Naujausios
Žvilgsnis per „semiotizatorius“
Pirmą kartą ši paroda eksponuota 2017 metais Paryžiuje, vėliau pristatyta Belgijoje, Rusijoje ir Lietuvoje – Vilniuje, Kaune.
Parodos atidaryme Šiaulių istorijos muziejuje kalbėjęs „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza pasidžiaugė organizatorių sprendimu padovanoti ją „Aušros“ muziejui – kad būtų eksponuojama ir Šiauliuose, ir Šiaulių krašte, kad žmonės susipažintų su A. J. Greimu ir semiotika.
„Džiugu, kad galime pristatyti žmones, susijusius su Šiauliais. Tai yra žmogus, kuris turėtų kelti ir kelia šiauliečių pasididžiavimą. Semiotikos kūrėjas, asmenybė, kuri verta įamžinimo ir pagerbimo. Mes turime tik kuklų jo biustą, dabar turime jo vardu pavadintą gatvę. Manau, ši paroda atkreips šiauliečių ir visos visuomenės dėmesį“, – sakė R. Balza.
Parodą Šiauliuose pristatė l. e. p. Šiaulių istorijos ekspozicijų skyriaus vedėja dr. Gabrielė Jasiūnienė. Tik įėjusius į salę lankytojus pasitinka trys „semiotizatoriai“ ir trys pasakojimai: apie A. J. Greimo gyvenimo vaidmenis, jo įkurtą semiotikos mokyklą ir kelias svarbias semiotines sąvokas.
„Semiotizatorius“ – instaliacija, suteikianti galimybę kiekvienam parodos lankytojui išmėginti semiotinį žvilgsnį į pasaulį. Sukant „semiotizatorių“, galima pasirinkti tris kalbas – lietuvių, prancūzų, anglų.
Lankytojams pristatomi ir trys „semiotizuojami“ A. J. Greimui ypač svarbūs objektai – laiškas, vynas ir šuo Rudis. Mokslininkas nuolat susirašinėjo su bendraminčiais ir kolegomis visame pasaulyje, labai mylėjo augintinį Rudį, mėgo gurkšnoti vyną. Žiūrint pro „semiotizatorių“ į tekstus, objektus, galima pergalvoti jų reikšmes.
„Semiotizatoriaus“ tekstuose pabraukti žodžiai – nuorodos į komiksus, pristatančius kelias Greimo semiotikos sąvokas: reikšmė, sakymas, būsena, utopija.
Viename iš stendų komiksai žaismingai padeda susidaryti įspūdį apie semiotinių tyrinėjimų pobūdį. Parodoje taip pat eksponuojamas žemėlapis, pristatantis A. J. Greimo semiotikos mokyklos idėjų paplitimą.
Stenduose pateikiama informaciją apie A. J. Greimo biografiją, visuomeninę, mokslinę veiklą.
A. J. Greimas 1929–1931 metais mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. Vėliau, 1934–1935 metais, studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, o 1936–1939 metais – kalbotyrą Grenoblio universitete.
1939 metais grįžo į Lietuvą, nuo 1940 metų rudens dėstė prancūzų ir lietuvių kalbas Šiaulių mergaičių gimnazijoje, Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių, vertė teatro pjeses, konsultavo aktorius literatūros klausimais 1944 metais A. J. Greimas išvyko į Prancūziją. Dėstė Prancūzijoje, Egipte, Turkijoje.
A. J. Greimas – žinomiausias lietuvis pasaulinėje humanitarikoje, sukūręs Paryžiaus arba greimiškąją semiotikos mokyklą. A. J. Greimo semiotika, neapsiribodama ženklų sistemos aprašymu, suvokia reikšmę kaip procesą.
Bendras vardiklis
„Semiotika – ir tam tikra mokslo metodologija ir, galima sakyti, gyvenimo, mąstymo būdas. Negali vieną dieną būti semiotikas, o kitą dieną, pavyzdžiui, literatūros sociologas, nes tai yra visiškai priešingas žiūrėjimas į literatūrą, pasaulį, kultūrą. Semiotika nėra vienos kurios mokslo šakos metodas, ji tuo yra svarbi ir universali, kad tai yra metodas, kuris bandomas pritaikyti patiems įvairiausiems fenomenams, mokslo sritims, gyvenimo sritims tyrinėti“, – parodos pristatyme sakė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė.
Pasak mokslininkės, semiotika kartais pavadinama matematika. Matematika yra kaip bendrasis vardiklis, tiksliųjų mokslų pagrindas, lygiai taip pat ir semiotika – bandymas sukurti tam tikrą bendrąją reikšmės teoriją. Dar vienas iš dažnų semiotikos apibūdinimų – semiotika yra mąstymas raštu.
„Apie A. J. Greimą dar sakoma: gyvenęs ir galvojęs. Galvojęs, kaip kuriasi prasmė, kaip žmogus kuria prasmę, kad tai negali būti kažkaip savavališkai paaiškinama, bet turi būti tam tikras griežtas instrumentas, kuris leistų atlikti tyrimus“, – sakė Dž. Maskuliūnienė.
Pasak mokslininkės, A. J. Greimas nemėgo tradicinių literatūrologų, kurie labai laisvai interpretuoja. Jo manymu, mokslas turi būti pagrįstas griežtu instrumentu, griežta terminologija.
„Tie, kurie skaito semiotikos darbus, visų pirmą turi susipažinti su semiotiko terminija, kuri yra labai specifinė. Lietuvoje įsigyvenant semiotikai, didžiulė problema buvo tikslaus semiotinio žodyno kūrimas, daug terminijos atėjo iš prancūzų kalbos ir pats A. J. Greimas savo semiotinius darbus parašė prancūzų kalba“, – sakė mokslininkė. Ne visi A. J. Greimo darbai buvo parašyti prancūzų kalba – esė darbus, mitologijos tyrinėjimus mokslininkas atliko rašydamas lietuviškai.
Dž. Maskuliūnienė akcentavo, kad A. J. Greimui labai rūpėjo sukurti bendrą reikšmės teoriją, kuria remiantis būtų galima tyrinėti ir dailės kūrinį, ir literatūros kūrinį, socialinį diskursą – tyriamųjų objektų sąrašas labai didelis.
Semiotika tiria kūrinį imanentiškai – visiškai atsiriboja nuo socialinio konteksto, tiria patį kūrinį, jį vieną, be autoriaus biografijos. Kita vertus, šiuolaikinė semiotika derina semiotinį požiūriu su kitais žiūros kampais.
Semiotika, pasak profesorės, keičiasi, atsiranda daugiau tyrinėjimo sričių, viena tokių yra pasijų semiotika.
Semiotikai labai svarbi kalbos medžiaga, todėl semiotikai niekada negali tyrinėti vertimo teksto – tik originalo kalba parašytus tekstus. Ant semiotiko darbo stalo visada stovi labai daug žodynų, nes jis tiria paradigmines žodžių reikšmes, fiksuotą žodžio reikšmę panaudoja savo analizėje.
„A. J. Greimas bendros reikšmės teorijos sukurti nesuspėjo, tai galbūt ne vieno žmogaus ir ne kelių dešimtmečių darbas. Jis sako, kad reikia ištyrinėti kuo daugiau naratyvų, skirtingų tekstų, objektų, tada plyta po plytos būtų galima sudėti ištisinę reikšmės teoriją. Būdamas garbaus amžiaus ir pats yra suabejojęs, ką daro, ar eina teisingu keliu, ar įmanoma aprašyti prasmės kūrimo mechanizmą labai tiksliai naudojantis metodu, kurį kūrė visą gyvenimą.“
Dž. Maskuliūnienė priminė, kad pirmiausia A. J. Greimas reiškėsi kaip lingvistas, jo disertacija tyrinėjo senuosius prancūzų raštus, mados pasaulį, jis turėjo daug atramos taškų, kurie galėjo nukreipti į bendrosios reikšmės tyrimų lauką.
Pasak mokslininkės, šiandien vadinamoji Greimo standartinė semiotika naudojama Pietų Korėjos aukštosiose mokyklose, JAV, daug pasekėjų yra Paryžiuje, Sorbonos universitete, kur mokslininkas ne vienerius metus dirbo.
Lietuvoje leidžiamas „Baltų lankų“ žurnalas, skirtas būtent semiotiniams tyrinėjimams.
„Greimas labai sveikino ir pavadinimą, ir mįslę „Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano“ – laikė labai geru semiotikos apibrėžimu. Visi mes galime perskaityti, bet „gano“ tik tas, kuris išmano“, – sakė mokslininkė.
Dž. Maskuliūnienė citavo ir Marcelijaus Martinaičio žodžius apie semiotiką: lietuvius į pirmąsias semiotines pratybas yra pakvietęs Martynas Mažvydas, pirmoje lietuviškoje knygoje rašęs: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit. Ir tatai skaitydami permanykit.“ Tai yra, supraskite iki galo, kas yra parašyta, išnagrinėkite, išanalizuokite.
Paroda „Pasaulis semiotiko akimis“ Šiaulių istorijos muziejuje veiks iki rugpjūčio 31 dienos.
