Peizažo šventė

Dariaus Ancerevičiaus nuotr.
Gražinos Vitartaitės parodos atidarymo akimirka.
Šiaulių „Laiptų galerijoje“ paroda keičia parodą. Klasika. Tik susipažinome su puikia Vlado Karatajaus tapyba, o šiomis dienomis kviečia vilnietės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda „Šiapus ir anapus paveikslo“. Nors vyrauja neseniai tapytos drobės, bet šiai parodai tapytoja paruošė ir įvairių metų peizažus, todėl parodą galima vadinti retrospektyva.

Menotyrininkai Gražiną Vitartaitę apibūdina, kaip gamtos lyrikę, stichijos poetę, iliuzijų virtuozę, kurios kūriniai praplečia lietuviško peizažo ribas. „Man peizažas – tai noras ir galimybė tapyti patirtą galingą gyvenimo įspūdį. Beribį. Neaprėpiamą. Neperžvelgiamą“, – sako menininkė.

Gimusi gražiame Krekenavos miestelyje, klajojo tais pačiais keliais kaip ir čia kunigavęs ir eiles kūręs Maironis. Nuostabi gamta ir pažadino jaunosios menininkės norą tapyti peizažus. Parodoje Šiauliuose regime daug Neringos peizažų ir piliakalnių ciklą.

1966 m. baigusi monumentaliosios tapybos studijas Valstybiniame dailės institute tapytoja iškart įsijungė į aktyvią parodinę veiklą. Dalyvavo parodose Lietuvoje (pagrinde Vilniuje ir Kaune) bei užsienyje (Austrijoje, Italijoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje), 1980 – 89 m. Valstybiniame dailės institute vadovavo tapybos katedrai, nuo 2013 m. Lietuvos Kultūros Kongreso narė. Apie tapytoją sukurtas dokumentinis filmas „Vidinės laisvės link“ (2013 m., rež. A. Tarvydas).