Naujausios
Šiaulių kultūros centro parengtoje parodoje galima išvysti 1918–1940 metais P. Kaminsko daugiau nei trisdešimt metų rinktus kalėdinius ir naujamečius sveikinimo atvirukus. Juose vaizduojami gamtos vaizdai, vaikų šėlsmo akimirkos, sakralumo ženklai ir kiti Kalėdų bei Naujųjų metų simboliai.
Europoje seniausių atvirukų pavyzdžiai priskiriami XIV–XV amžiui. Tai buvo prabangūs rankų darbo kūriniai. Šie linkėjimai buvo siunčiami per pasiuntinius, tad tokią prabangą sau galėjo leisti tik turtingi aristokratai. Tarp kilmingųjų paplitusią tradiciją pakeitė dvi inovacijos: spaudos preso atsiradimas (XV a.), o vėliau jo pritaikymas nedidelių formatų piešinių spaudai, taip pat pašto ženklo atsiradimas. Pirmasis šiuolaikinis komercinis atvirukas atsirado XIX a. Anglijoje. Ir nors siųsti fabrikuose atspausdintus atvirukus buvo laikoma blogu tonu, XX a. pr. komerciniai atvirukai užkariavo visą Europą.
Tradicija siųsti kalėdinius sveikinimo atvirukus, kurių reversuose gausu rašytinių palinkėjimų, Lietuvoje atsirado XIX–XX amžių sandūroje. Tarpukario Lietuvoje, atsiradus telefono ryšiui, atvirukų siuntimas kiek sumažėjo, bet tradicija išliko, o ypač išpopuliarėjo kalėdinių atvirukų leidyba. Dažniausiai Lietuvos leidėjai užsienio (Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos) leidyklose nusipirkdavo teisę ant tenykščių sveikinimo atvirukų klišių uždėti lietuviškus užrašus ir taip juos pritaikydavo Lietuvos rinkai, todėl dažnai atvirukų kampuose matyti užsienio leidėjų logotipai, spaudos variantai, kartais tiražų duomenys, rodantys, kad Vakaruose jie buvo spausdinami ir pardavinėjami masiškai. Šioje parodoje pristatomi atvirukai daugiausia atkeliavę iš Vokietijos ir Prancūzijos spaustuvių ir papildyti lietuviškais įrašais, įspaudais „Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!“ ar „Su Naujaisiais metais!“.
Kalėdinė tarpukario atvirukų iš P. Kaminsko archyvų paroda veiks iki sausio 17 dienos. Apžvalgos aikštelėje esančią ekspoziciją galima aplankyti antradieniais–sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 12 iki 22 valandos.
