Ar Žaliūkių kaimas tikrai nori į Šiaulius?

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių rajono Žaliūkių kaimas įsikūręs ties miesto ir rajono riba, iškart už Moters ir vaiko klinikos.
Šiaulių valdžia jau ne pirmus metus dairosi į priemiestines Šiaulių rajono gyvenvietes, norėdama miesto ribas praplėsti šių kaimiškųjų teritorijų sąskaita. Kai kurios iš jų, kaip Vijoliai, Vinkšnėnai, Gegužiai, taip suaugo su miestu, kad jas skiria ta pati gatvė, tik viena jo pusė – miestas, kita – rajonas. Tačiau ne kartą ėmus kelti šiuos klausimus, kaimiškojo priemiesčio gyventojai pareiškia, kad bevelija likti kaime. Tačiau pirma kregždė į miestą atskrido – dalis Žaliūkių kaimo gyventojų kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydami perbraižyti miesto ir rajono ribas.

68 gyventojai prašosi į Šiaulių miestą

Šiaulių savivaldybė savo internetinėje svetainėje skelbia, kad „rajono gyventojai nori į miestą“.

„Šiaulių priemiesčių gyventojai tikriausiai neretai pagalvoja apie galimybę gyventi miesto teritorijoje. Juolab, kad dalis miesto paslaugų ir dabar pasiekia rajono žmones: vandenį aplinkinėse gyvenvietėse tiekia „Šiaulių vandenys“, keleivius veža „Busturo“ autobusai, mokyklos, darželiai ir parduotuvės daug kam arčiau mieste. Šiaulių savivaldybė jau gavo pirmą prašymą spręsti dėl galimybės oficialiai prisijungti Žaliūkių kaimo teritoriją“, – rašoma Savivaldybės tinklalapyje.

Prašymą praėjusių metų rudenį pasirašė 68 Žaliūkių gyventojai. Pagal teisės aktus gyventojų iniciatyvinės grupės nariai dėl teikiamų pasiūlymų turi surinkti ne mažiau kaip 10 procentų gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės Tarybą ir gyvenančių savivaldybėje, kurios teritorijos ribas siūloma nustatyti ar keisti. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, paskutiniuosiuose 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimuose į rinkėjų sąrašą buvo įrašyti 139 Žaliūkių kaimo gyventojai. Taigi, buvo surinkti 49 procentai gyventojų parašų.

Negirdėjo apie norą prisijungti

Vidurdienį atvykus į Žaliūkius pavyko pakalbinti keletą individualių namų savininkų. Trys žmonės apie šio kaimo troškimą jungtis prie miesto sužinojo iš mūsų. Viena moteris tą pačią dieną buvo spėjusi apie tai paskaityti Savivaldybės tinklalapyje. Žmonės aiškino, kad jiems niekas nesiūlė pasirašyti jokių prašymų ir nekalbėjo apie galimybę jungtis prie miesto.

„Kam mums tas miestas? Ką tai duos? Mes patys išsiasfaltavome gatvę, patys ją prižiūrime ir nusivalome. Vaikai užaugo, švietimo įstaigos nebeaktualios. Nematau prasmės“, – svarstė vienas gyventojas.

Kitas taip pat laikėsi panašios pozicijos. Sakė, kad tokiam prisijungimui turi būti labai aiškūs argumentai, kokią naudą iš to turės gyventojai. Kol kas žmonės mato tik vieną pokytį – galimai išaugsiančius žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius.

„Mes čia namą pasistatėme prieš 15 metų, tada buvo kalba, kad mūsų teritorija taps miestu. O dabar man nekyla jokių problemų dėl to, kad čia kaimas. Visą infrastruktūrą susitvarkėme patys“, – pasakojo gyventoja, patvirtinusi, kad dirba mieste, o vaikai lanko miesto švietimo įstaigas.

Žaliūkių kaimo gyventoja Laima Indrašaitė-Lamauskienė vos pradėjus pokalbį iškart pareiškė, kad nenori į miestą.

„Labai gerai yra gyventi kaime. Kodėl reikia būti mieste? Jei kažką keiti, tai turi būti pliusas. Šiandien šis rajonas yra susitvarkęs – už savo pinigus atsivedęs visas komunikacijas, susitvarkęs kelius. Kokia prasmė eiti į miestą? Tik todėl, kad vienas rajoniukas nenusipirko žemės keliui? Čia jų problema. Mes nusipirkom. Jeigu nusiperki sklypus viduryje pievos, nes jie yra pigesni, dabar neturi privažiavimų... Nereikia spręsti savo problemų kitų sąskaita“, – aiškino moteris, taip pat patvirtinusi, kad jai niekas nesiūlė pasirašyti prašymo prijungti Žaliūkių kaimą prie miesto.

Jos teigimu, problema čia paprasta – miesto gyventojams kelią iki namų atveda už mokesčių mokėtojų pinigus ir tai yra aktualu tiems, kurie neturi privažiavimų. O kiti kaimo gyventojai džiaugiasi savo mokestiniais ir kitokiais privalumais – kaime sveikiau gyventi ir emociškai, ir fiziškai.

Nors Žaliūkių kaimas yra pakankamai urbanizuota ir tankiai gyvenama, šiuolaikiškais namais apstatyta gyvenvietė, čia yra ir ūkininkaujančių. Rimvydas Varkulevičius, turintis 300 hektarų dirbamos žemės, dalį nuomojasi ir Žaliūkių kaime. Žmogus neslėpė, kad ketinimai kaimą prijungti prie miesto jam kelia nerimą.

„Nepalankiai priimtu tokius ketinimus. Pabrangs žemės mokesčiai. Įpirkti žemės ten neįmanoma. Ji dar labiau subrangtų, išdalintų ją namų valdoms. Ūkininkavimas pabrangtų, nes mieste atsirastų įvairių apribojimų dirbti žemę, pavyzdžiui, tręšti“, – baiminosi ūkininkas.

Šiaulių meras pritartų savivaldybių ribų keitimui

Žaliūkių kaimas užima apie 139 hektarus. Gyventojų registro duomenimis, 2020 metų sausio 1 dieną gyveno 204 žmonės. Jo teritorijos pietinė riba sutampa su Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijų riba. Kai kurios Šiaulių miesto gatvės tais pačiais pavadinimais tęsiasi ir per Žaliūkių kaimą.

Nuo miesto pusės įvažiavus į kaimą akivaizdu, kad jis labiau primena miesto priemiestį, nei kaimiškąją teritoriją. Vidaus reikalų ministerija pastebi, kad ten veikia kaimo bendruomenė, tačiau nėra pašto, mokymo ar ugdymo įstaigos, parduotuvės ar policijos nuovados, kaime rajono Savivaldybė nevykdė ir nevykdo investicinių projektų, patys gyventojai rūpinasi gatvių įsirengimu ir priežiūra.

„Iš esmės pritariu Šiaulių miesto teritorijos plėtimui. Tikrai nemažai daliai gyventojų mieste esanti infrastruktūra daug patogiau pasiekiama, nei esanti rajone. Mieste sukoncentruotos įvairios viešosios paslaugos, kurios gali būti teikiamos pigiau, be to, didesnę dalį paslaugų priemiesčių gyventojams ir taip jau teikia miesto bendrovės. Jau nekalbant apie švietimo ir gydymo paslaugas, kurių alternatyvų rajone ne visada net įmanoma rasti. Manau, kad sprendžiant dėl savivaldybių ribų keitimo, svarbus rodiklis yra paslaugų teikimo kaštai ir patogumas gyventojams“, – Savivaldybės tinklalapyje komentuoja miesto meras Artūras Visockas.

Su miestu besiribojančiame kaime kelerius metus vyko konfliktai dėl privačių gatvių ir privažiavimų. Kai kur atsirado atitvarai. Miesto ūkio ir plėtros komitete buvo siūlymų perimti miestui tas gatves ir išspręsti konfliktus. Tada Administracijos direktorius Antanas Bartulis aiškino, kad miestas turi pakankamai savo neasfaltuotų gatvių ir jam nereikia papildomo galvos skausmo.

Kaimas mieste?

Vidaus reikalų ministerija Šiaulių miesto tarybos prašo nuspręsti, ar pritartų dviejų kaimyninių savivaldybių administracinių ribų keitimui. Ši ministerija apklausė kitas ministerijas ir atliko galimą savivaldybių teritorinės reformos ekonominio ir socialinio poveikio analizę. Vidaus reikalų ministerija mano, kad kad būtų tikslinga tęsti teritorinės reformos procedūras.

Įvertinus galimą dviejų savivaldybių administracijų ribų keitimo ekonominį ir socialinį poveikį, teigiamų pasekmių mato tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šiuo metu Žaliūkių gyventojai į arčiau gyvenamosios vietos esančias miesto bendrojo ugdymo mokyklas, ikimokyklinio ugdymo mokyklas priimami tik esant laisvų vietų. Iki artimiausios rajono švietimo įstaigos – Voveriškių mokyklos – 7,5 kilometro.

Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos mato grėsmes ūkininkaujantiems ir turintiems privataus miško, jei ši teritorija neteks kaimo gyvenvietės statuso. Miestui priskirtose teritorijose reikalaujamas kadastrinių matavimų tikslumas yra didesnis, todėl daugumos žemės sklypų Nekilnojamojo turto kadastro duomenis ilgainiui gali tekti tikslinti, o gyventojams dėl to atsiras papildomų išlaidų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad jeigu ateityje, esant ekstremaliai situacijai ar karantinui, būtų numatyta skirti tam tikro pobūdžio išmokas asmenims, kurių gyvenamoji vieta deklaruota kaimiškoje teritorijoje, miesto teritorijoje gyvenantys asmenys, vykdantys tam tikrą veiklą, negalėtų pretenduoti į specifinio pobūdžio išmokas.

Finansų ministerija suskaičiavo, kad Žaliūkių gyventojai 2020 metais į rajono biudžetą per įvairius mokesčius sumokėjo beveik 200 tūkstančių eurų.

Įdomiausia dalis atsiranda Vidaus reikalų ministerijos apibendrinime. Ten rašoma, kad neigiamą poveikį nurodžiusios Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą vertino tuo aspektu, jei Žaliūkių kaimas bus priskirtas Šiaulių miesto teritorijai.

„Pažymėtina, kad šiuo etapu sprendžiamas ne kaimo teritorijos priskyrimas miestui, o savivaldybių teritorijų ribų keitimo klausimas. Įstatymu pakeitus Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijų ribas, Žaliūkių kaimo tipas nebus pakeistas, taigi, jis ir liks kaimo gyvenamąja vietove, tik kitos savivaldybės teritorijoje. Minėtų institucijų pateiktos pastabos turėtų įtakos kaimo gyventojams ir verslo subjektams tik tokiu atveju, jei, pakeitus minėtų savivaldybių teritorijų ribas, Šiaulių miesto savivaldybė nuspręstų teikti pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Šiaulių miesto teritorijos ribų keitimo prie miesto prijungiant Žaliūkių kaimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam pritartų. Atsižvelgiant į tai, šių institucijų pateiktos išvados šiuo teritorinės reformos etapu nevertintinos“, – rašoma dokumente.

Yra politinio atspalvio

Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras situaciją vertina neigiamai. Jo manymu, problemos prasidėjo nuo galimos miesto valdininkų kaltės, kai šio rajono gatvės buvo užtvertos.

„Miesto vadovų interesą gali nulemti tai, kad rajone daugėja gyventojų, o mieste situacija kiek kitokia. Dar bus gyventojų apklausa, jiems bus išaiškinta dėl mokesčių, matysime, kokia gyventojų nuomonė. Nemanau, kad kiek per 60 gyventojų nuspręs šio kvartalo situaciją. Tų bandymų ir anksčiau yra buvę, bet gyventojai iš kaimiškųjų teritorijų nenori į miestą. Manau, kad pradžioje čia bus politinio atspalvio, tačiau mes kalbėsimės ūkiškai, praktiškai“, – komentavo rajono meras.

Jis akcentavo, kad dėl vaikų, lankančių kitos savivaldybės švietimo įstaigas, problemų neiškyla. Ne tik rajono vaikai lanko miesto mokyklas, bet yra ir rajono įstaigose yra moksleivių iš miesto. Šiuos nesutarimus abi savivaldybės jau seniai išsprendė.

Manantiems, kad miestas išspręs šio rajono gatvių klausimus A. Bezaras siūlo pasižiūrėti, kiek mieste yra neasfaltuotų gatvių. Meras taip pat abejoja, kad miestas į laukus vestų vandentiekį. Rajono vadovas pabrėžė, kad šiame kvartale gatvės yra privačios, o privačių gatvių negali tvarkyti savivaldybės. Tačiau rajono savivaldybė turi programą, pagal kurią privatiems asmenims prie darbų prisidėjus 30 procentų savo lėšų, tokios gatvės tvarkomos prioriteto tvarka.

Šiaulių rajono savivaldybei kyla daug neaiškumų dėl procedūrinių dalykų, išsiųsti klausimai Vidaus reikalų ministerijai. Sunkiai suvokiamas ir kaimo atsiradimas miesto teritorijoje. Kaip gyventojams teks spręsti turtinius klausimus, keisis mokesčiai, ypač dirbantiems žemę, statybų reikalavimai ir kiti dalykai.