Ąžuolas – Lietuvai

Kuršėnų krašto praeities tyrėjo, po kruopelytę daug metų dėliojančio krašto istorijos pasakojimą Jono Kiriliausko naujausia (dvyliktoji) knyga „Pasodinkim Lietuvai ąžuolą“ – apie Varputėnų šaulių būrį, veikusį nuo 1930 m. iki 1940 m.

Pratarmėje autorius teigia, kad Šaulių būrio įsikūrimas tokiam nedideliame kaime Varputėnuose (Šiaulių r.) gali būti prilygintas stebuklui. Varputėnai neatsiejami nuo Varputėnų dvaro, kurio valdytojai ponai Hriškevičiai padėjo jaunai organizacijai.

Varputėnų šauliai įsikūrė Vytauto Didžiojo metais. „Kaip pasikeitė viskas, kai vakarais ar šventadieniais į Varputėnų gatves išeidavo kariškai apsirengę, pasitempę ir, beveik nereikia abejoti, išdidūs kaimo vyrai! O ką bekalbėti, kai jie ginkluoti išsirengdavo į pratybas“, – rašoma pratarmėje.

Autoriui nelengva buvo surankioti faktus faktelius apie nedidelio kaimo negausią organizacija, kurios nariai sovietų okupacijos metais savo asmeninius archyvus sunaikino, o būrio dokumentus 1940 metais užkasė prie bažnyčios šventoriaus augančiu, jų pačių pasodintu ąžuolu. Jokių dokumentų nerasta ir Lietuvos centriniame archyve. Istorikas peržiūrėjo to meto periodiką, iš kurios pranešimų ir iš buvusios organizacijos narių giminaičių pasakojimų ir susideda tolimas netolimos istorijos vaizdas.

Knygoje apžvelgiama ir Varputėnų kaimo bei dvaro istorija, aplinka, kurioje vietos žmonės gyveno, ir laikmetis, inspiravęs Šaulių būrio atsiradimą. Rasime nemažai duomenų apie pačią Šaulių sąjungą, jos įkūrėją Vladą Putvinskį – Putvį, organizacijos ideologiją ir tikslus.

„Varputėnų, kaip ir kitų kaimų, bažnytkaimių, miestelių, šauliai tapo savotiškais modernios kultūros, tegu ir truputį sukarintos, skleidėjais – tai buvo progreso ženklai, palikę gilius įspaudus kolektyvinėje ir individualioje bendruomenės atmintyje“, – baigdamas knygą rašo J.Kiriliauskas.

Knygoje pateikta ir priedų: žinomų šaulių sąrašas, prisiminimai apie šaulius, kuriuos pateikė jų artimieji, taip pat, kuriuos surinko vietos bibliotekininkė Vida Bernotienė.