Bibliotekoje pristatyta "Kroatų glagolica"

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos nuo­tr.
Pa­ro­dą pri­sta­tė Kroa­ti­jos Res­pub­li­kos Lie­tu­vo­je am­ba­sa­do­rius Kre­ši­mi­ras Ked­me­ne­cas (de­ši­nė­je).
Ket­vir­ta­die­nį Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je Šiau­lių mies­to šven­tės pro­ga Kroa­ti­jos Res­pub­li­kos Lie­tu­vo­je am­ba­sa­do­rius Kre­ši­mi­ras Ked­me­ne­cas pri­sta­tė pa­ro­dą, skir­tą kroa­tų gla­go­li­cai ‒ se­niau­siai ži­no­mai sla­vų abė­cė­lei, ku­rią IX am­žiu­je su­kū­rė Bi­zan­ti­jos vie­nuo­liai šven­tie­ji Ki­ri­las ir Me­to­di­jus iš Sa­lo­ni­kų.

Pa­ro­da su­pa­žin­di­na su gla­go­li­cos at­si­ra­di­mo teo­ri­jo­mis, jos geog­ra­fi­niu pa­pli­ti­mu, epig­ra­fi­niais pa­mink­lais, ver­tin­giau­sio­mis kny­go­mis bei gla­go­li­cos at­gi­mi­mu pa­sta­rai­siais de­šimt­me­čiais.

Kroa­tų gla­go­li­ca, dar va­di­na­ma kam­puo­tą­ja gla­go­li­ca, ‒ se­niau­sias kroa­tų tau­tos raš­tas. Kroa­ti­jo­je gla­go­li­ca var­to­ta iki XIX am­žiaus pra­džios.

Pa­sak bib­lio­te­kos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Eka­te­ri­nos Pra­ka­pe­nės, bib­lio­te­ka su Kroa­ti­ja ir jos am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je bend­ra­dar­biau­ja ne pir­mą kar­tą – bib­lio­te­ko­je vei­kė Kroa­ti­jos ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros pa­vel­do pa­ro­da, šiuo me­tu pra­dė­tas vyk­dy­ti bib­lio­te­kos ini­ci­juo­tas pro­jek­tas "Pen­ki po­jū­čiai – pen­ki ke­liai pa­žin­ti", jo vie­nas iš par­tne­rių yra Kroa­ti­jos švie­ti­mo cent­ras "Ivan Štark".

Pa­ro­da "Kroa­tų gla­go­li­ca" bib­lio­te­kos ant­ro­jo aukš­to fo­jė veiks iki rug­sė­jo 30 die­nos.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.