Naujausios
Paveldas – tai mūsų šaknys
Renginyje, į kurį pakvietė Žagarės kultūros centras, Joniškio rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus paveldosaugininkė Regina Leknickienė, pristačiusi lektorius, įvardino tris dažniausias problemas, su kuriomis susiduria paveldo objektus turintys arba tokiose teritorijose rajone gyvenantys žmonės, norintys renovuoti savo namus. Pirmiausia, savininkai nenori nedidelių senovinių langelių ir juos keisdami didina, nes pageidauja daugiau šviesos. Deda dažniausiai plastiko langus, nes mediniai brangūs, be to, trūksta medžio meistrų, kurie juos pagamintų. Antra problema – aptrupėjusios, išpuvusios medinės lentelės, netgi rąstai, nes dalis senųjų pastatų turi prastus pamatus. Ką daryti? Trečia – kyla klausimas, kuo keisti stogų šiferio dangą, jei nuėmus ją nebegalima atpažinti, sužinoti, kuo senasis pastato stogas buvo dengtas kadaise pirmųjų savininkų.
Tarptautinės muziejų tarybos, Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto narė, architektė, paveldo specialistė dr. Rasa Bertašiūtė, pastebėjo, kad sprendžiant visus klausimus ypač aktualus susišnekėjimas tarp senųjų pastatų šeimininkų ir paveldo specialistų. Nesusikalbama, nes susiduria oficiali ir neoficiali kalba. Oficialiojoje susideda tokie dalykai, kaip apskaita, ekspertizė, reglamentas, planavimas, kurie erzina žmogų, priimantį viską vidujai, emociškai. Savininkui visada svarbu funkcija: kad būtų patogu, tinkama gyventi, bet yra ir gilesni klodai.
„Kodėl paveldas svarbus? Tai mūsų atmintis, jis kaip medžio šaknys, todėl labai reikalingas gyvenime. Dažnai kalbame apie materialų jo pagrindą – statinių konstrukcijas, medžiagas, bet tai tik lukštas, o visos istorijos, vyksmai, ten buvusių žmonių gyvenimai yra už jo. Todėl saugome tą lukštą, kad galėtume perskaityti ir vidinę pusę. Paveldas įsipina į bendrą audinį kaip raštas“, – vaizdingais palyginimais kalbėjo dr. R. Bertašiūtė.
Architektūrą neišvengiamai keičia naujos technologijos, tad paveldas turi prisitaikyti, bet bėda, kad neretai tos technologijos nesudera su senomis medžiagomis.
Šimtamečiai langai gerokai patvaresni nei atrodo
Medžio meistrų draugijos vadovas, medienos gaminių technologas ir medienos inžinierius, atestuotas staliaus dirbinių restauratorius Kęstutis Cikanas pasiūlė nusipirkus seną šimtametį namą neskubėti išmesti medinių langų.
„Plastikinis langas atrodo sandarus ir yra pigesnis nei naujas medinis, tačiau plastikas jums tarnaus 20–30 metų, po to turėsite juos lupti lauk. Tuo tarpu, jeigu namo langai gaminti dar tarpukariu arba seniau, juos neretai pakanka tik atnaujinti“, – teigė lektorius. Jie tik iš paviršiaus apsilaupę, negražūs, bet mediena – sveika ir tvirta, nesupuvusi, nes kadaise meistrai gamindavo iš gerai išdžiovinto, tinkamai paruošto medžio. K. Cikanas pasakojo, kad teko ne kartą restauruoti 1934–1935 metų medinius langus, ir dar nė karto neaptiko tokių, kurie būtų visiškai supuvę. O dabar būna, jog žmonės po 8–10 metų kreipiasi pagalbos, nes naujieji mediniai langų rėmai tik tiek teatlaiko, jie prastai padaryti.
„Jeigu įsigijote namą su tarpukario Lietuvos laikais gamintais langais, tikrai nelupkite jų lauk, geriau restauruokite arba – parduokite, nes tokių daiktų vertė kyla. Pavyzdžiui, Kaune arba Vilniuje pastatas su tarpukariniais langais ir durimis kainuos kur kas brangiau nei tas, kuris šalia, bet jau su plastiku“, – aiškino meistras.
K. Cikanas paneigė ir įsitikinimą, kad plastiko langai kelis kartus geriau sulaiko šilumą nei mediniai. Pasak jo, jei langas dvigubas, dvigubu stiklu, jo šiluminis koeficientas iškart kelis kartus geresnis. O pats geriausias variantas – sename pastate palikti išorinį senąjį stiklą, o į vidinį medinį rėmą dėti stiklo paketą. Toks langas saugos nuo šalčių, vėjo nė kiek ne prasčiau nei plastikinis, ir „kvėpuos“, tai yra, nepus nuo drėgmės.
Svarbiausia saugoti nuo drėgmės
Dailidystės amatą jau du dešimtmečius puoselėjantis medžio meistras Saulius Sakalas siūlė renovuoti ne iškart visą namą, ne visus langus keisti, jeigu tai neįmanoma pagal pajamas, bet viską daryti po truputį, pavyzdžiui, pakeisti porą langų, po to – kitus.
„Blogiausiu atveju, jeigu jau nupirkote seną namą ir langai yra nesandarūs, šerkšnija, užkalkite tam sezonui juos polietileno plėvele. Bet jokiu būdu ne iš išorės, o iš vidaus“, – aiškino didelę patirtį turintis meistras.
Dar viena bėda: didindami langų angas mediniame name remontą atliekantys darbininkai kartais nesutvirtina sienos toje vietoje, todėl po to ji tampa nestabili, ilgainiui ima griūti.
Jis ir kiti svečiai specialistai teigė, kad svarbiausia statinį apsaugoti nuo drėgmės. Jei bėga stogas, užsandarinti, žiūrėti, kad būtų išvalyti lievamzdžiai ir vanduo gerai nubėgtų. Taip pat svarbu, jog drėgmė neitų per pamatą. Nustačius kritines vietas ir avarinės būklės likvidavimo eigą, jau galima po vieną žingsnį eiti pirmyn.
Po šių paskaitų dalyviai buvo pakviesti pasivaikščioti po Žagarę ir praktiškai apžiūrėti bei įvertinti medinių namų būklę.
Vakare Žagarės kultūros centre muzikinę programą „Lietuviški vakarai“ parodė Zyplių dvaro kapela (vadovas Remigijus Poderis).
