Naujausios
Nuo širdžių piliečio iki garbės piliečio
Miesto meras Artūras Visockas, komisijos pirmininkas, informavo, jog vyko du balsavimo turai. V. Puronas surinko daugiausia komisijos balsų per slaptą balsavimą ir sulaukė aktyvaus visuomenės narių palaikymo. Komisijos posėdyje dalyvavo 13 narių iš 15-os.
„Džiaugiuosi, kad sutapo komisijos ir žmonių, bendruomenės narių nuomonės“, – sakė meras.
Dėl V. Purono kandidatūros palaikymo raštu į merą ir komisiją kreipėsi atskiri visuomenės nariai ne tik iš Šiaulių, atvirą laišką-kreipimąsi pasirašė Sąjūdžio pirmeiviai, tarp jų Nepriklausomybės akto signataras Algimantas Sėjūnas, buvę penki Šiaulių miesto merai. Pateikta beveik 1 800 visuomenės narių parašų, surinktų V. Puronui palaikyti dar 2020 metais.
Jis į garbės piliečius buvo iškeltas dar 2010 metais, 2014 metais ir 2020 metais. 2020 metais visuomenininkai jį buvo titulavę Širdžių garbės piliečiu.
V. Puronas išrinktas iš penkių garbingų kandidatų. Šiemet į garbės piliečius taip pat buvo siūlomas tremtinys, tremties ir laisvės kovų atminimo renginių organizatorius, inžinierius, knygų sudarytojas ir leidėjas Romualdas Baltutis, psichologas, pedagogas, socialinių mokslų (psichologija) habilituotas daktaras Vytautas Gudonis, ilgametė kultūros darbuotoja, renginių organizatorė, liaudiškų šokių kolektyvų vadovė, baletmeisterė Vanda Verkulienė, neformaliojo švietimo mokytojas metodininkas, Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos džiazo orkestro „Romuva“ vadovas Romualdas Žukauskas.
V. Purono kandidatūrą teikė asociacija „Šiaulių bendruomenė“. Šie metai jam jubiliejiniai, vasario mėnesį jis šventė 75 metų sukaktį. Vasario 16 dieną Prezidentas Gitanas Nausėda V. Puronui įteikė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį už nuopelnus Lietuvos Respublikai.
„Aš – šiauliečių kūrinys“
V. Puronas, iš „Šiaulių krašto“ išgirdęs jam palankią žinią ir sveikinimą, ir jaudinosi, ir šmaikštavo: „Džiaugiuosi ir šypsausi. Šypsočiausi bet kuriuo atveju – būčiau ar nebūčiau išrinktas ir apdovanotas. Nes šypsena rodo dantis, o dantys – kovos priemonė.“
V. Puronas pabrėžia, jog visi kandidatai verti garbės vardo, o jo įvertinimas nėra vien asmeninis nuopelnas.
„Tai šiauliečių nuopelnas. Būdamas pramoninio dizaino specialistu Šiauliuose gyvenu ir dirbu nuo 1973 metų rudens, jau penkis dešimtmečius ir esu šiauliečių kūrinys. Tiek technologijos, kurios surištos su mano specialybe, tiek miesto folkloras ir jo istorija – visa, kas mane čia supa, yra didelio miesto kasdienis vibravimas. Ir šiandieninis ir tai, kas vibravo praeityje 780 metų ir dar, tikiu, vibruos ateityje ne mažiau metų. Man tenka tik didžiuotis, kad esu sudėtinė šio penktojo Lietuvos miesto dalis ir kūrinys.“
„Dėkingas bendruomenės nariams už palaikymą. Esu tik išsigandęs, kad labai aukštai nepakiltų mano nosis. Riesti nosį aukštyn bijau. Lieka tik stebėtis, kad tiek laiko gyvendamas Šiauliuose neprisišiukšlinau ir likau savu tarp savų“, – sako V. Puronas.
Kūrybinga asmenybė
V. Puronas yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dizaino sąjungos bei jos valdybos narys, visoje Lietuvoje gerai žinomas menininkas, dizaineris, kraštotyrininkas, rašytojas, skulptorius, dėstytojas, inžinierius. Jo autorinis paveldas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (asmens fondas Nr. 440).
Diplomuotas pramoninės dailės specialistas yra keleto naujų technologijų meninėje kūryboje pradininkas. V. Purono prioritetas – kompleksiniai darbai, formuojantys lietuviško miesto estetinius procesus. Žymesni kompleksiniai dizaino projektai: „Šiaulių miesto veido kūrimas“ (su bendraautoriais, 1973–1993 m.), Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras (su bendraautoriais, 1975 ir 1986 m.), mobilių UAB „Neuwerbung“ reklaminių skydų sistema visoje Lietuvoje (1994–2004 m.), Šiaulių miesto infrastruktūros įranga (autobusų laukimo aikštelės, atitvarai, suoliukai ir kt.), Šiaulių, Panevėžio ir kitų miestų turistinių įžymybių ar maršrutų kūrimas (2004–2021 m.) ir kt.
Žymesni dizaino kūriniai: Šiaulių miesto laikrodis „Gaidys“ (1974 m.), Šiaulių Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro tūrinės reklamos komplekso 12 akcentų (kaip dizaineris su bendraautorių grupe, 1978–1982 m.), 24 Šiaulių miesto namų fasadų meninio dekoro akcentai (1975–1979 m.), memorialas „Panevėžio miesto įkūrimo obeliskas“ ir jo atributika (2003–2007 m.), vaikų laisvalaikio ir poilsio parkas „Beržynėlis“ Šiauliuose (2005–2007 m.) su 12 medžio rentinių (kaip dizaineris su bendraautorių grupe) ir kt.
1980, 1987, 2007, 2017 metais surengė kelias dideles autorines dizaino parodas Šiauliuose „Mūsų miestas – mūsų namai“.
Dalyvavo maždaug 30-yje regioninių, respublikinių ir tarptautinių parodų.
Naudodamasis technologinėmis Šiaulių UAB ELGA (gen. direktorius ir mecenatas R. Volbekas) galimybėmis bei parama, dizaineris tapo cinkuoto plieno lankstinių technologijos skulptūriniame dizaine panaudojimo pradininku.
Žymesni kūriniai: 9 meniniai metalo akcentai ant afišų klijavimo kolonų Tilžės gatvės pradžioje (2006–2008 m.) Šiauliuose, „Šiaulių bulius“ ant Vilniaus gatvės 151 namo stogo atbrailos, monumentalaus pobūdžio (7,5 m aukščio) skulptūrinis triptikas „Bajoras Karpis“ Rėkyvoje, garsioji skulptūra „Geležinė lapė“ Šiauliuose (2009 m.), apie 40 „Lietuvos tūkstantmečio“ suoliukų, skulptūrinių akcentų kompleksas „Pane-vėžys!“ Panevėžyje (2014 m.), Šiauliuose – „Bakalauras“, Katinų muziejaus nuoroda (2015 m.), „Stačiagalvis” Šeduvoje (2016 m.), „Karališkų žalčių šeima” Naisių „Pagonybės parke” (2016 m.) ir kt.
Regioninėje, respublikinėje ir mokslinėje spaudoje išspausdinta per 490 V. Purono straipsnių. Išleido 27 dalių straipsnyną „Apie Lietuvos heraldiką“ (1989–1990 m.), brošiūras „Kryžių kalnas: paslaptys, legendos, padavimai“ (lietuvių ir lenkų k.; 1991 ir 1993 m.), „Šventasis kryžių miškas“ (lietuvių, lenkų, anglų ir vokiečių kalbomis, 2016 m.) ir kt.
Autorinės knygos: „Nuo mamutų iki cepelinų, arba Kai kas įdomaus iš Lietuvos kulinarijos istorijos“ (apie Lietuvos profesionaliosios kulinarijos raidą; 1999 m.), 7 autorinių knygų serija „Įdomioji Šiaulių istorija“ (2007–2012 m.) ir kt. Reprezentacinių Šiaulių miesto knygų „Aukuras Salduvei. Didžioji Salduvės knyga“, „Šiaulių šv. Jurgio bažnyčia 1908–2008“, „Šventovė bizantišku veidu: apie Šiaulių šv. Jurgio bažnyčią“ ir kt. vyriausiasis dizaineris ir redaktorius. Dvi iš šių knygų pateko į Lietuvos rekordų knygą.
Sukūrė lietuviškus banknotus „Žemaitiškus litus“ (1989 m.), „Litaurus ir centaurus“ (1991 m.), 1973–2008 m. – apie 50 tipografinių plakatų, 1993 m. parengė Šiaulių miesto istorijos iliustruotų puslapių rinkinį „Šiaulių miesto legendos, istorija, įdomybės“, Panevėžio miesto bendrijos „Senamiestietis“ grafinę atributiką (2003–2007 m.), per 100 grafinių iliustracijų Šiaulių istorijos tematika ir kt.
V. Puronas, kaip kraštotyrininkas, veda televizijos laidas apie Šiaulių miesto ir regiono istoriją, kulinarijos, meno be papročių raidą. 2018-aisiais pradėjo filmuoti seriją edukacinių laidų apie Lietuvos bažnyčias.
Agentūra „Factum“ į Lietuvos rekordų sąrašą yra įregistravusi penkiolika V. Purono rekordų, tarp jų – didžiausia knyga („Aukuras Salduvei“), didžiausias herbas sienoje (Šiaulių miesto herbas), didžiausia gyvūno skulptūra („Geležinė Lapė“), sunkiausia Lietuvos knyga („Geležinė knyga“), didžiausia fantastinio gyvūno skulptūra („Šiaulių baziliskas“), didžiausias monetų skaičius interjere (Centų kambarys Šiaulių universiteto bibliotekoje, dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos informacijos centre).
V. Puronas – patriotas ir mecenatas, absoliuti dauguma autorinių darbų yra sukurta veltui ir padovanota Lietuvai. Tuometinei Šiaulių universiteto bibliotekai jis dovanojo unikalų 1 500 antikvarinių knygų rinkinį, senovės monetų bei banknotų kolekcijas.
V. Purono darbai įvertinti įvairiomis premijomis ir apdovanojimais. 1978 metais pelnytas Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos medalis už projektą „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras“ (pirmoji pėsčiųjų gatvė TSRS), 1982 metais – LTSR jaunimo respublikinė premija už projektą „Šiaulių miesto veido kūrimas“, 2003 metais – Mikelio prizas už kraštotyrinę veiklą, 2012 metais – Šiaulių miesto kultūros ir meno premija už kultūrinę ir meninę veiklą, 2013 metais skirtas „Saulės miesto spindulio“ vardas, 2014 metais Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordinas V. Puronui suteikė riterio titulą bei skyrė apdovanojimą. 2017 metais įvertintas Prekybos, pramonės ir amatų „Darbo žvaigždės medaliu“, 2020 metais – Šiaulių regiono nevyriausybinių organizacijų medaliu „Šiaurės Lietuvos žvaigždė“, 2021 metais – Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“.
