Muziejinė sodyba nušvito naujais langais

Is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus nuo­tr.
Ma­to Slan­čiaus­ko so­dy­bos Rei­bi­nių kai­me gy­ve­na­ma­ja­me na­me pa­keis­ti vi­si jau bu­vę su­tre­šę, var­ga­nai at­ro­dę se­ni lan­gai.
Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jui pri­klau­san­ti Ma­to Slan­čiaus­ko so­dy­ba Rei­bi­nių kai­me nu­švi­to nau­jais, ką tik pa­keis­tais lan­gais. Ar­ti­miau­siu me­tu bus tvar­ko­ma ap­lin­ka, kad ga­lė­tų vyk­ti ren­gi­niai, o atei­ty­je pla­nuo­ja­ma at­lik­ti dau­giau re­mon­to dar­bų, at­nau­jin­ti eks­po­zi­ci­ją, ypač dė­me­sio ski­riant pa­čiai tau­to­sa­ki­nin­ko, švie­suo­lio, „At­ga­jos“ drau­gi­jos stei­gė­jo, vie­no ak­ty­viau­sių jos na­rių Ma­to Slan­čiaus­ko as­me­ny­bei ir jo dar­bams.

Ma­to Slan­čiaus­ko so­dy­bos Rei­bi­nių kai­me gy­ve­na­ma­ja­me na­me pa­keis­ti vi­si jau bu­vę su­tre­šę, var­ga­nai at­ro­dę se­ni lan­gai. Nau­ji, taip pat me­di­niai lan­ge­liai pa­ga­min­ti ly­giai to­kie pat, iš­lai­kant au­ten­tiš­ką dy­dį ir for­mą. Juos pa­ga­mi­no vie­ti­nė Sau­liaus Pla­džio me­ta­lo ir me­die­nos ga­mi­nių fir­ma, įsi­kū­ru­si Zi­niū­nų kai­me.

„Kai pra­dė­jo­me do­mė­tis ir ieš­ko­ti ga­lin­čių­jų pa­ga­min­ti me­di­nius lan­gus, paaiš­kė­jo, kad ne tiek jau daug yra tuo už­sii­man­čių fir­mų, nes da­bar po­pu­lia­rūs plas­ti­ki­niai lan­gai. Su­ži­no­ję, kad mū­sų vie­tos ga­min­to­jai to­kius lan­gus da­ro, su­sė­do­me su sa­vi­nin­ku, pa­si­šne­kė­jo­me, kiek tu­ri­me lė­šų ir su­ta­rė­me. Džiu­gu, kad vie­ti­niai ga­lė­jo pa­dė­ti“, – sa­kė Is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ra­sa Ali­šaus­kie­nė.

Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jus tu­rė­jo pla­nų dar šiais me­tais at­lik­ti dau­giau re­mon­to dar­bų mi­nė­to­je so­dy­bo­je, pa­keis­ti eks­po­zi­ci­nius bal­dus, ku­rie nuo mu­zie­jaus fi­lia­lo įkū­ri­mo te­bes­to­vi tie pa­tys, skir­ti dau­giau dė­me­sio eks­po­zi­ci­jo­je Ma­to Slan­čiaus­ko as­me­ny­bei. Ta­čiau pa­gal pa­teik­tą pro­jek­tą pa­ra­mos iš Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos ne­bu­vo gau­ta, tad kol kas ap­si­ri­bo­ta vie­ti­nė­mis lė­šo­mis, ku­ria sky­rė ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.

Ar­ti­miau­siu me­tu bus tvar­ko­ma mu­zie­ji­nės so­dy­bos ap­lin­ka ir ru­de­nį ti­ki­ma­si jau pra­dė­ti ten or­ga­ni­zuo­ti edu­ka­ci­nius ir ki­tus ren­gi­nius.

Pa­sak di­rek­to­rės R. Ali­šaus­kie­nės, gal­būt ki­tais me­tais pro­jek­tas su­lauks pa­ra­mos, gal bus at­si­žvelg­ta į ju­bi­lie­ji­nius Ma­to Slan­čiaus­ko me­tus (2020-ai­siais su­kan­ka 170 me­tų nuo jo gi­mi­mo – aut. pa­st.).

1850 me­tais Trum­pai­čių kai­me be­že­mio ama­ti­nin­ko šei­mo­je gi­męs Ma­tas Slan­čiaus­kas bu­vo knyg­ne­šys, lie­tu­vių vi­suo­me­nės vei­kė­jas, auš­ri­nin­kas, pub­li­cis­tas, tau­to­sa­kos rin­kė­jas.

Nuo 16 me­tų pra­mo­kęs siu­vė­jo ama­to ap­lan­ky­da­vo ne­ma­ža žmo­nių, kar­tu ir jų vai­kus pa­mo­ky­da­vo lie­tu­viš­ko raš­to. Nuo 1866 me­tų pra­dė­jo už­ra­ši­nė­ti iš­girs­tus pa­sa­ko­ji­mus, nu­ti­ki­mus, ir pa­ts kū­rė ei­les, dai­ne­les, pa­sa­kas. Jo ei­liuo­tų mįs­lių, poe­zi­jos 1884–1886 me­tais pa­skelb­ta „Aušros” lie­tu­viš­kuo­se ka­len­do­riuo­se.

Jis or­ga­ni­za­vo drau­džia­mos spau­dos pla­ti­ni­mą, pa­ts ku­rį lai­ką lei­do laik­raš­tė­lį „Dai­nų nešėjas”.

1889 me­tais ge­gu­žės 1 die­ną M. Slan­čiaus­kas kar­tu su Jo­nu Trum­pu­liu, var­go­ni­nin­ku Au­gus­ti­nu Ba­ra­naus­ku, Alek­sand­ru Rat­kum, įkū­rė švie­tė­jiš­ką drau­gi­ją „At­ga­ja“.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.