Žaidimas demokratija: paminklą "Tautos Laisvei" galės siūlyti bet kas

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Skve­re prie­šais Sa­vi­val­dy­bę, kur sto­vės pa­mink­las, įren­gi­nė­ja­mas jam skir­tas po­sta­men­tas.
Žlu­gus Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės skelb­tam pa­mink­lo "Tau­tos lais­vei" me­ni­nės idė­jos kon­kur­sui, Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių sky­rius ima šį rei­ka­lą į sa­vo ran­kas. Sky­riaus val­dy­ba pra­ne­šė, kad skel­bia lais­vą kon­kur­są-ap­žiū­rą, ku­rio­je kvie­čia da­ly­vau­ti vi­sus – nuo "pieš­tu­ką nu­lai­kan­čio vai­ko" iki pro­fe­sio­na­lo. Kon­kur­so-ap­žiū­ros tiks­las – pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ti obe­lis­ko aikš­tės skve­re idė­ją.
Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
LAS Šiau­lių sky­riaus val­dy­bos na­riai Vy­te­nis Ru­do­kas, pir­mi­nin­kė Rū­ta Stuo­pe­lie­nė ir Ša­rū­nas Sa­ba­liaus­kas pa­kvie­nė mies­to bend­ruo­me­nę teik­ti pa­mink­lo "Tau­tos Lais­vei" Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je idė­jas lais­vos for­mos ap­žiū­rai-kon­kur­sui.

Skel­bia lais­vą ap­žiū­rą-kon­kur­są

Ar­chi­tek­to Vy­te­nio Ru­do­ko pa­reng­to Pri­si­kė­li­mo aikš­tės pro­jek­to kon­cep­ci­ja sie­ja­ma su ver­ti­ka­laus ak­cen­to (obe­lis­ko) pa­sta­ty­mu aikš­tės skve­re prie Sa­vi­val­dy­bės. Tvir­ti­na­ma, kad vi­siš­kam aikš­tės ar­chi­tek­tū­ri­niam an­samb­liui trūks­ta pa­sku­ti­nio ele­men­to – pa­mink­lo "Tau­tos lais­vei".

Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos (LAS) Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė Rū­ta Stuo­pe­lie­nė spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pri­mi­nė, kad mies­te jau vy­ko ne vie­nas kon­kur­sas pa­mink­lo idė­jai iš­gry­nin­ti, kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, dis­ku­si­jos ir pa­na­šiai. Anot ar­chi­tek­tės, toks "sme­ge­nų štur­mas" ne­ga­li tęs­tis be pa­bai­gos, to­dėl sky­rius nu­spren­dė pa­skelb­ti ap­žiū­rą-kon­kur­są, kaip prie­mo­nę su­ži­no­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nę apie ga­li­my­bę sta­ty­ti obe­lis­ką.

"Da­ly­vau­ti kvie­čia­mi vi­si nea­be­jin­gi mies­tie­čiai, no­rin­tys pa­siū­ly­ti sa­vo idė­ją tau­tos lais­vei įpras­min­ti Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je. Kvie­čia­me mies­to me­ni­nin­kus, di­zai­ne­rius, ar­chi­tek­tus ir vi­sus, su­si­kū­ru­sius sa­vo pa­mink­lo vaiz­di­nį, teik­ti pa­siū­ly­mus. Ti­ki­mės, kad iš to kaž­kas išeis", – sa­kė sky­riaus pir­mi­nin­kė.

Skel­bia­ma, kad dau­gu­ma sky­riaus ar­chi­tek­tų pri­ta­rė obe­lis­ko idė­jai, jo dy­džiui ir sta­ty­mo vie­tai. Li­ko nu­tar­ti, ko­kia ga­lė­tų bū­ti obe­lis­ko plas­ti­ka, sti­lis­ti­ka.

Idė­jas LAS Šiau­lių sky­riui rei­kia pa­teik­ti iki šių me­tų rug­sė­jo 2 die­nos va­ka­ro. Idė­jų au­to­riams pa­lik­ta pa­si­rin­ki­mo lais­vė, kaip pa­teik­ti sa­vo su­ma­ny­mą. Tai ga­li bū­ti tie­siog A2 for­ma­to la­pe nu­pieš­tas pie­ši­nys, es­ki­zas, brė­ži­nys ir trum­pas idė­jos ap­ra­šy­mas, nu­ro­dy­tas pa­mink­lo me­džia­giš­ku­mas. Au­to­riams ne­ke­lia­mas nei am­žiaus, nei kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­la­vi­mas.

Rug­sė­jo 4 die­ną sky­rius ren­gia pra­kti­nę kon­fe­ren­ci­ją "Šiau­lių mies­to kul­tū­ri­nė tra­di­ci­ja. Tarp is­to­ri­jos ir gam­tos". Kon­fe­ren­ci­jos me­tu bus pri­sta­ty­tos pa­teik­tos idė­jos, o iki rug­sė­jo 26 die­nos jos bus eks­po­nuo­ja­mos mies­to bend­ruo­me­nei ir mi­nė­tą die­ną vie­ša­me ren­gi­ny­je api­bend­rin­tos.

"Ti­ki­mės, kad tai šiek tiek su­dir­gins bend­ruo­me­ni­nius Šiau­lių mies­to gy­ven­to­jų veiks­mus, mes są­mo­nin­gai ne­kal­ba­ma­me apie at­ly­gį. Idė­jos tu­rė­tų bū­ti siū­lo­mos iš no­ro ma­ty­ti mies­te tam tik­rus po­ky­čius", – ko­men­ta­vo R. Stuo­pe­lie­nė.

Ver­tins bend­ruo­me­nė

"Mes ma­no­me, kad to­les­nis pla­nas kaž­ko lauk­ti, skelb­ti nau­jus kon­kur­sus ir pa­na­šiai, reiš­kia, kad mes to­liau stum­dy­si­mės, gin­čy­si­mės, kel­si­me su­si­kal­bė­ji­mo klau­si­mus. Ma­no­me, kad mes, pro­fe­sio­na­lai, tu­ri­me pa­rei­gą pa­reikš­ti sa­vo po­zi­ci­ją, kad vi­suo­me­nė iš­girs­tų ir su­pras­tų, kad tai nė­ra kaž­kie­no no­rai, yra pro­fe­si­niai da­ly­kai – ur­ba­nis­ti­nė struk­tū­ra su sa­vo tai­syk­lė­mis", – aiš­ki­no V. Ru­do­kas.

Jis ti­ki­no, kad Pri­si­kė­li­mo aikš­tę rei­kia už­baig­ti tei­sin­gai. Ji ga­li bū­ti baig­ta ir be pa­mink­lo, bet tai pa­lie­ka neišsp­ręs­tą klau­si­mą. Ar­chi­tek­tas at­sklei­dė, kad jau da­bar pas juos vaikš­to žmo­nės, ku­rie ne­ša sa­vo pie­ši­nius, siū­lo idė­jas.

Pri­mi­nus, kad sa­vo obe­lis­ko idė­ją so­cia­li­niuo­se tink­luo­se bu­vo pa­tei­kęs ir mies­to me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas, ar­chi­tek­tas Š. Sa­ba­liaus­kas pa­ko­men­ta­vo, kad me­rui li­ko tik nu­pieš­ti sa­vo va­rian­tą ir ly­gio­mis tei­sė­mis pa­teik­ti ap­žiū­rai-kon­kur­sui.

V. Ru­do­kas pa­tvir­ti­no: sa­vo dar­bą pa­teiks ir pa­ts. R. Stuo­pe­lie­nė ti­ki­no, kad ži­no ir ant­rą da­ly­vį. Ji sa­kė, kad anks­čiau Sa­vi­val­dy­bės vyk­dy­ta­me kon­kur­se V. Ru­do­kas ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti dėl eti­kos rei­ka­lų, nes jis – aikš­tės pro­jek­to au­to­rius, o lais­va­me kon­kur­se jau ga­li pa­teik­ti sa­vo siū­ly­mą.

"Vi­si opo­nen­tai, ku­rie kal­bė­jo apie vy­ku­sio kon­kur­so su­var­žy­mus, per griež­tas są­ly­gas, tu­ri vi­sas ga­li­my­bes pa­teik­ti sa­vo ma­ty­mus da­bar. Kal­bė­to­jų daug, da­ry­to­jų ma­žai", – ak­cen­ta­vo aikš­tės pro­jek­to au­to­rius.

Ar­chi­tek­tai aiš­ki­no, kad pa­teik­tų idė­jų jo­kia ko­mi­si­ja ne­ver­tins. Ver­tin­to­jai bus mies­to bend­ruo­me­nė. Sie­kia­ma iš­pro­vo­kuo­ti dis­ku­si­ją, ar tai, kas da­ro­ma tin­ka mies­to vi­suo­me­nei.

Jei aiš­ki dau­gu­ma pri­tar­tų ku­riam nors iš pa­teik­tų va­rian­tų, šis bū­tų pa­tei­kia­mas Sa­vi­val­dy­bei spręs­ti dėl įgy­ven­di­ni­mo ga­li­my­bių.

Lais­vę sie­kia įpras­min­ti per XX am­žiaus ko­vas

Ar­chi­tek­tas Ša­rū­nas Sa­ba­liaus­kas sa­ko, kad no­ri­si tik­ros dis­ku­si­jos – ne abst­rak­čio­mis idė­jo­mis, o konk­re­čiais dar­bais. To­kie da­ly­kai tu­rė­jo vyk­ti prieš pu­sant­rų me­tų – jau ta­da, kai įvy­ko aikš­tės pro­jek­to kon­kur­sas.

Prieš Sa­vi­val­dy­bės pa­skelb­tą kon­kur­są vy­ko ke­li su­si­ti­ki­mai, dis­ku­si­jos. Ar to ne­pa­ka­ko?

Ar­chi­tek­tai ma­no, kad ne­pa­ka­ko, nes nė­ra re­zul­ta­to. Be to, jie ne­bu­vo pa­kan­ka­mai iš­vie­šin­ti.

"Išs­ky­rus pro­fe­so­riaus Al­gio Vyš­niū­no pa­skai­tą apie įpa­mink­li­ni­mo tra­di­ci­jas, ki­ti pri­sta­ty­mai dau­giau bu­vo tarp­dis­cip­li­ni­nių me­nų at­sto­vų sa­vo veik­los lau­ko gy­ni­mas. Vis­kas blo­gai, su­var­žy­ta – duo­ki­te mums tuš­čią lau­ką ir mes iš­reik­ši­me me­ni­ne for­ma lais­vę", – aiš­ki­no V. Ru­do­kas.

Ar­chi­tek­tai įsi­ti­ki­nę, kad siū­lo­ma pa­mink­lo idė­ja tu­ri ati­tik­ti lais­vės ko­vo­to­jų pa­ger­bi­mo te­mą. To­dėl so­fis­ti­niai iš­ve­džio­ji­mai abst­rak­čios "lais­vės", "lais­vo žmo­gaus" ar "žmo­gaus tei­sių" te­mo­mis pa­skelb­to­je ap­žiū­ro­je-kon­kur­se ne­pa­gei­dau­ti­ni. Š. Sa­ba­liaus­kas ma­no, kad "me­ni­nin­kų paiš­dy­ka­vi­mai" vals­ty­bės is­to­ri­nių sim­bo­lių įpras­mi­ni­mo ne­su­kurs.

"XX am­žius, ypač pir­mo­ji jo pu­sė bu­vo kont­ro­ver­siš­ka. Tu­ri­me vals­ty­bin­gu­mo ženk­lus, ta­čiau įpa­mink­li­ni­mo nė­ra. Su­ki­lė­lių kal­ne­lis skir­tas 1863 me­tų su­ki­li­mo au­koms at­min­ti. Ten yra ka­pa­vie­tės. Tai nė­ra pri­mi­ni­mas mū­sų sun­kių ko­vų", – įsi­ti­ki­nu­si R. Stuo­pe­lie­nė.

V. Ru­do­kas pri­mi­nė, kad aikš­tė pa­va­din­ta Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos var­du, tai ir pa­mink­las tu­rė­jo bū­ti pir­miau­sia skir­tas šiai apy­gar­dai: "Šak­nys ir prie­žas­ti­nis ry­šys yra bū­tent šis, bet nuo to to­li nuei­ta".

Kon­kur­so-ap­žiū­ros da­ly­viams pri­me­na­ma, kad pa­mink­lo "Tau­tos lais­vei" pa­va­di­ni­me su­kon­cent­ruo­tas XX am­žiaus lie­tu­vių tau­tos ko­vų už lais­vę tu­ri­nys, ku­rį ga­li­ma api­brėž­ti šiais fak­tais ir reiš­ki­niais: 1918 me­tų va­sa­rio 16 die­nos Nep­rik­lau­so­my­bės ak­tas, tar­pu­ka­rio tau­tos ko­va už lais­vę, po­ka­rio pa­si­prie­ši­ni­mo ko­vos, di­si­den­ti­nė, re­zis­ten­ci­nė ko­va oku­pa­ci­jos są­ly­go­mis iki 1988 me­tų Są­jū­džio, 1990 me­tų ko­vo 11 die­nos Nep­rik­lau­so­my­bės atkūrimo ak­tas.

Aikš­tės ža­liuo­se plo­tuo­se nu­ma­ty­ta įreng­ti vai­kų žai­di­mų ele­men­tus. R. Stuo­pe­lie­nė ti­ki, kad ten lai­ką leis­da­mi vai­kai, jų tė­vai ga­lės su­si­pa­žin­ti su tuo, kas vy­ko.

"Užau­go ke­lios kar­tos vai­kų, ku­rie iš prin­ci­po ne­ži­no sa­vo tė­vų is­to­ri­jos", – ma­no sky­riaus pir­mi­nin­kė.

V. Ru­do­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad skve­re esan­čio­je aikš­tė­je įren­gi­nė­ja­mas po­sta­men­tas pa­mink­lui, ta­čiau pa­ma­tų nė­ra, pa­lik­ta tuš­čia duo­bė. Pas­ta­ty­ta pa­la­pi­nė, kad lie­tui ly­jant ant po­sta­men­to laip­tų ga­lė­tų kli­juo­ti ak­me­nis.

Ti­ki­mės, kad tai šiek tiek su­dir­gins bend­ruo­me­ni­nius Šiau­lių mies­to gy­ven­to­jų veiks­mus, mes są­mo­nin­gai ne­kal­ba­me apie at­ly­gį.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Intensyvūs darbai vyksta prie skvero, kur stovės paminklas.

Komentarai

Klausimas    Pen, 2019-08-16 / 11:59
O kaip reaguoti profesionaliam skulptoriui į tokią apžiūrą kur gali ir vaikai ir visiški mėgėjai paišyti (nes nulaiko pieštuką)? Gal čia pasijuokti architektai nori, o gal - siūlykit visi išrinksim ką reikia?
DURNIŲ LAIVAS    Pen, 2019-08-16 / 12:28
Pertvarko aikštę ir nežino kas joje bus, pastato paminklui postamentą, nežinodami koks jis bus...
super    Pen, 2019-08-16 / 12:52
tikiuosi isrinks ir su lapkricio 1 d (darbu pabaiga) stoves paminklas
miestietis    Pen, 2019-08-16 / 13:00
Klausimas į klausimą- labai dažnai būna, kuomet ir iš profesionalių menininkų(skulptorių) darbų norisi kvatotis, o gal labiau raudoti iš nevilties, tai gal geriau jau tuomet visi kibkime į darbus, net ir tie, kurie vos vos nulaiko pieštuką. Manau, kad pastaroji architektų iniciatyva labai sveikintina, ir gal koks perliukas, su menine gyslele, apsišvies pagaliau, o gal ir ne, bet bandyti reikia.
ar     Pen, 2019-08-16 / 13:20
tikrai Rudokui tinka sakyti "mes profesionalai". Juk tikri profesionalai tikrai nestatytų raudų sienų ir neužbetonuotų aikščių.
op    Pen, 2019-08-16 / 13:29
reiktu pastatyti toki paminkla, kaip lietuviai su lagaminais palieka laisva Lietuva arba bomza sios laisvos Lietuvos simboli
Jumoras    Pen, 2019-08-16 / 13:31
Kaip profesionalas, galima pasakyti , kad juokinga kai meną vertina nemenininkai ir t.t. Tačiau yra toks paradoksas - "menas liaudžiai", o ir Statybos įstatymas ( skulptūra , reklaminis skydas ir t.t. ) irgi statybos objektas - rašo, kas statoma už Biudžeto pinigus ar už ES investicijas, turi būti viešinama, ir statoma tik gavus "daugumos" pritarimą. Manyčiau - visur teisybė - menininkai teisūs, nori gražiau, bet teisūs ir gyventojai ( be meninio išsilavinimo) - nes kažkokie skulptoriai ( veltėdžiai) naudoja jų sumokėtus pinigus į Biudžetą .... Uždaras ratas. .....
Yes    Pen, 2019-08-16 / 13:42
Kol valdininkai nesusipras, kokios jų funkcijos, ko nori, ko miestiečiai nori, ko Šiaulių visuomenė nori ir nesuras tinkamų variantų gyventi taikiai ( t.y. turtingai, švariai ir sąžiningai ), tol toks bardakas ir bus. Čia kvailystė - jau visi ( meno tarybos) pritarė prieš kelerius metus, atskiri žmonės paprieštaravo ( į juos dėmesio nekreipė), bet užteko merui atsibudus , kai statybininkai plyteles pradėjo dėti, pažiūrėti pro savo kabineto langą - jam klausimai kyla, kas čia darosi, ir gal vėl nauji klausimai kyla, naujos bylos, nauji konfliktai ? Visi norime , kad Šiauliai būtų gražūs, bet kaip gali būti gražūs, jei nėra sutarimo - ?
Svečias    Pen, 2019-08-16 / 13:47
Panašu, kad akcija vyksta dėl p. Rudoko jau parinkto paminklo: siūlykit visi o mes jau turim ką rinkti. Taigi: demokratija dėl akių? Negarbinga
Paminklas turi būti "Nežinomam emigrantui"    Pen, 2019-08-16 / 15:14
Paminklas turi būti "Nežinomam emigrantui" : skausmingas jaunos lietuvių šeimos išsiskyrimas oro uoste. Pavaizduota apsiašarojusi motina su vaikeliu, išlydinti vyrą su lagaminu uždarbiauti į užsienį. Per šventes papuošiama ES vėliava... Nes įgyvendintas Laisvas darbo jėgos judėjimas, neapsikentus Lietuvos darbdavių mokamų varganų atlyginimų.
Na    Pen, 2019-08-16 / 15:18
To svečias, nieko Rudokas nesiūlė, gal savame rate ? Aikštės projektavimas - tai bendras visuomenės darbas. Ir Architektas - tai ne skulptorius, paprastai Meno kūriniams dirba Skulptorius, Architektas, Konstruktorius, Susisiekimo inžinierius ir t.t. visi menki inžinieriai - šilumos tinklų, ryšių, vandentiekio, apšvietimo ir t.t. ). Jei apie skulptūrą ir visos diskusijos ar ne ? Pagrindiniam aikštės akcentui, apie kurį kuriama visa infrastruktūra ( architektūra), būtent ir reikalingas Skulptoriaus akcentas - o ne architekto, inžinieriaus ir t.t. ? Gal apie jį junkime - visus kitus kūrybinius sumanymus - kaip spręsti automobilių stovėjimą, transporto eismą, aikštės užstatymą ir t.t. . Dabar , nėra pagrindinio akcento, o jei yra, tai bent žmoniškai visuomenei paaiškinto, koks paminklas, kam , kurioje vietoje bus statomas ? Tik apie pagrindinį akcentą, turi būti formuojama architektūra, susisiekimas, inžineriniai tinklai ir t.t.. bet kol nėra Skulptūros ....... ( kam skirta, kodėl, kiek kainuos, koks sąryšis su Šiauliais ir t.t. ) - tai kam iš anksto Pagrindinę miesto aikštę puošti trinkelėmis , raudų siena, asfaltuoti gatves , sodinti medžius ir t.t. ?
Nuotraukoje darbininkai priversti    Pen, 2019-08-16 / 15:56
Nuotraukoje darbininkai priversti "Intensyviai dirbti prie skvero" kepinami saulės, nes iškirsti medžiai. O savivaldybės Buratinai ir sky­riaus val­dy­bos na­riai postringauja patogiai susėdę pavėsyje...
Jo    Pen, 2019-08-16 / 22:18
Pastatykit fontana,tegul mamos su vaikais dziaugiasi,studentai. Taip grazu budavo ziureti kai jaunimas sedi pieveleje,bendrauja
>>    Šeš, 2019-08-17 / 08:23
skaičiau ir negalėjau patikėti... jūs rimtai? kovų įprasminimas ir šalia žaidžiantys vaikai? realy? tiesiog sovietinė dvasia atgijo tame vaizdelye.. kaip ir sovietiniuose monumentuose ir propagandiniuose plakatuose.. tik taikos balandžio dar nepamirškit, sovietinio mentaliteto nešėjai..
miestietis    Šeš, 2019-08-17 / 09:20
Nieko blogo nematau arti esančius meninį- idėjinį objektą ir žaidžiančius šalia vaikus, bet aš matau didesnę nesąmonę, kuomet visai šalia gulės okupantų palaikai, dar aidint karo kononadom, paguldyti palei bažnyčios tvorą. Pačių per 2-ąjį karą kritusių kareivių aš nekaltinu, nes ir jie buvo ne savo valia čia atsiradę, bet juk mes visi žinome, kad tos kapinės, tai buvo ir dar iki šiol yra, ideologizuotos politikos vaisius, kur aiškiai norėta pabrėžti- kas šioje žemėje yra šeimininkai. Įsivaizduojat- beveik trisdešimt metų jau esame kaip laisvi de jure, o iš tikrųjų esame supančioti ir žeminami de facto. Todėl pabrėžiu- kol nebus iškelti į įprastas kapines, svetimo rėžimo žuvusių kareivių palaikai, tol joks obeliskas neturės pilnatvės ir prasmės ir neskambės žmonių sielose teisybė. O pabaigai noriu visus politikus padrąsinti D.Grybauskaitės žodžiais- nedrebėkite.
Kažkas    Sek, 2019-08-18 / 15:30
Paminklą Artūrui Visockui,jug jis toks galingas ir visagalis.Skaudu,kai žmonės išsirinko tokį merą,bet gal daugiau neapsiriks
Idėja    Sek, 2019-08-18 / 16:54
Tikrai reiktų paminklo- obelisko Merui Saulei . Mažesnės skulptūrėlės, obelisko batams pridengti, galėtų būti kiti ištikimieji kvakeriukai, susikibę rankomis, rateliu. Kažkur ties viešuoju tualetu ar kas ten bebūtų, kompozicijos papildymui, iš po naujai pasodintų olandiškų agrastų krūmo galėtų būt įkomponuota paslaptingai besišypsančių Pakruojo direktoriaus ir kai kurių valdininkų stilizuoti biustai. Tai būtų neatremiamas turizmo traukos taškas, kurio neįstengtų aplenkti joks pravažiuojantis ar praskrendantis. Ir gražu ir praktiška, naudinga.
Idėja Nr. 2    Sek, 2019-08-18 / 17:02
Obeliskų obeliskas būtų ... pasodintas medis. Didelis, gražus, prižiūrimas. Pageidautina - sekvoja arba baobabas. Blogiausiu atveju - ąžuolas. Kasdien palaistomas ir žaliojo mero, ir žaliųjų miesto tarybos politikų. Darbais , o ne žodžiais, savo pažiūras būt galima įrodyti.
Donata    Pir, 2019-08-19 / 09:56
Labai tikęs pasiūlymas. Kadangi šiuo metu "aktyvūs ir pilietiški" šiauliečiai labai gerai išmano, kokia danga turi būti klojamos gatvės, kokie želdiniai ir kur sodinami, kaip turi atrodyti aikštės ir pan., tai logiška, kad ir paminklus patys turi nusipaišyti. Nes jei pasiūlys profesionalai, tai eis protestuodami iki nukritimo. Tarp jų ir profesionalų skirtumas tas, kad profesionalų kūrybinė mintis eina dešimtmečiu į priekį, o tūlo piliečio dažniausia apsiriboja trimis praėjusiais dešimtmečiais. Taigi, tai, kas galėtų miestą padaryti šiuolaikišką ir progresyvų, apšaukiami "pinigų įsisavintojais" ir iš jų viešai tyčiojamasi. O kas stabdo progresą, vadinami "aktyviais piliečiais" ir miesto patriotais. Kur nueisime su tokiais aktyvistais? Atgal į praeitį. Tikėtina iki pat viduramžių, kai miestas taps miškinga vietove su bažnyčia ir viena gatve per gyvenvietės vidurį. Ir ta gatvė, pageidautina, negrįsta, nes akmeninės trinkelės yra blogis.
DONATAI    Pir, 2019-08-19 / 13:54
Nevaryk čia architektų klano "progresyvios" demagogijos nuo švento ryto. Kaip turi būti, gali pasakyti beveik kiekvienas prasilavinęs žmogus. O kaip tą norą įgyvendinti techniškai ar meniškai - tai jau užduotis profesionalams. Jau kelis dešimtmečius "darėt" miestą "šiuolaikišką ir progresyvų" - visi gyventojai baigia išemigruoti.
Gintas    Pir, 2019-08-19 / 17:30
O kaži kas Šiaulius įkūrė? Be lieka tikėtis kad nepastatys surūdijusio vamzdžio, ar kažkokio modernistinio pasvaičiojimo - kurį supranta tik pats autorius
Algis    Pir, 2019-08-19 / 21:04
Po pirmojo susitikimo diskusijos (2019-02-12) diskusijos naratyve nebeliko fundamentinių kategorijų - „Tautos laisvė“, „Nepriklausomybė“, „Partizanai“, „Politiniai kaliniai ir tremtiniai“ ir t.t. Konkurso sąlygų preambulė (Vydūno ir D. Razausko tekstų citatos), moderatoriaus V. Kinčinaičio užduotas diskusijos formatas rodo, kad miestų politikų suformuoluotas uždavinys buvo iškraipytas. Istorinės atminties įpaminklinimo uždavinys buvo transformuotas į meninės saviraiškos ir pagrindinio uždavinio laisvos interpretacijos žanrą. Galima aiškiai įvardinti kas tą padarė – chaosą sukėlė „kultmasovykai“, t.y. žmonės, kurie neskiria masinių renginių/festivalių nuo rimto monumentalios skulptūros žanro. Klausimas: „Kodėl šie žmonės perėmė iniciatyvą ir kas jiems leido savivaliauti?“ Nuo to momento Šiaulių konkurso sąlygose atsirado kažkokios interpretacijos. Strateginių klausimų blokas: • Kodėl konkurso organizatoriai ir pokalbių-diskusijų moderatorius pradėjo interpretuoti labai aiškius, savaime suprantamus dalykus? Kodėl terminas „Tautos laisvė“ pakeičiamas terminu „Laisvė“? Koks yra Laisvės sampratos turinys? • Ar sampratoje „Tautos laisvė“ yra rezistencijos / pasipriešinimo aspektas? • Ar paminklas „Tautos laisvei“ yra istorinio miesto pagrindinės aikštės formantas ar tik menininko saviraškos priemonė? • Kokios kompetencijos turi vertinti konkurso organizavimą ir projektų vertinimą?

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.