Naujausios
Statistikos svarstyklės
Lietuvos statistikos departamentas du kartus per metus skelbia nuolatinių gyventojų skaičių šalyje, apskrityse ir savivaldybėse.
2022 metų pradžioje išankstiniais duomenimis skelbė, jog Šiauliai turi tik 99,4 tūkstančio nuolatinių gyventojų ir pirmą kartą bus kritę žemiau 100 tūkstančių gyventojų ribos, užtikrinančios didmiesčio statusą.
Dabar gi skelbia, kad patikslintais duomenimis šių metų pradžioje vis tik buvo 101,7 tūkstančio gyventojų, o liepos 1 dienos duomenimis Šiauliai turi jau ir per 103,3 tūkstančio nuolatinių gyventojų.
Tuo metu miesto Savivaldybė, remdamasi gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis, skaičiuoja, jog Šiauliuose gyventojų yra apie 10 tūkstančių daugiau. Pavyzdžiui, š. m. spalio 1 dieną Šiauliuose gyvenamąją vietą buvo deklaravę daugiau nei 110,5 tūkstančio gyventojų, o apskaitoje prie Savivaldybės registravosi mieste gyvenantys dar per 2,3 tūkstančio asmenų, tarp jų 922 Ukrainos piliečiai, karo pabėgėliai.
Savivaldybė neturi duomenų, kiek iš viso Ukrainos piliečių gyvena Šiauliuose ir gali būti laikomi nuolatiniais gyventojais. Ankstesniais metas skaičiuota, jog miesto gyventojų skaičių reikšmingai pildė tarptautinių reisų vežėjais Šiauliuose įsikūrusiose įmonėse dirbantys ukrainiečiai, baltarusiai. Dabar turimi tik duomenys, jog nuo šių metų pradžios Šiauliuose gyvenamąją vietą deklaravo 220 Ukrainos piliečių ir 96 Baltarusijos piliečiai.
Ir Statistikos departamento, ir Savivaldybės duomenimis, Šiauliuose, Registracijos centre, nuo kovo mėnesio registravosi 2373 karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje nuo metų pradžios iki 2022 m. spalio 6 d. įregistruota 815 gimimo įrašų (61 gimimo įrašu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 m.) ir 1138 mirties įrašų (323 mirties įrašais daugiau nei gimimų). Palyginimui, 2021 m. (nuo sausio 1 d. iki spalio 6 d.) gimimų užregistruota 754, mirties įrašų – 1137.
Pasak skyriaus vedėjos Vilmos Melenienės, gimimo įrašai dar nereiškia, kad tiek ir gimė mažųjų šiauliečių. Skyriuje registruojami visi Šiaulių moters ir vaiko klinikoje gimę kūdikiai, o čia gimdo moterys ir iš kitų savivaldybių.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje penkiolika Ukrainos piliečių užregistravo 16 čia gimusių kūdikių, tarp jų viena dvynukų pora.
Su oficialiosios statistikos duomenimis, beje, nesutampa ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) viešinami skaičiai. Rengdamasi savivaldos rinkimams VRK remiasi gyventojų registru ir skelbia, jog Šiauliai turi per 111 tūkstančių gyventojų.
Skaičiuoja ne pagal vieną šaltinį
Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus patarėja Vilma Malinauskienė „Šiaulių kraštui“ komentavo, kaip skaičiuojami nuolatiniai gyventojai.
„Nuolatinius gyventojus apibrėžiame, remdamiesi ne mažiau, kaip trimis šaltiniais. Pagrindinis šaltinis – gyventojų registras, o toliau tikriname kiekvieną asmenį pagal kitus šaltinius: „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, sveikatos apsaugos sistemos, Užimtumo tarnybos registrus.“
„Nuolatiniai gyventojai yra tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą ir neišvykę iš Lietuvos, kurie realiai dalyvauja šalies gyvenime, dirba, moka mokesčius, – pabrėžia patarėja. – Gyventojų registre yra visi, kurie šios dienos duomenimis yra deklaravę gyvenamąją vietą, bet tarp jų gali būti išvykusių iš Lietuvos ir nedeklaravusių išvykimo. Todėl mes ir tikriname, ar asmuo yra dar ir kituose registruose – dirba, moka mokesčius ar registruojasi užimtumo tarnyboje, lankosi pas gydytojus ir panašiai. O VRK matyt orientuojasi tik į kažkurios datos gyventojų registro duomenis.“
Metų pradžioje skelbiamas gyventojų skaičius galutinai buvo tikslintas gegužę ir patikslinti duomenys rodė, jog Šiauliuose gyveno 101,7 tūkstančio nuolatinių gyventojų.
„Šiauliai paaugo apie 2 tūkstančiais gyventojų, tarptautinė ir vidinė migracija turėjo didžiausios įtakos, nes mirusiųjų skaičius viršijo gimusių skaičius, natūrali gyventojų kaita yra neigiama“, – įvardijo augimo prielaidas V. Malinauskienė.
Jos žodžiais, tikėtina, kad tas padidėjimas gali būti ukrainiečių indėlis.
„Į Lietuvą atvykusius pabėgėlius ukrainiečius įtraukiame į mėnesinę statistiką. Tuos, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą. Bet jie nebūtinai turi deklaruoti gyvenamąją vietą, prisiglaudžia ir pas pažįstamus, – sakė patarėja. – Lietuvoje nuo kovo buvo registruota 67 tūkstančiai ukrainiečių pabėgėlių, bet į demografinę statistiką įtraukėme apie 40 tūkstančių – tuos, kurie deklaravo gyvenamąją vietą.“
Visuose didžiuose miestuose, išskyrus Panevėžį, augo gyventojų skaičius. Vilniuje per metus gyventojų padaugėjo net 17 tūkstančių ir dabar yra 576 tūkstančiai. Kaunas padidėjo 3 tūkstančiai gyventojų perkopė 301 tūkstančio ribą, Klaipėda taip pat 3 tūkstančiais ir dabar turi per 155 tūkstančius gyventojų. Panevėžys mažėjo 0,5 tūkstančio gyventojų ir dabar turi 87,8 tūkstančio nuolatinių gyventojų.
„Vidaus migracija daro nemažą įtaką didiesiems miestams, žmonės keliasi į juos iš rajonų savivaldybių, renkasi gyventi ten, kur daugiau yra galimybių ir perspektyvų, ypač jaunimas. Panevėžyje yra pagyvėjusi naujų namų statyba, tai tikėtina, jog ir jis turi perspektyvų“, – svarstė V. Malinauskienė.
Kalbėdama apie tendencijas sakė, jog daugėjo iš emigracijos grįžtančių Lietuvos piliečių. Pernai dėl pandemijos buvo apribotas judėjimas, galbūt tai lėmė, kad liko, nebeišvažiavo iš Lietuvos.
Mirtingumas visose savivaldybėse lenkia gimstamumą. Šalyje per aštuonis šių metų mėnesius buvo 27 tūkstančiai mirusiųjų, 2021 metais per tą patį laiką – 30,4 tūkstančio mirusiųjų. 2021 metais per 8 mėnesius buvo 16 tūkstančių gimusių, šiais metais – 14 tūkstančių.
„Ateina vėl sunkus neapibrėžtumo laikotarpis ir žmonės nesiryžta daugiau vaikų gimdyti“, – svarstė patarėja.
10 procentų gyventojų „dingsta“
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis siūlo pirmiausia išsiaiškinti, kas yra tikrasis šiaulietis?
„Ar žiūrime tik per tautinę prizmę, per pilietybės pjūvį ir atmetame visus kitus, tarp jų pabėgėlius, nors jie čia gyvena, kai kurie ir dirba, mokesčius moka“, – sako A. Bartulis.
Jis pabrėžia, kad, pavyzdžiui, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras aptarnauja 111 tūkstančių šiauliečių.
„Su tiek šiauliečių yra sudarytos sutartys, jie moka atliekų tvarkymo mokesčius, vadinasi, tiek mieste ir gyvena“, – įsitikinęs direktorius.
„Dėl skirtingų skaičiavimo metodikų mums nubraukia 10 procentų miesto gyventojų. Jie moka mokesčius, dalyvauja vartojime, jie realūs gyventojai, bet mums sako: „Ne – jų nėra“, – piktinasi A. Bartulis. – Tai kur yra tie 10 tūkstančių gyventojų? Plius dar per 2,3 tūkstančio ukrainiečių pabėgėlių turime. Ar visi jie įskaičiuojami į miesto gyventojus?“
Direktorius pabrėžia, kad labai svarbus tampa ukrainiečių integracijos procesas. Jie gauna socialines išmokas, plius miesto paramą 30 eurų maisto kortelėmis mėnesiui. Gali mokytis lietuvių kalbos nemokamai, įmonės randa pabėgėliams darbo. Miesto mokyklose mokosi 556 ukrainiečių pabėgėlių vaikai, lopšelius-darželius lanko 157 mažieji ukrainiečiai.
Rajonai mažėja
Statistikos departamento duomenimis, šių metų liepos 1 dieną visose Šiaulių apskrities rajonų savivaldybėse nuolatinių gyventojų per metus mažėjo.
Iš jų daugiausia gyventojų neteko Kelmės rajonas, jis sumažėjo daugiau nei 600 gyventojų – iki 25,1 tūkstančio, o mažiausiai – Akmenės rajonas, čia gyventojų skaičius mažėjo 200 ir dabar sudaro 19,2 tūkstančio.
Joniškio rajonas susitraukė iki 20,1 tūkstančio gyventojų (sumažėjo daugiau nei 500 gyventojų), Pakruojo rajonas – iki 18,2 tūkstančio ( sumažėjo daugiau nei 460 gyventojų), Radviliškio rajonas – iki 34,3 tūkstančio ( sumažėjo beveik 380 gyventojų), Šiaulių rajonas – iki 40,4 tūkstančio (sumažėjo daugiau nei 450 gyventojų).
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis įsitikinęs, jog realiai rajono gyventojų yra daugiau.
„Aplink miestą rajono gyvenvietės plečiasi, naujų namų statoma daug, bet tik vienas iš šeimos narių registruojasi Šiaulių rajone, o kitas – Šiaulių mieste, kad vaikai galėtų lankyti miesto mokyklas ir lopšelius-darželius“, – sako direktorius.
