Vegerių bibliotekoje "gydytos" knygos

Po­li­nos SA­RA­PI­NIE­NĖS nuo­tr.
Ve­ge­rių bib­lio­te­kos dar­buo­to­jas Dai­nius Sa­ra­pi­nas su jau­nai­siais skai­ty­to­jais "gy­do" se­ną­sias kny­ge­les.

Ak­me­nės ra­jo­no Ve­ge­rių kai­mo bib­lio­te­ka lai­mė­jo vie­ną iš dvie­jų pri­zų ša­lies Tarp­tau­ti­nės vai­kų kny­gos die­nos pa­mi­nė­ji­mo kon­kur­se tarp da­ly­va­vu­sių 77 bib­lio­te­kų.

Jo­se bu­vo vai­di­na­ma, pie­šia­ma, var­žo­ma­si pro­tų mū­šiuo­se, or­ga­ni­zuo­ti po­kal­biai su ra­šy­to­jais, įvai­rių pro­fe­si­jų at­sto­vais, vy­ko so­cia­li­nės ak­ci­jos.

Ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja pa­skel­bė du kon­kur­so nu­ga­lė­to­jus. Vie­nam jų įteik­tas pa­grin­di­nis pri­zas, ki­tam – ko­mi­si­jos sim­pa­ti­jų pri­zas.

Pir­mą­jį ap­do­va­no­ji­mą pel­nė Ša­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­ji bib­lio­te­ka už ak­ci­ją, ku­rios me­tu įvy­ko vai­kų kny­gų skai­ty­mai ne­tra­di­ci­nė­se mies­to erd­vė­se – sa­vi­val­dy­bė­je, po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te, li­go­ni­nė­je.

Ko­mi­si­jos sim­pa­ti­jų pri­zas vien­bal­siai ati­te­ko Ve­ge­rių kai­mo bib­lio­te­kai už tai, kad Vai­kų kny­gos die­ną se­ni lei­di­niai bu­vo kruopš­čiai kli­juo­ja­mi ar ki­taip su­tvir­ti­na­mi, nu­va­lo­mi ir taip pri­kel­ti nau­jam gy­ve­ni­mui.

To­kią ak­ci­ją pa­siū­lė bib­lio­te­ko­je vie­šė­ju­si li­te­ra­tė Po­li­na Sa­ra­pi­nie­nė, anks­čiau ke­lio­li­ka me­tų dir­bu­si bib­lio­te­ki­nin­ke. Su­si­ti­ki­me bu­vo skai­to­mi jos su­kur­ti vai­kiš­ki ei­lė­raš­čiai, ap­ta­ria­mi, au­to­rė at­sa­kė į vai­kų klau­si­mus.

P. Sa­ra­pi­nie­nė vaiz­din­gai pa­ly­gi­no, kad kny­gos, kaip ir žmo­nės, kar­tais su­ser­ga, pa­vyz­džiui, dėl se­nat­vės ar dėl neat­sar­gaus skai­ty­to­jų el­ge­sio.

Li­te­ra­tė žai­di­mo for­ma pa­siū­lė „pa­gy­dy­ti“ ne­ga­luo­jan­čias kny­gu­tes.

"Tuos ne­by­lius "li­go­nius'' bu­vo leng­va at­skir­ti – tai spal­vin­gais pie­ši­niais bei teks­tais anks­čiau dau­gy­bę skai­ty­to­jų su­do­mi­nu­sios kny­ge­lės, ga­liau­siai ta­pu­sios api­ply­šu­sios, – pa­sa­ko­jo bib­lio­te­ki­nin­kas Dai­nius Sa­ra­pi­nas. – Dėl to­kios iš­vaiz­dos lei­di­niai ne­pel­ny­tai il­si­si, nes skai­ty­to­jų žvilgs­niai vis daž­niau su­sto­ja ties nau­jo­mis, spal­vin­go­mis ir ma­žai kie­no dar skai­ty­to­mis kny­ge­lė­mis".

"Ser­gan­čių" kny­gų gy­dy­to­jais ir slau­gy­to­jais ta­po ne tik jau­nie­ji bib­lio­te­kos skai­ty­to­jai, bet ir jų ma­mos. Vi­si pa­si­puo­šė pa­čių pa­si­ga­min­to­mis ir spe­cia­lia sim­bo­li­ka pa­ženk­lin­to­mis ke­pu­rai­tė­mis. "Su­ne­ga­la­vu­sias" kny­gu­tes at­rin­ko, įver­ti­no jų būk­lę, pa­rin­ko "gy­dy­mą". Kli­ja­vo pus­la­pius, su­tvir­ti­no vir­še­lius, pa­ša­li­no dė­mes, o la­biau­siai mė­gia­mas skai­ty­ti kny­gu­tes ap­len­kė po­pie­riu­mi ar ce­lo­fa­nu.