Apleistas pa­mink­las Nep­rik­lau­so­my­bei

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je pa­mink­las Nep­rik­lau­so­my­bei bu­vo pa­sta­ty­tas 1931 me­tais, 1935 me­tais ofi­cia­liai ati­deng­tas ir pa­šven­tin­tas. So­viet­me­čiu ne­bu­vo nu­griau­tas – trans­for­muo­tas, Są­jū­džio me­tais pa­mink­lui bu­vo grą­žin­ta pir­mi­nė iš­vaiz­da.
Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­skel­bė pa­mink­lo "Tau­tos lais­vei" idė­jos kon­kur­są. Pa­mink­las tu­rė­tų iš­kil­ti Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je. Mu­zie­ji­nin­kai pri­me­na: Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je nuo 1931 me­tų sto­vi pri­mirš­tas ir ap­leis­tas pa­mink­las Nep­rik­lau­so­my­bei. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus pa­vog­tos šio pa­mink­lo len­tos su su­ki­lė­lių pa­var­dė­mis iki šiol neat­kur­tos. Per­nai Sa­vi­val­dy­bei bu­vo pa­teik­tas ar­chi­tek­to Da­riaus Ja­ku­baus­ko pro­jek­tas dėl pa­mink­li­nių len­tų įren­gi­mo, bet reak­ci­jos iki šiol ne­su­lauk­ta.

Vi­suo­me­nės ini­cia­ty­va

Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­lo prie­šis­to­rė nu­ke­lia į 1863 me­tų su­ki­li­mo lai­kus.

Pa­sak Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Vir­gi­ni­jos Šiukš­čie­nės, gra­fo Zu­bo­vo val­doms pri­klau­siu­sia­me kal­ne­ly­je bu­vo įvyk­dy­tos mir­ties baus­mės vie­nuo­li­kai iš 59 Kau­no gu­ber­ni­jos su­ki­lė­lių.

Anks­čiau mi­nė­ta vie­ta va­di­no­si Po­nų kal­ne­liu, po mir­ties baus­mės įvyk­dy­mo žmo­nės ją pra­dė­jo va­din­ti Su­ki­lė­lių kal­ne­liu. Dar XX am­žiaus pra­džio­je kal­ne­lis bu­vo ap­leis­tas, ma­žai lan­ko­mas.

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais ant kal­ne­lio šlai­to bu­vo lai­do­ja­mi vo­kie­čių ka­riai, ap­lin­ka su­tvar­ky­ta.

At­kū­rus Lie­tu­vos vals­ty­bę ir pra­dė­jus 1922 me­tų že­mės re­for­mą, Zu­bo­vų val­dos pra­dė­tos da­ly­ti, kal­ne­lio te­ri­to­ri­ją pla­nuo­ta už­sta­ty­ti na­mais.

Pa­sak V. Šiukš­čie­nės, vi­suo­me­nė su­ki­li­mo ne­bu­vo pa­mir­šu­si. At­si­ra­do ini­cia­ty­va su­tvar­ky­ti ir įam­žin­ti šią vie­tą – Su­ki­lė­lių kal­ne­liu ėmė rū­pin­tis Lie­tu­vai pa­gra­žin­ti drau­gi­jos Šiau­lių sky­rius.

1926 me­tais kal­ne­lis bu­vo per­duo­tas sky­riaus ži­niai ir vi­suo­me­nės ini­cia­ty­va pra­dė­tas tvar­ky­ti. Nu­tar­ta pa­sta­ty­ti pa­mink­lą.

Dėl pa­mink­lo tar­ta­si su skulp­to­riu­mi Juo­zu Zi­ka­ru ("Lais­vės" pa­mink­lo Kau­ne au­to­riu­mi), bet pro­jek­tas ne­bu­vo rea­li­zuo­tas dėl ne­su­lyg­tos kai­nos. Pro­jek­tą be at­ly­gio pa­si­siū­lė pa­reng­ti mies­to in­ži­nie­rius Ka­ro­lis Rei­so­nas, gar­sus ar­chi­tek­tas.

Pa­mink­las bu­vo ski­ria­mas ne tik su­ki­lė­liams, bet ir lie­tu­viams ka­riams, 1919 me­tais žu­vu­siems ko­vo­se su ber­mon­ti­nin­kais: ke­tin­ta jų pa­lai­kus Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je per­lai­do­ti iš se­nų­jų ka­pi­nių.

Šven­čiant Lie­tu­vos vals­ty­bės ne­prik­lau­so­my­bės 10-me­tį, 1928 me­tais Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je vy­ko įspū­din­gos iš­kil­mės, pa­so­din­tas Nep­rik­lau­so­my­bės so­das.

1930 me­tais Pa­mink­lui sta­ty­ti ko­mi­te­tas krei­pė­si į Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją su pra­šy­mu leis­ti sta­ty­ti "pa­mink­lą, žu­vu­siems už Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę".

Pa­mink­las bu­vo pa­sta­ty­tas 1931 me­tais, bet ati­deng­tas ir pa­šven­tin­tas tik po ket­ve­rių me­tų. Ke­le­rius me­tus vy­ko dis­ku­si­jos dėl ka­rių pa­lai­kų per­kė­li­mo, nes da­lis vi­suo­me­nės tam pa­si­prie­ši­no dėl kal­ne­ly­je pa­lai­do­tų vo­kie­čių. Per­lai­do­ji­mo min­ties bu­vo at­si­sa­ky­ta.

Tai – ypa­tin­gos ver­tės ob­jek­tas, ne tik ne­kil­no­ja­ma kul­tū­ros ver­ty­bė. Tik rei­kia jį grą­žin­ti į vi­suo­me­nės są­mo­nę, su­tvar­ky­ti ir ro­dy­ti jam de­ra­mą pa­gar­bą. Tai yra mū­sų is­to­ri­jos da­lis, la­bai svar­būs sim­bo­liai.

Di­džiu­lės pa­mink­lo ati­den­gi­mo iš­kil­mės vy­ko 1935 me­tų ge­gu­žės 30 die­ną.

"Auš­ros" mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za ak­cen­tuo­ja iš­kil­mių pro­ga pa­si­ra­šy­to ak­to teks­tą: "Iš­kil­min­gai pa­šven­tin­tas pa­mink­las žu­vu­siems už Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę, pa­sta­ty­tas 1931 m. Šiau­liuo­se ant su­ki­lė­lių kal­ne­lio".

"Vi­suo­me­ni­nės ini­cia­ty­vos dė­ka Šiau­liuo­se at­si­ra­do pa­mink­las Nep­rik­lau­so­my­bei gra­žio­je vie­to­je. Mies­to plėt­ra vy­ko spar­čiai į va­ka­ri­nį kraš­tą, Kur­šėn­ke­lio pu­sę, ten bu­vo su­pro­jek­tuo­tas ap­skri­ties ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­tas. Bu­vo kal­bų, kad ša­lia tu­ri at­si­ras­ti li­go­ni­nė, bet vė­liau šios min­ties at­si­sa­ky­ta, ji nu­kel­ta į Auš­ros alė­jos pa­bai­gą. Pas­ta­ty­tas pa­mink­las at­ro­dė iš­kil­min­gai", – pa­sa­ko­ja R. Bal­za.

So­viet­me­čiu pa­mink­las bu­vo trans­for­muo­tas į vals­tie­čių su­ki­li­mo, ko­vų prieš ca­riz­mą. 1957 me­tais pa­mink­lo prie­ky­je pri­mon­tuo­ta skulp­to­riaus An­ta­no Dimž­lio skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja "1863 m. su­ki­lė­liai". Šis spren­di­mas ap­sau­go­jo nuo pa­mink­lo nu­grio­vi­mo.

1969 me­tais Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­las ir su­ki­lė­lių ka­pas bu­vo pa­skelb­ti res­pub­li­ki­nės reikš­mės is­to­ri­niu pa­mink­lu. Ne­pai­sant to, Šiau­lių mies­to vys­ty­mo ge­ne­ra­li­nia­me pla­ne bu­vo nu­ma­ty­ta Su­ki­lė­lių kal­ne­lio ra­jo­ne pa­sta­ty­ti dau­giaaukš­čius pa­sta­tus.

Są­jū­džio me­tais ini­cia­ty­vą vėl pa­ro­dė vi­suo­me­nė: iš­kel­ta ir įgy­ven­din­ta min­tis at­kur­ti Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­lo pir­mi­nę iš­vaiz­dą.

Iš­sit­ry­nu­si at­min­tis

Pa­sak R. Bal­zos, per so­viet­me­tį iš is­to­ri­nės at­min­ties iš­si­try­nė, kad šis pa­mink­las yra skir­tas Nep­rik­lau­so­my­bei.

1955–1957 me­tais nuo pa­mink­lo bu­vo nuim­tos me­ta­li­nės len­tos su už­ra­šais "Tiems, ku­rie žu­vo už Lie­tu­vą", "Tė­vy­ne, būk lai­min­ga am­ži­nai" ir su­ki­lė­lių pa­var­dė­mis. Bu­vo už­mū­ry­ti Ge­di­mi­no stul­pai, nuim­tas kry­žius. Pa­mink­li­nės len­tos pa­te­ko į mu­zie­jų, kry­žius – į Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čią.

1988 me­tais bu­vo pa­ga­min­tos bron­zi­nės plokš­tės su vie­nuo­li­kos nu­žu­dy­tų su­ki­lė­lių pa­var­dė­mis, at­kur­ta sim­bo­li­ka, grą­žin­tas kry­žius ir len­tos, sau­go­tos mu­zie­ju­je.

1993 me­tais pa­mink­li­nė len­ta su už­ra­šu "Tė­vy­ne, būk lai­min­ga am­ži­nai" bu­vo pa­vog­ta, ki­ta len­ta grą­žin­ta "Auš­ros" mu­zie­jui. 1997 me­tais iš­lie­tos nau­jos len­tos ir pri­tvir­tin­tos pa­mink­lo prie­ky­je.

2012 me­tų ba­lan­dį len­tos su su­ki­lė­lių pa­var­dė­mis pa­vog­tos ir neat­kur­tos iki šiol – "Šiau­lių kraš­tas" apie tai yra ra­šęs ne kar­tą.

"Vėl ki­lo vi­suo­me­nės ini­cia­ty­va, ku­rio­je aš ir­gi da­ly­va­vau. Ar­chi­tek­tas Da­rius Ja­ku­baus­kas pa­rengė pa­mink­li­nių len­tų at­kū­ri­mo pro­jek­tą, kaip ir K. Rei­so­nas, sa­vo ini­cia­ty­va, be pi­ni­gų", – sa­ko R. Bal­za.

Pa­gal pro­jek­tą siū­lo­ma grįž­ti prie 1935 me­tų len­tų va­rian­to – tū­ri­nės rai­dės – pil­ko gra­ni­to, len­tos pa­grin­dą pa­den­giant plo­nu tin­ko sluoks­niu.

Pro­jek­tas, R. Bal­zos tei­gi­mu, 2018 me­tų bir­že­lio 18 die­ną bu­vo nu­neš­tas ir ati­duo­tas Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei, pa­vel­do­sau­gi­nin­kui Man­tui An­ta­na­vi­čiui.

Idė­jos ini­cia­to­riai kal­bė­jo­si ir su ga­li­mais rė­mė­jais dėl len­tų pa­ga­mi­ni­mo ir ap­švie­ti­mo įren­gi­mo, ano­ta­ci­nės len­tos.

"Ini­cia­ty­va pa­da­ry­ta, pro­jek­tas pa­rengtas ir yra Sa­vi­val­dy­bės ži­nio­je. Ne­ga­li tvar­ky­ti ne sa­vo tur­to – tu­ri gau­ti lei­di­mus. Mes dar­bą pa­da­rė­me, kol kas ne­su­lau­kė­me jo­kio at­sa­ko. Len­tų nė­ra, pro­jek­tas yra", – sa­ko R. Bal­za. Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, kal­ba­ma apie ne­di­de­lius pi­ni­gus: len­tos kai­nuo­tų ke­lis tūks­tan­čius eu­rų.

Šių die­nų ak­tua­li­ja

2002 me­tais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu Su­ki­lė­lių žu­dy­nių vie­ta ir ka­pai bei Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­las bu­vo pa­skelb­ti kul­tū­ros pa­mink­lu.

"Pa­mink­las uni­ka­lus ir iš­skir­ti­nis vi­sų pir­ma tuo, kad yra iš­li­kęs nuo pa­sta­ty­mo pra­džios. Kul­tū­ros pa­mink­lų Šiau­liuo­se tu­ri­me ne­daug, tai – ypa­tin­gos ver­tės ob­jek­tas, ne tik ne­kil­no­ja­ma kul­tū­ros ver­ty­bė. Tik rei­kia jį grą­žin­ti į vi­suo­me­nės są­mo­nę, su­tvar­ky­ti ir ro­dy­ti jam de­ra­mą pa­gar­bą. Tai yra mū­sų is­to­ri­jos da­lis, la­bai svar­būs sim­bo­liai", – sa­ko R. Bal­za.

V. Šiukš­čie­nė pri­me­na, kad Šiau­liai bu­vo vie­nas pir­mų­jų mies­tų, suak­tua­li­nęs 1863 me­tų su­ki­li­mą. Su­ki­li­mas il­gą lai­ką bu­vo ver­ti­ni­mas kaip "lenk­me­čio" – cent­ro val­džios dė­me­sio ne­su­lau­kė, tik vie­ti­nės ini­cia­ty­vos. Šiau­liuo­se ne tik bu­vo pa­sta­ty­tas pa­mink­las – 1933 me­tais "Auš­ros" mu­zie­jus pri­sta­tė su­ki­li­mui skir­tą pa­ro­dą.

V. Šiukš­čie­nė ak­cen­tuo­ja ir dar vie­ną as­pek­tą: 1863 me­tų su­ki­li­mo is­to­ri­nė at­min­tis da­bar grįž­ta per Ge­di­mi­no kal­no ra­di­nius.

"Ge­di­mi­no kal­ne ras­tų su­ki­li­mo va­dų pa­lai­kai bus per­lai­do­ja­mi vals­ty­bi­niu lyg­me­niu, jų pa­var­dės ir­gi bus su­ra­šy­tos. La­bai svar­bus lai­kas dar kar­tą apie tai kal­bė­ti. Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je bu­vo pa­mink­las konk­re­tiems su­ki­lė­liams – su pa­var­dė­mis", – sa­ko V. Šiukš­čie­nė.

Kal­ne­ly­je nu­žu­dy­ti ba­jo­rai Pau­li­nas Bag­do­na­vi­čius, Bro­nis­lo­vas Kviet­kaus­kas, Alek­sand­ras Ku­čiaus­kis, Me­čis­lo­vas Sci­pi­jo­nas, Kons­tan­ti­nas Sun­gai­la; ka­riš­kiai Alek­sand­ras Ko­bi­lins­kis, And­re­jus Kup­ri­jen­ka; vals­tie­čiai Ka­zi­mie­ras Bra­ziu­lis, Jo­nas Mor­kis, Jur­gis Pra­nai­tis; mies­te­lė­nas Al­bi­nas Verb­liu­ge­vi­čius.

Lais­vei ar Nep­rik­lau­so­my­bei?

R. Bal­zos nuo­mo­ne, Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­las ga­lė­tų bū­ti idea­li vie­ta mi­nė­ti vals­ty­bi­nes šven­tes.

"Da­bar tu­ri­me ini­cia­ty­vą sta­ty­ti pa­mink­lą Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je. Pa­mink­las Lais­vei ir pa­mink­las Nep­rik­lau­so­my­bei – są­vo­kos, kal­bant apie vals­ty­bės is­to­ri­ją, yra la­bai pa­na­šios. Pir­mi­nia­me pro­jek­te ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Ru­do­kas ir­gi yra pa­tei­kęs obe­lis­ko, pa­kan­ka­mai aukš­to sta­ti­nio, spren­di­nį. Pa­na­šiai bu­vo spręs­ta ir Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je: ma­sy­vus, il­gaam­žis pro­jek­tas, ku­ris sto­vi ir šian­dien, tik kaž­ko­dėl jį iš­try­nė­me iš is­to­ri­nės at­min­ties, pa­trau­kė­me į ša­lį. Ten lyg ne­bė­ra, ne­be mū­sų ir rei­kia nau­jo", – sa­ko R. Bal­za.

Pa­sak V. Šiukš­čie­nės, di­džiau­sias Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­lo suak­tua­li­ni­mas bu­vo 1988 me­tais, jį ati­den­giant ir pa­šven­ti­nant po res­tau­ra­ci­jos. Ji tuo­met pa­ti da­ly­va­vo ei­se­no­je nuo "Sau­lės" ki­no teat­ro, kur vy­ko mi­nė­ji­mas, iki Su­ki­lė­lių kal­ne­lio.

"Įsi­vaiz­duo­ju, kad bu­vo ta pa­ti nuo­tai­ka, kaip 1935 me­tais. Vi­si Šiau­liai ėjo, mi­nios žmo­nių, va­ka­ras, su deg­lais. Toks pa­ki­li­mas! Bu­vo pa­nau­do­tos vi­sos ga­li­my­bės, ką ga­li duo­ti is­to­ri­nės at­min­ties vie­ta žmo­nėms", – sa­ko V. Šiukš­čie­nė.

Anot R. Bal­zos, at­min­tis sa­vai­me neat­si­ran­da, o jos gai­vi­ni­mas tu­ri pra­si­dė­ti nuo ele­men­ta­rių dar­bų. Ši vie­ta tu­rė­tų tap­ti svar­biu tu­ris­ti­niu ob­jek­tu, pri­sta­tan­čiu ir Lie­tu­vos, ir Šiau­lių mies­to is­to­ri­ją.

"Rei­kia ieš­ko­ti for­mų. Ar rei­kia ant­ro pa­mink­lo ne­prik­lau­so­my­bei, ar jis tu­ri tu­rė­ti tik vaiz­di­nį? Bu­vo kal­ba sta­ty­ti par­ti­za­nams, bu­vo įvai­rių pa­mąs­ty­mų, da­bar ap­si­sto­ta ties pa­mink­lu Lais­vei. Bet ku­riuo at­ve­ju, ką pa­sta­ty­tu­me mies­to cent­re, tu­ri­me ne­pa­mirš­ti, kad pa­mink­lą Nep­rik­lau­so­my­bei tu­ri­me. Tai yra pa­mink­las mums, čia gy­ve­nan­tiems žmo­nėms, tai kar­tai. Rei­kia su­pras­ti, kad pa­mink­lai ne­sta­to­mi sa­vo kar­tai įam­žin­ti, jie sta­to­mi atei­čiai, kad žmo­nės ži­no­tų, kas vy­ko", – sa­ko R. Bal­za.

Komentarai

Petras    Ket, 2020-03-05 / 11:04
Apie 2000m. teko bendrauti su dabar jau iškeliavusiu ANAPILIN skulptoriumi A.Dimžliu jo namuose Vilniuje.Nevežiau jam iškarpas iš dienraščio"Š.Kraštas"kuriose aprašyta jo skulptūros"Sukilėliai ""SAUGOJIMAS" prie senųjų kapinių tvoros...Su ašaromis skulptorius kalbėjo apie nepagarbą jo darbams-Šiauliuose,Palangoje...Pasidžiaugė bent tuo,kad "Sukilėlių"kompoziciją nesunaikino.Sakė,kad ją perveš(o gal jau ir buvo pervežęs)arčiau savo gimtinės Pasvalio raj.ir pastatys prie malūno ant upelio kranto...Ją ten,vėliau ir mačiau...

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.