Vietoje užkulisių. Sąjūdžio stalas

Rimanto Gorio nuotr.
Są­jū­džio sta­las Ro­mual­do Ozo­lo li­tua­nis­ti­kos cent­re.
Mąstydama, nuo ko pradėti, prisiminiau „Tautiškos giesmės“ autorių Vincą Kudirką ir radau paralelių su jo „Tiltu“: „Pagimdė mane Lietuvos miškas; išvedė į svietą lietuvių rankos; nuo Lietuvos žirgų kanopų pirmąkart sudundėjau...“ Esama ir daugiau panašumo...

Sąjūdžio stalas jautė tik energingus alkūnių bruzdesius, kuomet tirštai prie jo susėdusieji diskutavo aktualiomis, laikmečio padiktuotomis temomis. Įvairių pašnekovų prisilietimus šis baldas mena. Visi sovietiniai miesto ir komunistų partijos vadovai, KGB galva ir kt. prie jo sėdėjo.

Jau atkūrus Nepriklausomybę čia posėdžiavo gal dešimt būsimųjų Nepriklausomybės akto signatarų, pirmosios Vyriausybės vicepremjeras, Valstybės saugumo departamento vadovas, du Konstitucinio teismo pirmininkai, Lietuvos kariuomenės pulkininkas, du Šiaulių miesto merai, pirmasis Tarybos pirmininkas, Sąjūdžio Angonita...

Šis baldas pagamintas 1989 metais pagal architekto, buvusio Šiaulių Sąjūdžio lyderio ir dabartinio Nepriklausomybės akto signataro Virgilijaus Kačinsko projektą. Vėliau juo naudojosi Tėvynės Sąjungos (TS) nariai. Šiemet, keisdami būstinės patalpas, konservatoriai nusprendė, kad Sąjūdžio stalas jiems nebereikalingas...

Simboliška, kad atsikratoma istorinių Atgimimo laikotarpio baldų tuomet, kai nebevertinami patikimi bendražygiai, išduodami svarbiausi Konstitucijos principai: šeimos institutas ar Tautos sprendimo teisė.

Šiandien – Sąjūdžio stalas vadintinas simboliu, prie kurio kažkada susėdę žmonės sprendė valstybines ir Šiaulių miesto problemas.

Šiaulių „Ventos“ baldų fabriko meistrai pagamino originalųjį stalą, todėl jis trejetą metų pirmojoje būstinėje (Aušros alėja 49) kiekvieną savaitės trečiadienį karščiausias kelių dešimčių posėdžiautojų diskusijas atlaikė. Neturėjo tuomet techninių galimybių baldininkai, kad tokio didelio skersmens apvalų stalą padarytų, o keturkampis atgimstančios valstybės kūrėjams netiko. Gal kad už aštrių kampų sąjūdininkai nekliuvinėtų...

Tačiau naujojoje Sąjūdžio būstinėje – Vilniaus 153 – nebetilpo tas specialiai konkrečiam kabinetui sukurtas stalas: nei apvalus, nei keturkampis, o toks aštuoniabriaunis, todėl 1992 metais jį permontavus, tapo panašus į keistą, briauniakampį ovalą.

Sakysite, baldai prisitaikė prie istorinių transformacijų?

Toks jis maždaug po penketo metų ir atiteko konservatoriams – paskutiniajai iš Sąjūdžio „išsiritusiai“ partijai, kuri tada dar turėjo šiek tiek tautiškumo gaivos bei sveiko humanizmo. Prie jo beveik ketvirtį amžiaus posėdžiavo Šiaulių TS žmonės, tremtiniai ir politiniai kaliniai, Sausio 13-osios brolijos atstovai. Užsukdavo ir sąjūdininkai...

Stojus 2021 metams Sąjūdžio stalas TS-LKD tapo nebereikalingas, nes partija nusprendė išsikraustyti iš jiems skirtų patalpų Aušros alėjos gatvės 64-ajame name. Ačiū dabartinio Sąjūdžio vadovui Algirdui Kulikauskui, kuris paskambino ir paklausė, ar aš norinti tą stalą pasiimti. Negalėjau atsakyti neigiamai, nes gerbiu ir tausoju istorinį paveldą. Be to, prisipažinsiu, turėjau ir labai privatų interesą – prie to stalo 2001 metais mane broliai konservatoriai uoliai svarstė ir pašalino iš savo gretų.

Mielai Sąjūdžio stalą būtų priglaudęs Šiaulių „Aušros“ muziejus. Ši įstaiga tikrai buvo verta tapti tokio baldo saugotoja. Ir sutiko, nes, manau, ji daug dėmesio skiria Atgimimo istorijai, rengia jubiliejines ekspozicijas, susitikimus ir pan. Tačiau nuolatiniam demonstravimui šis eksponatas „Aušros“ muziejui buvo per didelis, o daugkartinių transformacijų, perstatymų Sąjūdžio stalas, kaip ir V. Kudirkos „Tiltas“, nebeatlaikytų...

Ir žmonės, ir baldai, regis, turi savo paskutinę vietelę. Šiaulių Sąjūdžio stalui tokia tapo Bazilionų mokykloje įkurtas Romualdo Ozolo lituanistikos centras.

Jauki dabar Sąjūdžio stalo kaimynystė, nes šalia stovi „Atgimimo“ redakcijos stalas. Ir visa tai signataro R. Ozolo Bazilionams dovanotos bibliotekos bei asmeninio archyvo fone. Net į nuotraukas žiūrint pavydu darosi, nes be galo svarbūs Lietuvos istoriniai artefaktai sutiks atėjusius mokslo žinių siekti vaikus ir juos išlydės, leidę pajusti realią laikmečio kaitos dvasią.

Taigi, Šiaulių Sąjūdžio ir „Atgimimo“ redakcijos stalai grįžo prie praeityje patirtos prasmingos, kūrybinės veiklos. Ant jų bus išdėstomos proginės ar edukacinės ekspozicijos, vadinasi, jie abu nuolat jaus Bazilionų mokyklos-multifunkcinio centro bendruomenės rūpestį ir meilę. O ko daugiau reikia, kad išliktum?

Pirmoji ekspozicija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai jau veikia. Kol kas ją aplankyti galime tik virtualiai, tačiau karantininiai atstumai netrukdo paskambinti vienas kitam, pasveikinti valstybinės šventės proga ir padėkoti už darbus, sušildančius žmogaus sielą. SU MŪSŲ KARTOS ŠVENTE!

Ačiū Bazilionų mokyklos bendruomenei.

Šiandien gali būti aktualūs biuro baldai