Muziejaus rinkinius papildė sensacinga grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijų kolekcija

Be­ne­dik­to Hen­ri­ko Tiš­ke­vi­čiaus fo­tog­ra­fi­ja iš "Auš­ros" mu­zie­jaus rin­ki­nio
1830-ųjų epo­chos jau­nuo­lės. Pa­ry­žius, 1897–1899 m.
Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jus sva­riai pa­pil­dė vie­no iš sa­vo pa­da­li­nių – Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus – rin­ki­nius. Įsi­gy­ta uni­ka­li gra­fo Be­ne­dik­to Hen­ri­ko Tiš­ke­vi­čiaus fo­tog­ra­fi­jų ko­lek­ci­ja.

Ko­lek­ci­nin­kas, me­ce­na­tas, ke­liau­to­jas ir fo­tog­ra­fas, Rau­dond­va­rio gra­fas Be­ne­dik­tas Hen­ri­kas Tiš­ke­vi­čius (1852–1935) – iš­skir­ti­nė, dar ne­pa­kan­ka­mai pa­žin­ta ir at­skleis­ta Lie­tu­vos kul­tū­ros is­to­ri­jos as­me­ny­bė. Jis bu­vo neei­li­nė fo­tog­ra­fi­jos me­no fi­gū­ra, vie­nas iš me­ni­nės fo­tog­ra­fi­jos pra­di­nin­kų Lie­tu­vo­je ir pir­ma­sis ša­lies ke­liau­to­jas-fo­tog­ra­fas. Jo ke­lio­nės po Al­žy­rą fo­tog­ra­fi­jos, eks­po­nuo­tos 1876 me­tų Pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je Fi­la­del­fi­jo­je (JAV) ir pel­niu­sios auk­so me­da­lį, lai­ky­ti­nos pir­mo­sio­mis ži­no­mo­mis ke­lio­nių re­por­ta­žo žan­ro fo­tog­ra­fi­jo­mis Lie­tu­vo­je.

Fo­tog­ra­fas nuo 1884 me­tų bu­vo Pran­cū­zų fo­tog­ra­fų drau­gi­jos, nuo 1898 me­tų – pres­ti­ži­nio Pa­ry­žiaus fo­tok­lu­bo na­riu. 1894–1902 me­tais da­ly­va­vo pa­ro­do­se Lvo­ve, Ber­ly­ne (1899 m. už re­ži­sū­ri­nes kom­po­zi­ci­jas Ber­ly­ne ga­vo auk­so me­da­lį), Var­šu­vo­je, Vil­niu­je, jo nuo­trau­kos pub­li­kuo­tos Pa­ry­žiaus fo­tok­lu­bo rep­re­zen­ta­ci­niuo­se lei­di­niuo­se.

B. H. Tiš­ke­vi­čiaus kū­ry­bą su­da­rė re­por­ta­žai iš jo gau­sių ke­lio­nių po įvai­rias pa­sau­lio ša­lis ir sa­vi­tos me­ni­nės re­ži­sū­ri­nės kom­po­zi­ci­jos, ku­rio­se jis sa­vo va­sa­ros re­zi­den­ci­jo­je Via­lo­je (dab. Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ja) ir fo­tos­tu­di­jo­je Pa­ry­žiu­je fo­tog­ra­fa­vo ins­ce­ni­zuo­tas įvai­rių epo­chų žan­ri­nes sce­nas, mo­nu­men­ta­lius po­rtre­tus. Daug to­kių kom­po­zi­ci­jų su­kū­rė 1890–1899 me­tais. Pas­ta­rie­ji pik­to­ria­lis­ti­niai me­ni­nės fo­tog­ra­fi­jos kū­ri­niai iš­gar­si­no fo­tog­ra­fą tarp­tau­ti­nė­je jo am­ži­nin­kų me­no bend­ruo­me­nė­je ir at­krei­pė šiuo­lai­ki­nių me­no­ty­ri­nin­kų dė­me­sį.

Pa­ra­dok­sa­lu ir tuo pa­čiu dės­nin­ga, kad jau šiais lai­kais pir­mie­ji B. H. Tiš­ke­vi­čių at­ra­do pran­cū­zai. Jo pa­var­dė Lie­tu­vo­je gar­siau nu­skam­bė­jo po to, kai 1993 me­tais pir­mo­sios pa­sau­ly­je fo­tog­ra­fi­jos iš­ra­dė­jo Ni­cep­ho­re Niep­ce var­do mu­zie­jus Pran­cū­zi­jo­je įsi­gi­jo tuo me­tu di­džiau­sią au­to­riaus dar­bų ko­lek­ci­ją (86 kū­ri­nius, pa­kli­juo­tus ant 46 kar­to­no lakš­tų), su­ren­gė pa­ro­dą ir iš­lei­do ko­lek­ci­ją pri­sta­tan­tį lei­di­nu­ką.

Be to, paaiš­kė­jo, kad ne­di­de­lė B. H. Tiš­ke­vi­čiaus kū­ri­nių ko­lek­ci­ja sau­go­ma ir Len­ki­jo­je, Var­šu­vos ka­ra­liš­ko­sios pi­lies mu­zie­ju­je, pa­vie­niai dar­bai bu­vo ži­no­mi Or­se mu­zie­ju­je, Pran­cū­zi­jos na­cio­na­li­nė­je bib­lio­te­ko­je Pa­ry­žiu­je bei pri­va­čio­se ko­lek­ci­jo­se už­sie­ny­je. Net­ru­kus Niep­ce mu­zie­jaus ko­lek­ci­ja bu­vo pri­sta­ty­ta ir pa­ro­do­se Vil­niu­je ir Kau­ne, iš­leis­tas lei­di­nys "Tysz­kie­wicz" (Bal­tos lan­kos, 2002) ir dr. Al­do­nos Snit­ku­vie­nės stu­di­ja "Rau­dond­va­ris. Gra­fai Tiš­ke­vi­čiai ir jų pa­li­ki­mas" (Vil­nius, 1998).

At­ro­dė, kad iš to, kas bu­vo ži­no­ma, jau ga­li­ma pa­kan­ka­mai iš­sa­miai spręs­ti apie B. H. Tiš­ke­vi­čiaus kū­ry­bą, ma­ny­ta, kad vi­si gra­fo kū­ri­niai pra­žu­vo per gais­rus stu­di­jo­se ir la­bo­ra­to­ri­jo­se Pa­ry­žiu­je ir Via­lo­je. Ta­čiau 2018 me­tų pa­bai­go­je iš ne­skel­bia­mo šal­ti­nio už­sie­ny­je į Lie­tu­vą su­grą­žin­ti ke­li šim­tai B. H. Tiš­ke­vi­čiaus kū­ri­nių, ku­rie reikš­min­gai pra­ple­čia au­to­riaus kū­ry­bos ri­bas ir reikš­mę.

Di­de­lę šios ko­lek­ci­jos da­lį, Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai pa­rė­mus, įsi­gi­jo Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jus į jo pa­da­li­nio – Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus rin­ki­nius.

Įsi­gy­to­je ko­lek­ci­jo­je – 27 kar­to­no lakš­tai, grei­čiau­siai at­ski­ri bu­vu­sių al­bu­mų la­pai, ant ku­rių pa­kli­juo­tos 93 įvai­rių for­ma­tų al­bu­mi­no fo­tog­ra­fi­jos. Ant lakš­tų – pa­ties au­to­riaus da­ry­ti įra­šai pran­cū­zų kal­ba, nu­ro­dan­tys fo­tog­ra­fa­vi­mo da­tą, vie­tas, pa­va­di­ni­mus.

Mu­zie­jaus įsi­gy­tos ko­lek­ci­jos bran­duo­lį su­da­ro grei­čiau­siai Tiš­ke­vi­čiaus Pa­ry­žiaus stu­di­jo­je 1897–1899 me­tais kur­tos va­di­na­mų­jų Im­pe­ri­jos ir 1830-ųjų epo­chų sti­liaus ins­ce­ni­za­ci­jos, at­lik­tos XIX a. pa­bai­go­je Va­ka­rų Eu­ro­po­je vy­ra­vu­sios me­ni­nės fo­tog­ra­fi­jos kryp­ties – pik­to­ria­liz­mo – sti­lis­ti­ko­je.

Kai ku­rie iš įsi­gy­tų kū­ri­nių pub­li­kuo­ti iliust­ruo­jant sky­rių apie "in­ter­je­ri­nę fo­tog­ra­fi­ją" pres­ti­ži­nia­me Pa­ry­žiaus fo­tok­lu­bo lei­di­ny­je "Est­he­ti­que de la pho­tog­rap­hie" (sud. Paul Bour­geois, Pa­ry­žius, 1900), ku­rį ga­li­ma lai­ky­ti XIX am­žiaus pa­bai­gos pran­cū­zų pik­to­ria­liz­mo chres­to­ma­ti­ja ar ma­ni­fes­tu, ku­ria­me at­si­spin­dė­jo pa­grin­di­niai pik­to­ria­lis­tų kū­ry­bos prin­ci­pai, me­ni­niai sie­kiai ir šio sti­liaus kū­rė­jų dar­bai. Tiš­ke­vi­čiaus kū­ri­niai šia­me lei­di­ny­je ri­kiuo­ja­si gre­ta pran­cū­zų pik­to­ria­liz­mo kla­si­kų Puyo, De­ma­chy ir ki­tų var­dų ir pri­sta­to jį kaip vie­ną iš to me­to pik­to­ria­lis­tų eli­to at­sto­vų.

To me­to Lie­tu­vos fo­tog­ra­fi­jos kon­teks­te tai bu­vo nau­ja, nie­kie­no iš tuo­me­čių fo­to­me­ni­nin­kų ne­prak­ti­kuo­ta kū­ry­ba. Jis pir­ma­sis mū­sų ša­ly­je fo­tog­ra­fi­nė­je kū­ry­bo­je nu­to­lo nuo do­ku­men­ti­nio, re­por­ta­ži­nio fo­tog­ra­fi­jos tu­ri­nio ir kon­cep­tua­liai rea­li­za­vo kū­ry­bi­nį su­ma­ny­mą, konst­ruo­da­mas sa­vi­tą fo­tog­ra­fi­nę rea­ly­bę. Ki­tą ko­lek­ci­jos da­lį su­da­ro 1897 me­tų me­džiok­lės sce­nos Via­los dva­re, taip pat 1891–1897 me­tų Tiš­ke­vi­čiaus ke­lio­nių re­por­ta­žų fo­tog­ra­fi­jos, tarp ku­rių di­džiau­sia 1892 me­tų Ni­cos re­por­ta­ži­nių fo­tog­ra­fi­jų gru­pė, taip pat ki­tų vie­to­vių (Ams­ter­da­mo, Gar­bu­vo Len­ki­jo­je, Ve­zu­vi­jaus) vaiz­dai, pa­ties gra­fo ir jo ar­ti­mų fo­tog­ra­fi­jos.

Vi­si įsi­gy­ti ko­lek­ci­jos eks­po­na­tai yra su­skait­me­nin­ti ir pa­vie­šin­ti Lie­tu­vos in­teg­ra­lio­je mu­zie­jų in­for­ma­ci­jos sis­te­mo­je LI­MIS (https://sam.li­mis.lt), 2020 me­tais ko­lek­ci­ją pla­nuo­ja­ma pa­ro­dy­ti vi­suo­me­nei ren­gia­mo­je pa­ro­do­je ir lei­di­ny­je.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.