gudams dieną nė nepastebėjo. Lenkija pareikalavo, kad Baltarusija per tris dienas likviduotų migrantų sukeltą chaosą pasienyje. Priešingu atveju lenkai žada uždaryti sienos praleidimo geležinkelio punktą Kuznicoje. Va, čia tai sankcija! Pro kur tada riedės į ES Baltarusiškų trąšų vagonai ir t.t.ir pan.?
Situacija tarptautinėje erdvėje įkaito tiek, kad nebeaišku, kada išgirsime lemtingąjį šaukinį: „Virš Lenkijos (ar Lietuvos?) – giedras dangus.“ Lenkijos premjeras Tadeušas Morawieckis žiniasklaidai jau paaiškino – „neatmetama karinio konflikto galimybė“. Belieka tik spėlioti – tai realybė ar pasaulio visuomenės dėmesio nukreipimas nuo Rusijos kariuomenės telkimo Ukrainos pasienyje.
Ir dar. EP narys A. Kubilius elegantiškai piktinasi, kad trūksta informacijos apie ką kalbėjosi Angela Merkel ir A. Lukašenka. Jo bendrapartietis, UR ministras G. Landsbergis tūno visiškoje nežinomybėje, jiems pritariantis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž.Pavilonis piktinasi, kad apie būsimą Vokietijos kanclerės ir nepripažįstamo Baltarusijos prezidento pokalbį žinojo Prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau šia informacija su aukščiau išvardintaisiais nepasidalino. Toks blaškymasis suteikė G. Nausėdai progą neplanuotame susitikime su UR ministru dar kartą pakartoti jam savo telefono numerį.
Beje, labai operatyviai gimė anekdotas apie tai, kodėl G. Nausėda neinformavo G. Landsbergio apie pirmąjį A. Merkel skambutį A. Lukašenkai. Atsakymas: galvojo, kad šią žinią atmestų kaip VETO, nes per daug neįtikėtina pasirodytų. Tereikia prisiminti, kiek kartų Užsienio reikalų anūkas tvirtino, kad su diktatoriais nei Lietuva, nei ES nesidera...
Pasirodo Vokietijos kanclerė po telefoninio pokalbio su V. Putinu buvo pasiųsta...kalbėtis „su Minsku“. Ir įvyko jau du pasikalbėjimai, po kurių bent laikinai atsirado kažkas panašaus į humanitarinį koridorių labiausiai pažeidžiamiems migrantams iš Lenkijos pasienio išvežti į šildomas patalpas. Beveik 500 migrantų iš Minsko išskrido į kilmės šalis. Išplatintas videoįrašas, kur Lenkijos pasienyje suklupę atbėgėliai atsiprašo Lenkijos... Be to, Baltarusija žada kinietiška vakcina nuo kovido skiepyti savo pačios apgaulingais kvietimais prisiviliotus atvykėlius.
Derybos tarp ES ir Baltarusijos oficialiai vadinamos „techninėmis diskusijomis“. Ir nėra ko piktintis. Net tarp aršiausiai kovojančių priešininkų kartais paskelbiamos paliaubos.
Neatsiras naivuolių tikinčių, kad batka taps angelu. A. Lukašenka grasina nutraukti ES dujų tiekimą. Neva pradėtas remontuoti naftotiekis „Družba“ ir Lenkija jau pajuto šios akcijos pasekmes.
Juokinga klausytis vietinių politikierių mekenimų, kad tai buvo nueinančios kanclerės asmeninis sprendimas: kalbėtis su diktatorinių šalių vadovais. Tačiau tuo pat metu ES diplomatijos galva Džozepas Borelis su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladzimiru Makejumi aptarė migrantų krizės klausimus. Ar apie tai irgi nežinojo Lietuvos UR ministras, nes nekomentuoja? Aha! Prieš D. Borelį nė cypt, o ant G. Nausėdos – urmu su visa šaika.
Man regis, kad jei tarptautinėje erdvėje prisidirba diplomatijos asus vaidinantys kvailiai, jų klaidų padarinius turi likviduoti ES įtakingieji, regintys galimų karinių konfliktų, ekonominių praradimų ir savo valstybių gyventojų nepasitenkinimo grėsmes.
Ar dar yra tokių naivuolių, kurie mano, kad labai lengva buvo A. Merkel, kadaise prisikvietusiai į ES migrantų ir pelniusiai jų motinos pravardę, skambinti V. Putinui ir A. Lukašenkai? Jeigu yra taip galvojančių, siūlau suskaičiuoti A. Merkel bei E. Makrono telefoninius pokalbius ir visiems papasakoti, ką jie ten strateguoja.
Bet viena jau tikrai aišku: ES galioja aukščiausio lygio telefoninė teisė, o diplomatinės kortų kaladės valetams parodoma jų vieta – provincijos kampe pastatoma nusiraminimo kėdutė...
Ar virš Europos Sąjungos giedras dangus?
