Tautos laisvė – partizanų kovos už laisvę įprasminimas

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kokiam paminklui bus šis postamentas?
PRO ME­RO LAN­GĄ

Šiau­liai – ne toks jau di­de­lis mies­tas, kad vaiz­das "pro Šiau­lių me­ro lan­gą" la­bai skir­tų­si nuo to, ku­rį ma­tau kas­dien. Tad ačiū "Šiau­lių kraš­tui" (be­je, ne­be pir­mą kar­tą) už su­tei­kia­mą tri­bū­ną pa­ste­bė­ji­mams ir nuo­mo­nei apie mies­to rei­ka­lus.

Tik­riau­siai ne­bū­siu ori­gi­na­lus ir neiš­ra­di­nė­siu dvi­ra­čio, pa­siū­ly­da­mas skve­rui to­kio­je vie­to­je is­to­ri­nę skulp­tū­rą. Ma­no ma­ty­mu, Tau­tos lais­vės te­mą ge­riau­siai at­spin­di par­ti­za­nų ko­vų už lais­vę idė­ja. Juo­lab kad net ir 30-ai­siais at­gau­tos ne­prik­lau­so­my­bės me­tais Šiau­liuo­se vis dar nė­ra nė vie­no (?!), bent jau man ži­no­mo, pa­mink­lo par­ti­za­nams. Tad kaip tik da­bar ir ma­ty­čiau tam tin­ka­miau­sią pro­gą.

Sim­bo­liš­ka ir tai, jog ne­to­li Šiau­lių bu­vo pa­si­ra­šy­tas is­to­ri­nis do­ku­men­tas – Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio Tarybos dek­la­ra­ci­ja. Jos fak­si­mi­lė su da­ly­vių pa­var­dė­mis ir­gi pra­šy­te pra­šo­si įpras­mi­ni­mo-pri­mi­ni­mo kaip pa­pil­do­ma in­for­ma­ci­ja ant pa­mink­lo po­sta­men­to.

Ma­ne (ti­kiu, ir ki­tus) įkve­pia ge­ri pa­vyz­džiai. To­kius, susisiejančius su par­ti­za­nų ko­vos idė­ja, ap­ti­kau Pran­cū­zi­jo­je, vie­to­se, kur 1944-ųjų bir­že­lį vy­ko są­jun­gi­nin­kų de­san­to ope­ra­ci­ja "Die­na-D". Ko­va su na­ciz­mu iš­si­lai­pi­ni­mo vie­to­se per­teik­ta per ten iš­ki­lu­sias mo­nu­men­ta­lias skulp­tū­ras. Kaž­ką pa­na­šaus – kaip is­to­ri­nės at­min­ties iš­raiš­ką – no­riu ma­ty­ti ir gim­tuo­siuo­se Šiau­liuo­se. Tam­pan­tys uni­fi­kuo­tais Vy­čiai (kaip kaž­ka­da Le­ni­nai) man neat­ro­do įas­me­nin­ti bei ori­gi­na­lūs.

Gal­vo­ju, kad ir lė­šų aku­mu­lia­vi­mas di­de­liems pro­jek­tams yra pra­smin­ges­nis ke­lias. Gal ir su mies­tie­čių įna­šais, kaip da­rė, pa­vyz­džiui, Tel­šiai, pa­sta­tę pa­mink­lą ir­gi konk­re­čiam is­to­ri­niam įvy­kiui – Dur­bės mū­šiui, o au­ko­ju­sių or­ga­ni­za­ci­jų bei žmo­nių pa­var­des iš­ka­lę ant pa­mink­lo po­sta­men­to, su­tei­kė jam ir gi­les­nę pra­smę.

Taip iš­veng­tu­me "tru­pi­nių" bars­ty­mo men­ką ži­nią ne­šan­tiems kū­ri­niams iš "plast­ma­sių". Pa­ro­dy­tu­me ir sau, ir pa­sau­liui, jog ne­no­ri­me pra­ras­ti sa­vo is­to­ri­jos, pa­keis­ti jos be­pras­miais, ta­čiau "gra­žiais me­ni­niais ak­cen­tais".

Ką sta­ty­ti ant postamento?

Po to, kai žlu­go pa­mink­lo Tau­tos lais­vei Šiau­liuo­se kon­kur­sas, Šiau­lių mies­to me­ras pro Sa­vi­val­dy­bės lan­gą ma­tys tik tuš­čią nau­ją po­sta­men­tą. Ką ant jo sta­ty­ti? Jau ra­šė­me apie vie­ną iro­niš­ką pa­siū­ly­mą ten už­kel­ti tan­ką-fon­ta­ną: per be­si­su­kio­jan­tį vamz­dį lie­ti van­de­nį, o per mi­tin­gus vamz­dį ga­li­ma nau­do­ti kaip van­dens pa­tran­ką. Kai taip su­si­klos­to kon­kur­sai – kas lie­ka? Gal ir jūs tu­ri­te sa­vo idė­ją? Pa­si­da­ly­ki­te, iš­spaus­din­si­me.