Naujausios
Įkvepia stoties gyvenimas
Parodų atidarymas su žiūrovais Šiaulių dailės galerijoje vyko po pusmečio pertraukos – atlaisvėjus karantinui.
Pirmajame galerijos aukšte eksponuojama spalvinga ir intriguojanti A. Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“.
„Atvežiau įvairius pasakojimus – ir apie Vilniaus stoties rajoną, ir Mandelos efektą. Mandelos efektas – kai žmonių grupė atsimena vieną įvykį, kuris nebūtinai buvo įvykęs. Ir aš atvežiau patikrinti, ar tikrai tik mes atsimename taip blogai, ar ir kiti. Ir palyginti Šiaulių, Vilniaus stotis – ar tokios pačios. Man atrodo, jos visur tokios pat“, – apie parodą sakė autorius.
A. Makarevičius per dešimt metų gyvena Vilniaus stoties rajone, fiksuoja Halės turgaus, V. Šopeno, Šv. Stepono ar Aguonų gatvių aplinką.
„Ne tiksliai dokumentuoju – tai kaip atspirties taškas, inspiracija, o toliau jau prasideda mano žaidimas pakeisti kažkokias detales ir žiūrėti, ar žmogus atpažįsta tą vietą ar ne, ar galima jį suklaidinti, apgauti. Labai įdomu, kai žmonės klausia, kas pavaizduota, nes kažko nemato, bet tarsi kažką atpažįsta.“
A. Makarevičiaus paveiksluose atsiranda ir personažai, su kuriais dailininkas nuolat prasilenkia stoties rajone. Greta žaizdotosios sociumo dalies paveiksluose pasimato ir pasakų personažai: batuotas katinas, Mėlynbarzdis. Neatsiejami stoties veikėjai – balandžiai, treninguotieji ir jų trys juostelės.
Stoties rajonas, sako dailininkas, yra tapybiškas – svarbiausia ne vien žiūrėti, bet ir pamatyti, o tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus.
Vilniuje ši paroda buvo pristatyta 2019 metais. Dalis parodos buvo nukeliavusi į Vokietiją, Diuseldorfą.
Dabar dailininkas tęsia stoties rajono temą – paroda „Stoties DOMINORE“ bus pristatyta Klaipėdoje šią savaitę.
„Nesinori būti į kažką panašus ar eiti į kažkokią kryptį su visa banda. Tapai, kas pačiam įdomu tapyti, mąstyti, dalintis su kitais. Nenoriu žmonėms pataikauti ar teikti gražius vaizdelius vien dėl pinigų, norisi kalbėti apie tai, kas man pačiam įdomu“, – sako A. Makarevičius.
Šios parodos atidarymas dailininkui – pirmas po karantininės pauzės: „Keistai geras jausmas, pasiilgęs gyvų žmonių, kai gali pasišnekėti, aptarti.“
Pirmas karantinas, sako A. Makarevičius, buvo sunkesnis, ištiko šokas, nieko nesinorėjo daryti, tad netapė. Dabar tapo labai daug, organizuoja virtualias parodas, paveikslus eksponuoja vitrinose Vilniuje.
Apie nenorą nieko daryti
Antrajame galerijos aukšte eksponuojamoje R. Grikevičiaus parodoje„Miegas-miškas-miegas“ lankytojai kviečiami nauju kampu pažvelgti į užklumpančius išbandymus.
„Paroda prasidėjo dėl to, kad pasaulis pasidarė labai perpus perskirtas, pirmas ženklas buvo „Brexit'as“, paskui – D. Trampo išrinkimas, prasidėjo visi chaosai, sąmokos teorijos, atrodo, nebėra aiškios tiesos, subyrėjo aiškūs tikėjimai. Ir man nieko nebesinorėjo daryti – sugalvojau daryti parodą apie tą nenorą nieko daryti. Tiesiog yra noras miegoti ir išnykti iš šito pasaulio. Taip ir gimė paroda – apie miegą. Paskui miegą pastiprinau miško simboliu, kuris yra tokia neaiškomybė, klaidumas. Šitoje makalynėje tokia paroda ir yra – miško ir miego santykis“, – sako būsenų tapytoju įvardijamas R. Grikevičius.
R. Grikevičiaus drobėse atsiskleidžia įvairios būsenos, kūriniuose, sako dailininkas, nėra veiksmo, siužeto – paveikslai turi savo mažą pasakojimą, bet iš esmės visi yra apie miegą. Miego būsena – išnykimas, nieko negalvojimas, nesprendimas jokių reikalų, laikas, skirtas pralaukti momentą, pražiūrėti.
„Prasidėjęs virusas uždarė pirmą parodą, Vilniuje dariau antrą parodą – uždarė, tada pradėjau vaikščioti, kur galima išeiti – Panevėžyje – prie Žaliosios girios, išlįsti iš kaukės miesto į švarų mišką. Atrodo, kad čia ir yra didysis išsilaisvinimas iš tos būsenos – per gamtą, per švarumą.“
Dailininkas tikisi, kad parodos Šiauliuose neištiks toks pat likimas, kaip Vilniuje ar Panevėžyje, ir lankytojai galės apsilankyti galerijoje ilgiau nei savaitę.
Planuojamas festivalis „Enter“
A. Makarevičiaus ir R. Grikevičiaus parodos Šiaulių dailės galerijoje veiks iki gegužės 22 dienos.
„Labai džiaugiamės, kad šiauliečiai turi galimybę pasimėgauti labai estetiška, kultūringa, profesionalia, o tuo pačiu, skirtinga kūryba, – sako galerijos direktoriaus pavaduotojas, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. – Manome, kad tie pojūčiai žmonėms yra būtini, juos taip pat savotiškai vaduojant iš baimių, nerimo, netikrumo būsenos. Parodos, menas, kūriniai primena, kad egzistuoja kiti pasauliai, vaizduotės, tobulų formų, begalinių tolybių, kad pasaulis nesibaigia su kasdien ištinkančiais gąsdinimais per televiziją, kaip viskas blogai, koks ribotas mūsų galimybių laukas. Menas suteikia drąsos, žmogiškojo orumo, primena, kad nesame įbaugintos animalistinės būtybės, o vis dėl to esame ir dvasinės, gebančios kurti ir mėgautis kitų kūriniais.“
A. Makarevičius, sako V. Kinčinaitis, jaunas, veržlus, Vilniuje ryškėjantis menininkas: „Savitas, savotiškas mene anarchistas, alternatyvios kultūros nešėjas, kuris priklauso „žemumoms“, stoties rajonui, o ne tas centro elitas, kuris daro tik dailų meną ir pataikauja komercinėms galerijoms. Tikrai yra į ką pasižiūrėti ir ką palyginti.“
Panevėžyje gyvenantį R. Grikevičių V. Kinčinaitis vadina vienu iš subtiliausių Lietuvos menininkų, kuris yra labai vertinamas kaip tapytojas, subtiliai balansuojantis tarp realistinės ir abstrakčios, ekspresyvios ir piešinio tapybos. Jo kūriniuose galima įžiūrėti ir miško fragmentą, ir abstrakčią tapybą. Dailininkas – būsenų žmogus.
Po šių parodų Šiaulių dailės galerija paskutinį gegužės savaitgalį planuoja pradėti XIX-ąjį medijų meno festivalį „Enter“.
„Bus visas desantas šiuolaikinio medijų meno, didelės apžvalginės parodos per kelias vietas – ir Prisikėlimo aikštėje, ir galerijoje, ir Fotografijos muziejuje“, – žada V. Kinčinaitis.
Tradicinis „Enter“ festivalis tęsis ir rudenį – antroji dalis numatyta kartu su „Šiaulių naktimis“.
Festivalio pradžios data kol kas – preliminari, dar tikslinama.
„Kad ir kokie optimistiški būtume, trumpo džiaugsmo terpėje labai sunku nuspėti, kas bus. Mūsų norai ir viltys yra viena, o viruso planai, kuris puikiai evoliucionuoja ir konkuruoja dėl savo gyvenimiškos zonos šitame pasaulyje tarp mūsų, planai kiti. Ir jis, kaip žinome, yra šiek tiek protingesnis“, – sako V. Kinčinaitis.
