Naujausios
Mokykla ir muziejus
Po atnaujintas muziejaus erdves palydi Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė ir Šiaulių istorijos ekspozicijų skyriaus vedėja archeologė Virginija Ostašenkovienė.
„Kaip feniksas iš pelenų“, – apie atnaujintą pastatą sako V. Šiukščienė. Ir primena istoriją.
Pastatas Aušros alėjoje pagal žymaus šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą 1932 metais buvo pastatytas kaip pradžios mokykla, muziejus čia įsikėlė po metų. Mokykla veikė pusrūsyje ir pirmajame aukšte, muziejus – antrajame aukšte ir palėpėje.
Tai – antrasis „Aušros“ muziejaus pastatas su ekspozicija. Šiaulių apskrities valdyba, pritardama Pelikso Bugailiškio iniciatyvai, muziejų įsteigė 1923 metų kovo 11 dieną. Pirmiausia muziejus veikė Maišo gatvėje – dabartiniame Salomėjos Neries gatvės rajone. Muziejus plėtėsi, reikėjo naujos erdvės. Miesto taryba buvo priėmusi sprendimą statyti bendrą muziejaus ir bibliotekos rūmų pastatą Aušros alėjoje, bet pasikeitė valdžia ir statybą buvo nuspręsta atidėti.
Muziejaus atidarymas V. Bitės suprojektuotoje mokykloje vyko 1933 metų gegužės 15 dieną.
Eksponuotos parodos, vyko turininga muziejinė veikla – mokyklos pastate muziejus veikė iki 1943 metų, kol vokiečių okupacinė valdžia čia įkūrė karo ligoninę.
Pasak V. Šiukščienės, muziejui buvo duotas trumpas terminas išsikraustyti. Darbas organizuotas taip, kad muziejus patirtų kuo mažiau nuostolių. Eksponatai buvo supakuoti, dedami į dėžes su nuorodomis keliomis kalbomis, kad tai – muziejaus nuosavybė, ir išslapstyti pas patikimus žmones po visą Šiaulių apskritį. Visgi maždaug trečdalis eksponatų per karą žuvo.
Per karą smarkiai nukentėjo ir pastatas, po remonto jame veikė mokykla. Muziejus egzistavo be nuolatinių patalpų, ekspozicijų. Laikina muziejaus raštinė buvo įrengta P. Bugailiškio name, vėliau muziejaus eksponatams sandėliuoti skirta liuteronų evangelikų bažnyčia. 1953 metais muziejui perduoti Venclauskių namai.
Aušros alėjos pastatas „Aušros“ muziejui grąžintas 1966 metais. Muziejuje vėl pradėtos rengti parodos, 1978 metais atidaryta istorijos ir etnografijos ekspozicija. Muziejinė veikla nebenutrūko. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ekspozicija buvo pertvarkyta. Vėliau atsirado edukacinės erdvės – 2013 metais pastatas pavadintas Edukacijos centru.
Iki rekonstrukcijos pastate veikė archeologinė ekspozicija „Šiaulių kraštas nuo seniausių laikų iki XVII a.“, etnografinė ekspozicija „Valstiečių buitis ir būtis“. Edukacijos centre buvo įkurta Tarpukario pradžios mokyklos klasė, Amatų mokykla, archeologijos kasinėjimų erdvė. Veikla vyko tol, kol pastatas visiškai nusidėvėjo.
Rekonstrukcija buvo pradėta 2019 metais – dabar pastate įsikurs Šiaulių istorijos muziejus. Iki šiol „Aušros“ muziejus neturėjo vientisos istorinės Šiaulių ekspozicijos, kuri atspindėtų miesto identitetą.
Archeologinės vertybės
Muziejaus pastatas laikinai bus atvertas „Šiaulių dienų“ proga, o kada pradės veikti oficialiai? Pasak V. Šiukščienės, erdves „apgyvendinti“ norisi kuo greičiau, bet atidarymo data dar nežinoma.
Kol kas po muziejų keliaujame įsivaizduodami, kaip jis atrodys. Atnaujintose erdvėse bus įrengti terminalai, atėjusieji galės palyginti, kaip miestas atrodė anksčiau ir dabar, veiks audiogidai.
Įėję pro centrines duris, lankytojai įsigis bilietus ir pirmiausia bus pakviesti aplankyti Archeologinę ekspoziciją.
Archeologijos ekspozicijos autorė V. Ostašenkovienė veda į pusrūsį. Ten, kur anksčiau veikė eksponatų saugyklos, buvo keletas muziejininkų kabinetų, dabar bus eksponuojamos archeologinės vertybės.
Proistorė bus pristatoma dviem aspektais: viena dalis bus skirta laidosenai – pasakojimas kuriamas per mirusiųjų pasaulio radinius, rastus tyrinėjant kapinynus, kita dalis – gyvensenai nuo seniausių laikų iki XVII amžiaus. Jau paruošta vieta Lieporių šuliniui atkurti. Lieporių radiniai bus vienas iš pagrindinių ekspozicijos akcentų.
„Parodysime ir Šiaulių miesto archeologinius radinius, kurie ankstesnėje ekspozicijoje nebuvo išsamiai parodyti, nes 2004 metais, kai buvo atidaryta ekspozicija, tebuvo praėję keleri metai nuo Šiaulių senamiesčio archeologinių tyrinėjimų – Šiaulių senojo miesto vieta teisinę apsaugą gavo tik 2003 metais. Dabar eksponatus skaičiuojame tūkstančiais, – sako V. Ostašenkovienė. – Vienas skyrius bus skirtas Šiaulių dvarui. Tai – naujas ekspozicijos aspektas: sugrąžinti šiauliečiams Šiaulių dvarą, sugrąžinti atmintį.“
Viena patalpa paskirta edukacijai: čia bus mokomasi archeologinių kasinėjimų.
Koridoriaus sienos taps atviromis archeologijos eksponatų saugyklomis.
„Siekiame parodyti kuo daugiau, nes senojoje archeologinėje ekspozicijoje galėjome parodyti mažiau nei 5 procentus visų skyriuje saugomų eksponatų“, – sako V. Ostašenkovienė.
Pusrūsio koridoriaus sienos bus skirtos kunigo Juozo Žiogo archeologinei kolekcijai, lankytojai pamatys šimtus akmeninių kirvių, galąstuvų, skiltuvų.
Pasak V. Ostašenkovienės, tarpukariu „Aušros“ muziejus buvo archeologinių kasinėjimų lyderis, gausiai kaupė eksponatus, stiprius pamatus padėjo archeologas Balys Tarvydas, labai kryptingai kaupęs, sisteminęs, publikavęs duomenis.
Vėliau darbus tęsė šviesaus atminimo archeologai Julius Naudužas, Birutė Salatkienė, Audronė Šapaitė – būtent nuo jos idėjos rutuliojosi dabartinė koncepcija.
Eksponatų įvairovė
Pirmojo aukšto patalpose tik įėjusius lankytojus sutiks miesto herbas – centrinė dominantė. Čia lankytojai pateks į istorinį Tyzenhauzo laikų dvarą, ekspozicija apims visą Zubovų laikotarpį, o greta atsiras ir naujojo miesto pasakojimas – Aušros alėjos pastate istorija bus pristatoma iki Pirmojo pasaulinio karo, o tęsinys persikels į Venclauskių namus Vytauto gatvėje.
Ekspozicija pavadinta „Nuo Šiaulių ekonomijos iki Nepriklausomos Lietuvos Respublikos“.
Pirmajame aukšte įsikurs ir edukacinė erdvė – Tarpukario mokyklos klasė. Klasė čia veikė ir iki rekonstrukcijos.
Renginiams, ilgalaikėms ir trumpalaikėms parodoms skirta erdvi salė, čia bus ir nedidukė scena. Patalpą bus galima perskirti ir pritaikyti kameriniams renginiams.
Lipant į antrą aukštą, verta pakelti galvą – nuo lubų šviečia lempučių žvaigždynas. Architekto Arūno Latako pasiūlymu, lemputės išdėstytos taip, kaip dangus atrodė muziejaus įkūrimo metu – buvo Žuvų žvaigždyne.
Ant laiptinės sienų savo vietą ras muziejuje saugomos kryžių viršūnės – jos simboliškai tiesis į žvaigždes.
Antras pastato aukštas bus skirtas atviroms saugykloms. Bendras atvirų saugyklų-ekspozicijų plotas pastate – 403,62 kvadratinių metrų (uždarų eksponatų saugyklų plotas – 351,43 kvadratinių metrų, eksponatams saugoti pritaikytos ir buvusio garažo patalpos).
V. Šiukščienė sako, kad atviros saugyklos buvo A. Šapaitės idėja – tuomet pasiūlymas Lietuvoje buvo naujovė. Ir dabar atvirų fondų ekspozicijų Lietuvoje nėra daug. Lankytojams bus atverta tai, ko anksčiau nematydavo – bus pristatyta eksponatų įvairovė, gausa, kaita chronologiniais laikotarpiais.
Lankytojai išvys etnografijos, istorijos, dailės eksponatus – keramiką, tekstilę, margučius, namų apyvokos reikmenis ir kt. Bus eksponuojami ir didesnių gabaritų eksponatai – baldai, skrynios, kuparai. Pasaulėjautą atspindės dvasinio gyvenimo atributai – planuojama įrengti simbolinę koplytėlę.
Antrame aukšte veiks trečia muziejaus edukacinė erdvė – Amatų mokykla, čia bus mokomasi keramikos.
Mansardoje įrengtos tarnybinės patalpos, kabinetuose pirmieji įsikurs muziejininkai. Į pastatą įsikels ir muziejaus skaitmeninimo centras. Anksčiau mansardos patalpos nebuvo naudojamos, dabar įrengtos jaukios erdvės su įkomponuotos senosiomis medinėmis sijomis.
Pastatas pritaikytas lankyti neįgaliesiems.
Grąžinamas istorinis veidas
Iki remonto muziejaus pastatas buvo „užsidėjęs“ rožinius akinius – prieš ketverius metus ant fasado menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas sukūrė grafitį „Rožiniai akiniai“. Atnaujintas pastatas nudažytas pilka spalva.
Sutvarkyta ir muziejaus aplinka, nutiesti takai, pastatyti suoleliai.
Lauko ekspozicijoje stovi didelis akmuo su 20 dubenėlių, prie jo atsiras dar trys dubenuotieji akmenys. Anksčiau jie buvo Venclauskių namų kiemelyje, vėliau perkelti prie Žaliūkių malūno, dabar savo vietą ras Aušros alėjoje.
Muziejaus renginius numatoma organizuoti ir lauke.
„Prasidės naujas gyvenimas“, – apibendrindama sako V. Šiukščienė.
Muziejininkės džiaugiasi, kad Aušros alėja atgauna istorinį veidą. Rekonstruota pati gatvė, kurioje yra išlikę daug tarpukario modernizmo pastatų, restauruotas dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas, atkurtas dvaro parteris, grindiniu pažymėta dvaro vieta. Tikimasi, kad Šiaulių istorijos muziejus taps dar vienu traukos objektu.
