Juodos ir raudonos kovido spalvos

Redakcijos archyvo nuotr.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, jog išsipildė prognozės, jog su mokslo metų pradžia kovido židiniai įsižiebs mokyklose.
Šiaulių apskrityje dvi savivaldybės – Akmenės rajono ir Joniškio rajono – yra atsidūrusios juodojoje COVID-19 zonoje. Kitos dar išsilaiko raudonojoje zonoje. Kodėl geriausiai apskrityje vakcinuotos savivaldybės, kurių gyventojų imunizacijos lygis per 87 procentai ir per 66 procentai, juoduoja?

Situacijos vertinimu su „Šiaulių kraštu“ dalijasi Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius ir Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas.

 

Pandemija banga auga

Į juodąją zoną savivaldybės patenka, kai COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkstančių gyventojų per 14 parų viršija 500 atvejų arba kai per 7 paras testavimo tyrimų teigiami rezultatai sudaro per 10 procentų.

Praėjusios paros statistikos duomenimis, COVID-19 atvejų 100 tūkstančių gyventojų per 14 parų rodiklis Joniškio rajone sudarė 820,9 atvejo, Akmenės rajone – 561 atvejį. Palyginimui, šis rodiklis Šiaulių mieste sudaro 497,6 atvejo, Šiaulių rajone – 233,4 atvejo, Pakruojo rajone – 367,8 atvejo, Radviliškio rajone – 451 atvejį, Kelmės rajone – 193 atvejus.

Tik Joniškio rajone pradėtas fiksuoti pandemijos pagreičio slopimas, o Akmenės rajone pagreitis toliau didėja. Kaip ir kitose apskrities savivaldybėse, kurios dar laikosi raudonojoje zonoje.

Joniškio rajone per parą fiksuota 12 naujų atvejų, iš viso serga 152 žmonės, Akmenės rajone – 15 naujų atvejų, o iš viso serga 104. Iš apskrities rajonų mažiausiai naujų atvejų Kelmės rajone – tik du, čia ir sergančiųjų mažiausia – 44.

Šiauliuose per parą nustatyti 43 nauji atvejai, o iš viso serga 463 miestiečiai.

Į juodąją zoną – dėl moksleivių ekskursijos

Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras, sako, jog užsikrėtimų COVID-19 šuolis įvyko dėl įsiplieskusio kovido židinio Akmenės gimnazijoje.

„Prognozavau, jog su mokslo metų pradžia židinių sulauksime švietimo įstaigose, nes vaikai nuo 12 metų mažiausiai skiepijami – tik 10–15 procentų jų yra paskiepytų, taip ir atsitiko, – sakė V. Mitrofanovas. – Kelių 6–8 klasių vaikai buvo išvykę į ekskursiją užsienyje, tėvai laiku nepranešė apie sukarščiavusius vaikus, kiti toliau ėjo į mokyklą, taip židinys išsiplėtė. Dabar net keturios izoliuotos klasės sėdi namuose. 13 vaikų iš karto užsikrėtė ir turime Akmenėje aktyvų židinį. Susirgo ir tėvai. Kas buvo pasiskiepiję, daugiausia nesusirgo, bet neneigsiu, jog suserga ir pasiskiepiję žmonės.“

Mero duomenimis, testavimas parodė, jog užsikrečia ir suserga apie 15–17 procentų pasiskiepijusių.

„Niekas ir nesakė, jog skiepai 100 procentų apsaugos nuo kovido, bet susirgus simptomai yra lengvi ir neigti vakcinavimo būtinumą, beprasmiška – kito kelio nėra, – įsitikinęs meras. – Nežmoniškos požiūris taikyti natūralią atranką – nieko nedarykim, kas išgyvensim, tas išgyvensim. Blogai, kad negalvojame, kaip ligą išgyvendinti, o vis ginčijamės ir dėl skiepų, ir dėl testavimosi. Jeigu prisiimu atsakomybę už save ir už šalia esantį žmogų, tai skiepijuosi ar testuojuosi.“

Jis stebisi, kad daug tėvų priešinasi vaikų testavimui. Jis nėra privalomas, bet, mero nuomone, būtinas, kad mokyklose vaikai būtų saugūs.

„Niekaip nesuprantu tėvų, kurie sako „ ne“ testavimui. Mano sūnaus klasėje, pavyzdžiui, iš 19 vaikų tik 5 vaikus tėvai leido testuoti, – stebisi V. Mitrofanovas. – Kol nesusirgs tie 5 vaikai, tai, matyt, bus laikoma, kad klasėje niekas neserga. Pasireiškia stručio sindromas, rodos, jeigu nieko nežinosim, tai ir bus gerai. Turėjome ir tokį atvejį, kai į darželį vedė vaiką iš sergančios kovidu šeimos.“

Nemanyčiau, kad nustačius susirgimo atvejį, visą klasę reikia izoliuoti dviem savaitėms, užtektų 5 dienų, reikėtų tik privalomai atlikti visiems testą ir kurių testai būtų neigiami po 5 dienų grįžtų į kontaktinį mokymą.

„Tas pats mokytojas, aišku, gali mokyti ir kontaktiniu būdu ir per nuotolį, bet ar to visada reikia? Juk sirgdavo vaikai ir gripu, ir plaučių uždegimu ir niekas jų per nuotolį nemokė“, – palygino meras.

Jis taip pat stebisi, kodėl sergančių vaikų tėvams nereikia izoliuotis?

„Logikos stinga“, – svarsto V. Mitrofanovas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento duomenimis, per visą apskritį šiuo metu yra 42 aktyvūs COVID -19 židiniai, Iš jų 25 – švietimo įstaigose.

Testavimas rodo tikrą situaciją

Vitalijus Gailius, Joniškio rajono meras, sako, jog Savivaldybėje yra priimtas sprendimas taikyti platų testavimą.

„Kai tik atsiranda naujas židinys, mes maksimaliai visus testuojame, o kai testuoji, tai ir nustatytai naujus atvejus, tarp jų ir besimptomius pasiskiepijusių žmonių, – sako meras. – Vienoje socialinės globos įstaigoje taip buvo nustatytas didelis susirgimų skaičius, dėl kurio iš esmės ir patekome į juodą zoną. Bet tas židinys jau slopsta ir kitą savaitę Joniškio rajono savivaldybė nebebus juoda.“

Meras tik pastebi, jog, kai švietimo įstaigose moksleivių testavimas nėra privalomas, o pasekmės galime greit pajusti. Jis tik džiaugiasi, jog rajone yra mokyklų, kurių moksleiviai šimtu procentu testuojasi, jog tėvai supranta testavimosi reikšmę.

„Aš esu už sąmoningumą ir pasirinkimo laisvę, bet tėvai turėtų suvokti, kad testuodamiesi jų vaikai mokysis klasėje, kurioje nėra sergančių“, – pabrėžia meras.

„Nemeluokime žmonėms, jog viskas gerai, o testuokimės ir žinokime realią situaciją, – teigia V. Gailius. – Šiandien maksimalus testavimas ir, aišku, skiepijamasis yra priemonės suvaldyti pandeminę situaciją. Skiepyti suserga 5 kartus rečiau, o negrįžtamos pasekmės 20 kartų rečiau pasitaiko. Skiepai nemokami ir tą priemonė privalome naudotis.“

Delta keičia žaidimo taisykles

Gydytojas Martynas Gedminas, Joniškio ligoninės vadovas, pabrėžia, jog „vakcinacija nieko bendro neturi su sergamumu – vakcinacija tik mažina tikimybę atsigulti į ligoninę.“

„Mes akivaizdžiai matome, kad nors esame juodojoje zonoje, bet turime labai mažai besikreipiančių dėl gydymosi ligoninėje, tai yra labai gerai“, – sako gydytojas.

„Ne tokia žinia komunikuojama, kai teigiama, kad vakcinuotieji apsaugoti nuo užsikrėtimo, – teigia jis. – Mes visi susirgsime kovidu, absoliučiai visi užsikrėsime, nes delta banga yra daug agresyvesnė. Tik yra didelė tikimybė, jog pasiskiepijusiems liga pasireikš tik kaip sloga. Pačiaudės, pakosės, galvą paskaudės – ir viskas. O tie žmonės, kurie yra nepasiskiepiję, o tokių gulinčių ligoninėje yra 95 procentai, ir serga jie labai sunkiomis formomis. Mes matome apsemtus plaučius, vadinamąją pūgą plaučiuose, kai rentgeno nuotraukoje nebematome normalaus audinio, o tik pažeistą.“

„Gal ir gerai, kad dabar užsiliepsnojome. Tie žmonės, kurie nepasiskiepijo, o Joniškio rajone 35 procentai gyventojų yra nepasiskiepiję, prasirgs, išdegsime, o po to iš pelenų galėsime naujai pakilti“, – ironiškai svarsto gydytojas.

Jo žodžiais, virusui kelią galėjome užkirsti vakcina, kol buvo alfa ir beta atmainos, o delta visiškai pakeitė žaidimo taisykles.

„Delta dar labiau išryškino skirtumą tarp skiepytų ir neskiepytų, – pabrėžia gydytojas. – Esmė dabar tokia – vieni anksčiau, kiti vėliau susirgs, tik skiepytiems yra tikimybė sirgti su peršalimo simptomais ar besimptome forma, o ne vakcinuotiems – sunkia forma.“

Jis pasidalija, jog ypač apmaudą jaučia, kai mato jauną žmogų, susirgusi kovido sunkia forma ir galintį likti neįgaliu vien dėl to, kad nepasiskiepijo, kad nepasitikėjo mokslu.

„Suriestas kovido žmogus žiūri baimės pilnomis akimis, plaučiai apimti, dūsta, kitų ligų neturi, o tikimybė net mirties. Turėjome tokį 31 metų paciento atvejį – išsikapstė. Buvo nepasikiepijęs nuo kovido ir realiai pajuto, ką reiškia ši liga“, – pasakoja M. Gedminas.

„Vaistų nuo kovido mes neturime, – sako jis. – Jeigu nebūtų vakcinos, būtų dešimtimis ir šimtais daugiau žmonių, kurie mirtų ar sirgtų sunkiomis formomis. Suprantu, kad apie tai reikia kalbėti ir kalbėti, bet gal jau nebe medikams, o tiems, kuriems teko sunkiai persirgti. Bet yra radikalų, kurių jokia komunikacija nepaveiks. Šiuo atveju suveiks natūrali atranka – nieko nepadarysi.“

Šiaulių apskrityje Joniškio ligoninė yra vienintelė atraminė ligoninė, gydanti kovidinius ligonius, sunkiausius veža į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Šiuo metu 14 pacientų gydo, tarp jų nėra pasiskiepijusių. Iš viso yra 18 kovidinių lovų, bet galėtų turėti ir 24 lovas.

„Kol kas situacija yra stabili, kitos dvi savaitės bus lemiamos, nes kasdien girdime, kad vis yra keliolika naujų atvejų“, – sako M. Gedminas.

Jam tik pikta, kad dvejus metus „turškiamės su kovidu, o žmonės vis dar neišmokę, kaip reikia vartotii vaistus nuo temperatūros“.

Gydytojo žodžiais: „Jeigu karčiuojantis žmogus jaučia diskomfortą, jeigu jaučia silpnumą, o kovidas labai intoksikuoja žmogų, uždegimą reikia slopinti.“

Jis pataria: „Jeigu žmogus sveria 60–70 kg, reikia iš karto išgerti dvi 500 mg tabletes paracetamolio ir tą dozę kartoti tris-keturis kartus per parą, o į tarpus, jeigu reikia, „įdėti“ ir po 600 mg ibuprofeno arba pusantros 400 mg tabletės ir gerti iki 2–3 kartų per parą. Jeigu ir tada kyla temperatūra per 38 laipsnių, tada jau reikia važiuoti į ligoninę, nes gali būti plaučių uždegimas.“