Šiaulių kalėjime – anšlagas

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Su­ve­ny­rai iš pa­čių įvai­riau­sių ža­lia­vų. Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Ra­sos So­šič tei­gi­mu, įstai­ga da­ro vis­ką, kad tik ka­li­niams bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos kur­ti, do­mė­tis ir su­ras­ti sa­ve.
Šie­met – pir­mi me­tai, kai Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­rius ati­da­rė du­ris vi­suo­me­nei, su­ti­kęs da­ly­vau­ti ge­gu­žės 18-ąją vy­ku­siuo­se "Mu­zie­jų nak­ties" ren­gi­niuo­se ir ta­pęs be­ne di­džiau­sio po­pu­lia­ru­mo su­lau­ku­siu ob­jek­tu. Per re­kor­diš­kai trum­pą lai­ką bu­vo iš­graibs­ty­tos vi­sos re­zer­va­ci­jos į ke­lio­nę "ki­ta­pus lais­vės", o ne­pa­te­ku­sių­jų skam­bu­čius įstai­ga skai­čiuo­ja šim­tais.
"Šiau­lių kraš­to" skai­ty­to­jams – trum­pa eks­kur­si­ja po Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­rių.

"Mu­zie­jų nak­tis" – bus

Idė­ja pa­kvies­ti "Mu­zie­jų nak­ties" lan­ky­to­jus į Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­rių gi­mė šios įstai­gos va­do­vui Sau­liui Ra­jun­čiui.

Tie­sa, to­kio susidomėjimo, koks buvo, di­rek­to­rius ne­si­ti­kė­jęs. Pa­va­duo­to­jai Ra­sai So­šič sa­kęs bū­siąs pa­ten­kin­tas, jei­gu at­vyks bent pen­ki lan­ky­to­jai.

Pas­kel­bus re­gist­ra­ci­ją, pa­ka­ko vie­nos die­nos, kad bū­tų už­pil­dy­tos vi­sos ke­tu­rios gru­pės po 16 žmo­nių. Pa­gal skam­bu­čių skai­čių, ku­rių Izo­lia­to­rius su­lau­kė vė­liau, anot S. Ra­jun­čiaus, bu­vo ga­li­ma ne­sun­kiai su­rink­ti ir be­veik tūks­tan­tį no­rin­čių­jų ap­žiū­rė­ti 1911 me­tais sta­ty­tą ka­lė­ji­mą.

Nau­da, anot di­rek­to­riaus, įvai­ria­ly­pė. Juk lan­ky­to­jai, ku­rie pa­te­ko į vi­suo­me­nei pa­pras­tai už­da­ry­tą te­ri­to­ri­ją, tu­rė­jo pro­gos įsi­ti­kin­ti, kad čia ne vis­kas taip blo­gai, kaip ga­li at­ro­dy­ti.

"Po eks­kur­si­jos at­si­ra­do žmo­nių, ku­rie pri­si­pa­ži­no ma­nę, kad čia vis­kas su­lau­žy­ta, su­dau­žy­ta...", – šyp­so­si di­rek­to­rius.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad įstai­gos at­vė­ri­mas vi­suo­me­nei – nau­da ir įstai­gai. Pir­ma – ieš­kant nau­jų dar­buo­to­jų, ant­ra – nu­teis­tų­jų ir suim­tų­jų, ku­rių šiuo me­tu yra apie 400, so­cia­li­za­ci­jai, tre­čia – pro­ga pa­ro­dy­ti ka­lin­čių­jų dai­lės, me­ta­lo, me­džio dar­bus.

Tar­dy­mo izo­lia­to­riaus va­do­vas ti­ki­na, kad Mu­zie­jų nak­ty­je įstai­ga da­ly­vaus ir ki­tą­met.

Nuo "ap­kvai­šin­tos" uo­gie­nės iki "na­mi­nės" apa­ra­to

Pir­ma eks­kur­si­jos sto­te­lė – Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus mu­zie­jus. Pa­sak di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos R. So­šič, čia su­kaup­ta vi­sa įstai­gos rai­dos me­džia­ga, ji – do­ku­men­tuo­se, nuo­trau­ko­se, ka­li­nių laiš­kuo­se.

Štai 1932 me­tų nuo­trau­ka, ku­rio­je tuo­me­ti­nės ka­lė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­jos ir tar­nau­to­jų vei­dai. Vie­nas iš Mu­zie­jų nak­ties lan­ky­to­jų nuo­trau­ko­se pa­ma­tė ir sa­vo se­ne­lį.

Mu­zie­ju­je gau­su ka­li­nių dar­bų – kal­vys­tės, me­džio, po­pie­riaus, vy­te­lių kū­ri­nių, pa­veiks­lų.

Eks­po­nuo­ja­mas ir vie­no ka­li­nio laiš­kas. Daug me­tų Tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je pra­lei­dęs vy­ras pa­ties ran­ka su­ra­šy­tuo­se la­puo­se gy­rė įstai­gos dar­bą ir kaip ge­ra jo­je gy­ven­ti atė­jus Nep­rik­lau­so­my­bei.

Dar čia – dau­gy­bė "eks­po­na­tų", ku­rie ka­li­niams yra drau­džia­mi tu­rė­ti, bet pas juos ras­ti. Te­le­fo­nai, pei­liai, šau­dyk­lės, šū­viams per ka­lė­ji­mo tvo­rą.

Vi­soms ka­lė­ji­mo du­rims at­ra­kin­ti pa­rei­gū­nai te­be­nau­do­ja 1911 me­tais pa­ga­min­tus vis­rak­čius.

"Sa­va­dar­bes šau­dyk­les ka­li­niai, pri­lai­ky­da­mi siū­lu, iššau­da­vo ki­ta­pus tvo­ros lau­kian­tie­ms. Pas­ta­rie­siems pri­ri­šus te­le­fo­ną, kvai­ša­lų ar ki­tų smul­kių daik­tų, ka­li­niai nu­tį­su­siu siū­lu aki­mirks­niu įsi­trauk­da­vo į ka­me­ras", – "ko­mu­ni­ka­ci­jos" de­ta­les pa­sa­ko­ja D. So­šič.

Ar­ba – "sa­ma­go­no" apa­ra­tas. Įren­gi­nys apie 2000-uo­sius paim­tas iš vie­nos ka­me­ros.

Štai tra­ge­di­ja ga­lė­ju­sio tap­ti ka­li­nių pa­bė­gi­mo pla­no liu­di­ji­mas 1998-ųjų spa­lio 16 die­ną. Vie­no­je ka­me­ro­je sė­din­tis ka­li­nys su­pla­na­vo, kad ke­le­tas drau­gų tu­rės ap­si­mes­ti ser­gan­čiais ir, atė­jus iš­kvies­tiems pa­mai­nos pa­rei­gū­nams, paim­ti juos įkai­tais. Pri­si­deng­da­mi įkai­tais, tu­rė­jo pa­bėg­ti, nu­žu­dę kor­pu­so sky­riaus vy­res­nį­jį pa­rei­gū­ną.

Ta­čiau iš­kvies­tas pa­rei­gū­nas į ka­me­rą tą­kart neu­žė­jo – lie­pė išei­ti "ser­gan­tie­siems". Pa­bė­gi­mo pla­nas su­žlu­go. Po to ka­me­ro­je ras­ta dau­gy­bė sa­va­dar­bių pei­lių. Tuo­me­ti­nis kor­pu­so vy­res­ny­sis pa­rei­gū­nas izo­lia­to­riu­je dir­ba iki šiol.

R. So­šič ro­do ana­na­sų skar­di­nę. Prieš ge­rą de­šimt­me­tį į Tar­dy­mo įstai­gą bu­vo ga­li­ma per­duo­ti mais­to pro­duk­tus. Ta­čiau šią skar­di­nę pa­rei­gū­nai kaž­ko­dėl nu­spren­dė pa­tik­rin­ti iš­sa­miau. Vi­du­je ras­tas stik­li­nis in­das, o ja­me tarp vir­tu­vi­nių kem­pi­nė­lių – te­le­fo­nas.

Anot eks­kur­si­jos va­do­vės, įta­ri­mo ka­dai­se bu­vo ki­lę ir dėl per­duo­tos uo­gie­nės – jos pa­ra­ga­vęs pa­rei­gū­nas at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je. Paaiš­kė­jo, kad uo­gie­nė bu­vo pa­gar­din­ta kvai­ša­lais.

Mu­zie­ju­je – ir ka­li­nių su­kur­tas įstai­gos ma­ke­tas. Vis­kas ja­me iki smul­kiau­sių de­ta­lių.

Mal­da – kop­ly­tė­lė­je

Ki­ta sto­te­lė, su ku­ria su­si­pa­ži­no "Mu­zie­jų nak­tie"s lan­ky­to­jai – kop­ly­tė­lė. Kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį čia vyks­ta Mi­šios. Lan­ko­si ne tik ka­ta­li­kų, bet ki­tų ti­kė­ji­mų ku­ni­gai. Per di­džią­sias me­tų šven­tes su suim­tai­siais ir nu­teis­tai­siais bend­rau­ja at­vy­kęs Vys­ku­pas.

Kop­ly­tė­lę įkū­rė, api­pa­vi­da­li­no, šven­tų­jų pa­veiks­lus ta­pė, rė­mi­no, ka­bi­no, sie­nas ir grin­dis da­žė, elekt­ros dar­bus at­li­ko nu­teis­tie­ji ir suim­tie­ji. Kop­ly­tė­lė – ka­li­nių mėgs­ta­ma ap­mąs­ty­mų, mal­dos vie­ta.

Kop­ly­tė­lės de­ši­nė­je – ka­lin­čių dar­žai, sto­vi šilt­na­mis. Kiek­vie­nas no­rin­tis tu­ri sa­vo lys­vę ir sė­ja, so­di­na jo­je.

95 ka­me­ra

Pats eg­zo­tiš­kiau­sias lan­ky­to­jų su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kęs ob­jek­tas – ka­me­ra Nr.95. Ka­me­ra be ka­li­nių. Apie 420 žmo­nių tal­pi­nan­čia­me Izo­lia­to­riu­je, va­kar jų bu­vo 380. Tuš­čios ka­me­ros spar­čiai už­pil­do­mos, eta­puo­jant ka­li­nius iš iš­ke­lia­mo Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mo. To­dėl Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je da­bar ka­li 21 žmo­gus, nu­teis­tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos.

Pag­rin­di­nis ka­li­nių lai­ky­mo pa­sta­tas – aukš­čiau­sias iš vi­sų esan­čių įstai­gos te­ri­to­ri­jo­je. Nuo jo sto­go at­si­ve­ria vi­sa Šiau­lių pa­no­ra­ma. Apa­čio­je – vie­la už­deng­tos ka­li­nių pa­si­vaikš­čio­ji­mo pa­tal­pos.

Ir pa­sku­ti­nė de­ta­lė – vi­soms ka­lė­ji­mo du­rims at­ra­kin­ti pa­rei­gū­nai te­be­nau­do­ja 1911 me­tais pa­ga­min­tus vis­rak­čius.

"Ko­dėl gi? Juk vie­nai se­niau­sių ka­li­ni­mo įstai­gų ša­ly­je – mu­zie­jui po at­vi­ru dan­gu­mi – įvai­rūs elekt­ro­ni­niai už­rak­tai ne­tik­tų", – šyp­so­si R. So­šič