Paroda primena stalo teniso istoriją

Pa­ro­do­je pa­teik­ta gau­sy­bė įvai­rių eks­po­na­tų: fo­tog­ra­fi­jų iš var­žy­bų, tei­sė­ja­vi­mo mo­men­tų, su­si­ti­ki­mų, kon­fe­ren­ci­jų, sa­vi­lai­dos le­di­niuo­se pa­pa­sa­ko­ta tei­sė­jų ko­le­gi­jos veik­los is­to­ri­ja, daug ženk­liu­kų, sta­lo te­ni­so ra­ke­čių ir ka­muo­liu­kų iš Ro­mual­do Franc­kai­čio įkur­to sta­lo te­ni­so mu­zie­jaus Jo­niš­ky­je, su­dė­ti tab­lo, tei­sė­jų įran­kiai – laik­ro­dis, ma­tuok­lis, kor­te­lės, mi­nu­tės per­trau­kė­lės ženk­las ir ki­ta.

Is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ra­sa Ali­šaus­kie­nė, dė­ko­da­ma bro­liams R. ir V. Franc­kai­čiams sa­kė, kad kiek­vie­nas eks­po­na­tas jų pa­tei­kė­jams ke­lia daug emo­ci­jų, pri­si­mi­ni­mų, no­rė­jo­si dar ir dar pa­pil­dy­ti eks­po­zi­ci­ją.

Sta­lo te­ni­so žai­dė­jas ir ko­lek­cio­nie­rius Gunt­her An­ge­nendt iš Vo­kie­ti­jos, ku­ris R. Franc­kai­čiui at­ve­žė nau­jų eks­po­na­tų – 30 sta­lo te­ni­so ka­muo­liu­kų, pa­pil­dy­da­mas jau 4 600 ka­muo­liu­kų ko­lek­ci­ją, pri­mi­nė sta­lo te­ni­so gi­mi­mo is­to­ri­ją ir jo rai­dą. Sve­čias pa­sa­ko­jo, kad sta­lo te­ni­sas, kaip ir bad­min­to­nas, yra tar­si lau­ko te­ni­so vai­kai.

Ši spor­to ša­ka gi­mė Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je XIX am­žiu­je. Dėl gar­so, ku­rį su­ke­lia ce­liu­loi­di­nis ka­muo­liu­kas, at­šok­da­mas nuo sta­lo, žai­di­mas pa­va­din­tas "ping-po­ng". Ta­čiau ka­dan­gi pa­va­di­ni­mas bu­vo už­pa­ten­tuo­tas JAV, eu­ro­pie­čiai šią spor­to ša­ką pa­va­di­no sta­lo te­ni­su. Tarp­tau­ti­nė sta­lo te­ni­so fe­de­ra­ci­ja (ITTF)1926 me­tais bu­vo įsteig­ta Ber­ly­ne. Ta­da įvy­ko ir pir­ma­sis pa­sau­lio čem­pio­na­tas.

Per il­gą lai­ką kei­tė­si žai­di­mo tech­ni­ka, tai­syk­lės, prie­mo­nės. Iš pra­džių žais­ta fa­ne­ri­nė­mis ra­ke­tė­mis, vė­liau – deng­to­mis gu­ma, pa­de­dan­čio­mis kont­ro­liuo­ti ka­muo­liu­ko at­šo­ki­mą ir su­ki­mą­si. Nuo 1954 me­tų pa­plin­ta ra­ke­tės, deng­tos kem­pi­ni­ne gu­ma, ne­tru­kus at­si­ra­do ir dvis­luoks­nė ra­ke­tė, o nuo 1959-ųjų įsi­ga­lė­jo sluoks­ni­nė ra­ke­tė.

Bu­vęs Lie­tu­vos sta­lo te­ni­so ve­te­ra­nų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, Na­cio­na­li­nės ka­te­go­ri­jos sta­lo te­ni­so tei­sė­jas Ra­mu­nis Bud­riū­nas pa­žymėjo, kad to­kių en­tu­zias­tų, kaip Ro­mual­das ir Vin­cas Franc­kai­čiai, sun­ku bū­tų ras­ti. Dau­ge­lis bu­vu­sių sta­lo te­ni­so tei­sė­jų, pa­si­trau­kę iš ak­ty­vios veik­los, ati­to­lo ir nuo šios spor­to ša­kos, o bro­liai, anot sve­čio, tur­būt tei­sė­jaus ir ta­da, kai jau­no­ji kar­ta jau bus ta­pu­si vy­res­nią­ja.

Ren­gi­ny­je 85-erių me­tų su­kak­ties pro­ga pa­svei­kin­tas sta­lo te­ni­so spor­to meist­ras, šios spor­to ša­kos pro­pa­guo­to­jas, tei­sė­jas Al­bi­nas Če­pai­tis, bro­liams Franc­kai­čiams už jų en­tu­ziaz­mą ir su­reng­tą pa­ro­dą dė­ko­jo vi­ce­me­rė Vai­da Alek­na­vi­čie­nė.

Vin­cas Franc­kai­tis, gy­ve­nan­tis Kau­ne, bro­liui Ro­mual­dui įtei­kė tau­rę, svei­kin­da­mas jį su 30 me­tų su­kak­ti­mi, va­do­vau­jant Lie­tu­vos sta­lo te­ni­so tei­sė­jų ko­le­gi­jai.

Pa­ro­da mu­zie­ju­je veiks iki rug­sė­jo 24 die­nos.