Aptikti koronavirusą bus lengviau

Redakcijos archyvo nuotr.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad lietuvių ir suomių mokslininkai yra pateikę unikalų projektą dėl viruso RNR nustatymo.
Mūsų ir Suomijos mokslininkai telkia jėgas sukurti inovatyvų koronaviruso diagnostikos metodą, kuris bus greitesnis, praktiškesnis ir pigesnis nei dabar atliekami molekuliniai viruso tyrimai. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija ŽVIRBLIENE.

– Šalies premjeras užsiminė, kad nuo balandžio 13 dienos gali būti švelninamos karantino sąlygos. Ar tai nepaveiktų į blogąją pusę užkrečiamumo koronavirusu statistikos?

– Juk nebus galima laisvai nieko daryti, pasipilti į gatves, kavines. Manau, kaip tik tai labai optimizmo suteikianti žinutė, juk matoma situacija, mėginių daug ištiriama. Teigiamų viruso atvejų nepadaugėja per dieną keliasdešimt kartų. Dramatiškai nedaugėja užsikrėtusiųjų, vadinasi, galima tokias galimybes dėl švelninimo svarstyti. Žmonėms ta žinutė reiškia, kad ne veltui valstybė deda pastangas, vadinasi, gyventojai laikosi karantino reikalavimų, todėl matyti ir rezultatas.

Dabar tyrimų apimtis yra labai nebloga. Sprendimai dėl karantino buvo laiku priimti, kol virusas nebuvo smarkiai išplitęs, todėl Lietuvos padėtis, palyginti su kitomis šalimis, Italija, Ispanija, yra kur kas geresnė. Man susidaro įspūdis, kad žmonės dabar sąmoningesni. Prieš paskelbiant karantiną, buvo daug skeptinių nuomonių, kam čia reikia. Kai prasidėjo reportažai iš Italijos, Ispanijos, žmonės įvertino koronaviruso grėsmę. Jau yra disciplina ir supratimas.

– Jūs minėjote, kad bendraujate su vienu Vokietijos mokslininku infektologu, kurio prognozės išsipildė, kad bus pandemija.

– Taip, jo prognozės pasiteisino visu 100 proc. Kai kalbėjome, buvo vasario vidurys, ir Vokietijoje buvo tik 14 koronaviruso atvejų, Lietuvoje – nė vieno. Jis tada jau sakė, kad pandemijos neišvengsime. Dėl jo prognozių, kad pavasaris galbūt prigesins koronavirusą, dar anksti kalbėti, nes dar nežinome, ar lauke jau tas tikrasis pavasaris.

– Esate su Suomijos mokslininkais pateikę projektą dėl inovatyvių koronaviruso diagnostikos metodų, papasakokite apie tai.

– Molekulinis diagnostikos metodas, kuris nustato viruso RNR, yra gana sudėtingas, o procedūra trunka kelias valandas. Dabar pasaulyje jau yra sukurta greitesnių viruso RNR nustatymo būdų, bet Europai jie turbūt greitai nebus prieinami, nes Amerikoje jie sukurti ir ten pirmiausia bus taikomi, o poreikis yra be galo didelis. Taigi mes su Suomijos mokslininkais esame pateikę europinį projektą, kur bus panaudota Suomijos įmonės technologija būtent pačių virusų (ne viruso RNR) nustatymui imunologiniais metodais. Tie metodai labai greiti, pakanka 10 minučių nustatyti, yra virusas ar ne nosiaryklės mėginyje. Tai nes tas pats, kas antikūnų nustatymas. Tai – paties viruso nustatymas, o tam bus naudojami mūsų sukurti antikūnai, kurie bus kaip priemonė, įrankis virusui nustatyti.

Šiuo atveju kursime antikūnus prieš koronavirusą, kad būtų galima tą virusą nustatyti. Bet suomių įmonė kuria multipleksinius metodus, vadinasi, paėmęs vieną mėginį gali nustatyti 10-12 patogenų. Tai leistų atskirti, kuo žmogus, turintis simptomus, būdingus įvairioms infekcijoms, iš tiesų serga. Šios technologijos inovatyvumas yra tas, kad procedūra yra paprasta ir viename mėginyje gali iš karto nustatyti daug virusų. Be to, pagal kainą vieno tokio mėginio ištyrimas kainuotų vos kelis eurus. O molekuliniai metodai yra brangūs, sudėtingi.

– Kada tokie tyrimai galėtų vykti praktiškai?

– Po kokių metų. Projektas vyks dvejus metus, bet visi stengsis kuo greičiau sukurti prototipą, gal net per 9 mėnesius. Koronaviruso situacija yra labai didelis stimulas susitelkti mokslininkams. Kaip tik ir Lietuvos mokslo taryba ką tik paskelbė kvietimą teikti projektus iš COVID-19 tematikos.

– Visų tikslas – saugotis, kad neužsikrėstume COVID-19. Bet juk nėra taip, kad užsikrėstum Lietuvoje nuėjęs į parduotuvę. Kur tos pavojingiausios vietos?

– Pagrindiniai užsikrėtimo atvejai yra įvežtiniai, per šeimos narius ir gydymo įstaigose. O dėl parduotuvių, – labai gerai, kad jos ėmėsi saugos priemonių, labai gerai, kad pardavėjai atskirti, žmonės laikosi atstumo. Aš pati eidama į parduotuvę užsidedu kaukę, pirštines, o kai grįžtu, striukę pakabinu atskirai kuriam laikui.

Virusas perduodamas per žmonių kontaktą oro lašeliniu būdu. Jei šalia stovi kitas, kurį laiką kalba, čiaudi, kosti, jis gali užkrėsti. Lauke vis tiek mažesnė tikimybė perduoti virusą, nebent praeidamas žmogus nusičiaudės, arba pačiupinėsite užkrėstą kokį paviršių. Pavyzdžiui, užsikrėtęs sėdėjo ant suoliuko, pasikrapštė nosį, prilietė suoliuką.

– Matydama koronaviruso situaciją Lietuvoje galite pasakyti, kur dabar mums reikia labiausiai telkti pajėgas?

– Pirmiausia turi būti apsaugoti medikai, kad neužsikrėstų. Tas pats pasakytina apie žmones, kurie dirba laboratorijose, nes tame mėginyje, kuris atvežamas į laboratoriją, virusas yra gyvybingas. Tik paskui po visų procedūrų su mėginiais virusas suardomas ir jo gyvybingumas dingsta. Žmonės, saugantys mus nuo pandemijos, yra pirmose gretose, tai tarsi pirmoji fronto linija.