Iš­leis­ta kny­ga apie lie­tu­vius Lat­vi­jo­je

Pa­sak D. Ma­čiu­lio, pir­mi­nis su­ma­ny­mas bu­vo su E. Je­kab­so­nu pa­žiū­rė­ti, kaip lie­tu­vių bend­ruo­me­nė Lat­vi­jo­je su­si­for­muo­ja XIX am­žiaus pabaigoje ir kaip gy­vuo­ja iki 1940 me­tų.

"Iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro lie­tu­vių bend­ruo­me­nė Lat­vi­jo­je bu­vo la­bai di­de­lė, o Ry­ga bu­vo ta­pu­si be­ne lie­tu­viš­kiau­siu pa­sau­lio mies­tu. Įvai­riais skai­čia­vi­mais, ten bu­vo net iki 40 tūks­tan­čių lie­tu­vių", – sa­ko D. Ma­čiu­lis.

Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą paaiš­kė­jo, kad su­tal­pin­ti vi­są in­for­ma­ci­ją į vie­ną kny­gą bus keb­lu, nes me­džia­gos – la­bai daug. Nusp­ręs­ta reng­ti dvi at­ski­ras kny­gas. Pir­miau­sia išė­jo da­lis, skir­ta tar­pu­ka­riui Lat­vi­jo­je.

Tar­pu­ka­rio Lat­vi­jo­je lie­tu­vių bend­ruo­me­nė su­si­trau­kė. Kny­go­je ap­ta­ria­mas lie­tu­vių bend­ruo­me­nės so­cia­li­nis po­rtre­tas, švie­ti­mo klau­si­mai, Lie­tu­vos vals­ty­bės pa­ra­ma bend­ruo­me­nei, iš­šū­kiai ta­pa­ty­bei, ap­žvel­gia­mos drau­gi­jos, kul­tū­ri­nė veik­la.

Atk­reip­tas dė­me­sys, kad di­de­lę bend­ruo­me­nės da­lį su­da­rė lie­tu­viai, ku­rie vyk­da­vo už­dar­biau­ti į Lat­vi­ją, į kai­mo vie­to­ves, tap­da­vo kai­mo dar­bi­nin­kais – tam skir­tas at­ski­ras sky­rius. Ats­ki­ruo­se sky­riuo­se kal­ba­ma ir apie ku­ni­gus lie­tu­vius, po­li­ti­nius emig­ran­tus, in­te­li­gen­ti­jos ug­dy­mą.

Sky­rių, skir­tą lie­tu­viams, da­ly­va­vu­siems ko­vo­se, gi­nant Lat­vi­jos ne­prik­lau­so­my­bę, ra­šė E. Je­kab­so­nas, ge­rai iš­ma­nan­tis ka­ro is­to­ri­ją, Lat­vi­jos ne­prik­lau­so­my­bės ko­vas.

Pa­sak D. Ma­čiu­lio, lie­tu­vių bend­ruo­me­nės Lat­vi­jo­je pa­vyz­džiu ga­li­ma iliust­ruo­ti vi­są Lie­tu­vos po­li­ti­ką bend­ruo­me­nių, esan­čių už­sie­ny­je, at­žvil­giu. Is­to­ri­ką nu­ste­bi­no itin ge­rai iš­li­kę lie­tu­vių drau­gi­jų Lat­vi­jo­je ar­chy­vai.

Per šiuos me­tus au­to­riai yra įsi­pa­rei­go­ję pa­reng­ti kny­gos, skir­tos lie­tu­viams Lat­vi­jo­je nuo XIX am­žiaus iki tar­pu­ka­rio, rank­raš­tį.