Raštai – kaip gyvenimo kodai

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Pristatydami kolekciją performanso metu, gimnazistai demonstravo ir savo talentus: šoko, grojo, dirigavo, dainavo, tapė, fotografavo.
Balandžio 2 dieną Šiaulių dailės galerijoje atidaryta 56-oji tautodailės paroda „Tradicinio ir šiuolaikinio meno darna Šiaulių regiono tautodailėje“. Atidarymo metu tautodailininkė Ilona Lukavičienė neįprastai pristatė savo kurtų mezginių kolekciją – kartu su moksleiviais iš įvairių Šiaulių miesto gimnazijų atliko performansą „Raštai – gyvenimo kodai“.

 

Rūbas „prabyla“ tik ant žmogaus

Šiaulietė Ilona Lukavičienė tautodailės parodose ne pirmą kartą pasirenka kitokį savo darbų pristatymo būdą. Kūrėjai neįdomu sukabinti savo darbus ant pakabų ar suguldyti ant stalo. „Ant pakabo drabužis tiek „neiškalba“, kiek ant žmogaus“, – įsitikinusi tautodailininkė.

2018 metų pavasarį tautodailės parodoje Ilonos mamos austu kilimu tarsi podiumu žingsniavo mamos su vaikais, pasipuošę tautodailininkės kurtais lininiais kostiumais. Dar anksčiau, 2003 metais, vaikams nuo 7 iki 18 metų skirtą kolekciją „Vasaros vaikai“ pristatė Ilonos auklėtiniai šokėjai.

Šį kartą I. Lukavičienės kurtus darbus pristatė įvairiais talentais apdovanoti Šiaulių miesto gimnazijų moksleiviai. Pristatydami mezginius, jaunuoliai demonstravo ir savo talentus: šoko, grojo, dirigavo, dainavo, tapė, fotografavo.

Ketveri metai kūrybinio proceso

Ilona pasakoja, kad naujos kolekcijos mintis užgimė prieš ketverius metus, dar kuriant lininių rūbų kolekciją „Kelias – mano mama ir aš“.

„Abi ankstesnės mano kolekcijos buvo skirtos vasarai, todėl kilo mintis, kodėl nesukūrus kažko žiemai, pavyzdžiui, šiltų megztinių“, – pasakoja kūrėja.

Taip po truputį prasidėjo siūlų, spalvų, modelių, raštų paieškos.

„Kai kūriau šią kolekciją, neturėjau užsibrėžusi konkrečios datos, kada įvyks pristatymas. Pamažu dariau tai, kas patinka, ką norėčiau pati apsirengti ar savo artimuosius aprengti. Pavyzdžiui, vienas megztinis buvo megztas specialiai mano vyresniajai dukrai“, – sako dviejų dukrų mama Ilona.

Kad ruošia naują kolekciją, žinojo tik šeima. Ir tik praėjusį rudenį apie sumanymą papasakojo tautodailės parodos organizatorei, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyrius vadovei Laimai Kelmelienei. Gavusi pritarimą, pradėjo intensyviai ruoštis parodai.

Kolekcijoje – 7 megztiniai ir prie jų priderintos kepurės-beretės. Mezginių raštuose atkartojami senųjų audinių raštai.

„Daugelis mezginiuose panaudotų raštų mano buvo sutinkami nuo vaikystės: senose austose lovatiesėse, rankšluosčiuose, juostose, mamos mezginiuose“, – sako I. Lukavičienė.

Pasak tautodailininkės, eidami iš kartos į kartą raštai kinta, nes kiekvienas kūrėjas kažką prideda savo, kažką pakeičia. Niekas nestovi vietoje, tad ir šiuolaikinė tautodailė yra kitokia nei prieš šimtą metų.

Kaip gimė kolekcijos pavadinimas „Raštai – gyvenimo kodai“?

Pasak autorės, kiekvienas gimdamas iš protėvių atsinešame savo gyvenimo kodus – raštus, kuriuos turime iššifruoti, suprasti ir perskaityti.

„Jeigu duotume žmogui išsirinkti iš raštų įvairovės vieną raštą, pagal išsirinktą raštą galėtume nusakyti jo asmenybę. Meniškos sielos žmogus galbūt rinksis gėlių motyvą, konkretus, disciplinuotas – tikslų geometrinių figūrų raštą ir taip toliau. Taigi mes savotiškai atspindime pasirinktus raštus“, – sako kūrėja.

Svarbiausia kolekcijos dalis

Visgi I. Lukavičienė sako, kad pati svarbiausia kolekcijos dalis buvo jaunuoliai, kurie pristatė kolekciją. Talentingų vaikų paieška ir prisikvietimas buvo bene sunkiausias darbas. Paieškose labai pagelbėjo abiturientė dukra Austėja, vaikų ir jaunimo teatro studijos „Kompanija šauni“ vadovė Dalia Dargienė, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos mokytoja metodininkė Regina Vaišnorienė.

„Ieškojau įdomių žmonių, atradusių kažkokį pašaukimą. Žinoma, gal jie dar ieškos savęs ir atras kitose srityse, bet šiandien jie jau irgi yra atsiskleidę – su savo pomėgiais, gebėjimais. Iš pradžių buvo sumanymas parodyti dar didesnį žmonių skirtingumą, dar platesnį interesų ratą, bet ne viskam buvo lemta išsipildyti“, – pasakoja kūrėja.

Sunku buvo ne todėl, kad Šiauliuose trūktų talentingų jaunų žmonių, o todėl, kad veiklūs vaikai labai užimti, daug kur dalyvauja, todėl jiems buvo sunku atrasti laisvo laiko repeticijoms, o vėliau ir renginiui.

„Iš visos širdies esu dėkinga šiems vaikams“, – sako Ilona.

Tautodailininkė turi minčių ir parodos uždarymui, kuris vyks balandžio 23 d., tik dar nenori jų atskleisti.

„Norėtųsi surengti pasirodymą su muzika, dainomis, įjungti dar daugiau jaunimo“, – prasitaria kūrėja.

Galbūt kuriant šią kolekciją jau sukirbėjo ir būsimos kolekcijos mintis?„Sukirbėjo. Greičiausiai tai bus kažkas, susiję su tvarumu“, – užsimena Ilona.