Naujausios
Pasak D. Mačiulio, pirminis sumanymas buvo su E. Jekabsonu pažiūrėti, kaip lietuvių bendruomenė Latvijoje susiformuoja XIX amžiaus pabaigoje ir kaip gyvuoja iki 1940 metų.
"Iki Pirmojo pasaulinio karo lietuvių bendruomenė Latvijoje buvo labai didelė, o Ryga buvo tapusi bene lietuviškiausiu pasaulio miestu. Įvairiais skaičiavimais, ten buvo net iki 40 tūkstančių lietuvių", – sako D. Mačiulis.
Įgyvendinant projektą paaiškėjo, kad sutalpinti visą informaciją į vieną knygą bus keblu, nes medžiagos – labai daug. Nuspręsta rengti dvi atskiras knygas. Pirmiausia išėjo dalis, skirta tarpukariui Latvijoje.
Tarpukario Latvijoje lietuvių bendruomenė susitraukė. Knygoje aptariamas lietuvių bendruomenės socialinis portretas, švietimo klausimai, Lietuvos valstybės parama bendruomenei, iššūkiai tapatybei, apžvelgiamos draugijos, kultūrinė veikla.
Atkreiptas dėmesys, kad didelę bendruomenės dalį sudarė lietuviai, kurie vykdavo uždarbiauti į Latviją, į kaimo vietoves, tapdavo kaimo darbininkais – tam skirtas atskiras skyrius. Atskiruose skyriuose kalbama ir apie kunigus lietuvius, politinius emigrantus, inteligentijos ugdymą.
Skyrių, skirtą lietuviams, dalyvavusiems kovose, ginant Latvijos nepriklausomybę, rašė E. Jekabsonas, gerai išmanantis karo istoriją, Latvijos nepriklausomybės kovas.
Pasak D. Mačiulio, lietuvių bendruomenės Latvijoje pavyzdžiu galima iliustruoti visą Lietuvos politiką bendruomenių, esančių užsienyje, atžvilgiu. Istoriką nustebino itin gerai išlikę lietuvių draugijų Latvijoje archyvai.
Per šiuos metus autoriai yra įsipareigoję parengti knygos, skirtos lietuviams Latvijoje nuo XIX amžiaus iki tarpukario, rankraštį.