Svarbiausia, kad į klases grįžtų sveiki ir gyvi

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Gimnazija – tuščia. Mokytojai ir mokiniai dirba iš namų.
Nuotolinis mokymas Kelmės rajono mokykloms pažėrė naujų iššūkių ir problemų. Tačiau daugelis pedagogų į išbandymus žiūri pozityviai.
Per porą savaičių teko išmokti daug naujo. Dalindamasi patirtimi ir pagelbėdama kolegoms sustiprėjo mokytojų bendruomenė. Glaudesnis bendradarbiavimas tarp mokyklos, vaikų ir jų tėvų.
„Surėmę pečius, įveiksime visas problemas. Svarbiausia, kad į mokyklas visi grįžtume sveiki ir gyvi. O išmokti galima ir vėliau“, – sako Kelmės „Kražantės“ progimnazijos direktorė Laima Simėnienė.

Modernios pamokos

Kelmės J. Graičiūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Valerija Puišienė nuotoliniu būdu ką tik baigė vesti dvi pamokas dešimtokams. Išėjo įkvėpti gryno oro. Pamokas veda iš savo sodybos kaime. Viename kambaryje įkūrė lietuvių kalbos kabinetą.

„Paprasčiau pamokas vesti gyvai. Per atstumą sunku sukontroliuoti vaikus. Šįryt pasigedau vienos mergaitės. Skambinau tėvams. Pasirodo, ji dar miega. Kitas nesijungia vaizdo kameros. Sako nespėjęs susišukuoti, – pasakoja mokytoja. – Kai nematai, sunku sukontroliuoti, ar mokinys dirba, ar klausosi muzikos. Anksčiau mokiniai sakydavo – neįdomu, nemodernios pamokos. Dabar pamokos – modernios, bet ne visi nori mokytis. Rezultatai priklausys nuo mokinių sąžiningumo.“

Mokytojai tenka dirbti iki pat vakaro. Po pamokų prasideda individualios konsultacijos. Po to mokiniai siunčia atliktas namų užduotis. Kartais atsiunčia ir vidurnaktį.

Pasiruošimas pamokoms kainuoja daugiau laiko negu gyvai jas vedant. Mokytojas privalo į mokymosi platformą įkelti labai daug medžiagos. Su mokiniais komunikuojant raštu taip pat reikia daugiau laiko negu kalbantis gyvai.

Be to, per porą savaičių teko išmokti vesti pamokas per atstumą. Gimnazijos informatikos mokytojai Algirdas Barančiukas ir Ilijana Petrauskienė mokė pedagogus naujųjų technologijų. Ir dabar konsultuoja.

„Nuolat palaikom ryšį. Tiek informatikai, tiek kiti kolegos geranoriškai padeda vieni kitiems. Anksčiau, kai vesdavom pamokas gyvai, ne taip dažnai susitikdavom. Kiekvienas dirbdavo savo aukšte. Dabar kasdien visi virtualiai bendraujam. Labai daug išmokom. Kolektyvas sutvirtėjo. Sunkumai atnešė ir daug pozityvių dalykų“, – sako V. Puišienė.

Krūvis padidėjęs ir mokiniams. Daugiau atsakomybės – tėvams. Jie daugiau laiko ir dėmesio turi skirti vaikams.

Vietoj žaidimų pamokos

„Nuotolinis mokymas duoda ir pliusų. Tai proga mokytojams ir mokiniams išmokti daug naujų dalykų, plačiau panudoti technologijas, savarankiškai dirbti ir prisiimti atsakomybę už rezultatą, padėti vienas kitam“, – įsitikinusi Kelmės „Kražantės“ progimnazijos direktorė Laima Simėnienė.

Pliusas ir tai, kad vaikai pamokų metu kelias valandas praleidę prie kompiuterių, jau nebenori žaisti kompiuterinių žaidimų – geriau bėga į lauką įkvėpti gryno oro.

Visi progimnazijos mokytojai pamokas veda iš savo namų. Tiems, kurie neturėjo kompiuterių su vaizdo kameromis, davė progimnazija.

Daug mokyklos kompiuterių išdalinta ir mokiniams. Nors dauguma mokinių turi išmaniuosius telefonus, planšetes ar kompiuterius, yra ir tokių, kurie neturi galimybės mokytis nuotoliniu būdu. Tokius mokinius kompiuteriais aprūpino progimnazija. Deja, užteko ne visiems. Pirmenybė teikta toms šeimoms, kurios į mokyklą leidžia po kelis vaikus. Užprašyta 17 kompiuterių iš siuntos, kuri ateinančią savaitę turėtų atkeliauti iš ministerijos.

Kol kas nuotoliniu būdu negalintiems mokytis vaikams išvežiojamos popierinės užduotys. Jas nuveža mokyklinis autobusas, kuris išvežioja ir maisto davinį nemokamai maitinamiems mokiniams.

Beje, kai kurie tėvai labiau nori popierinių užduočių negu virtualių pamokų. Tuomet jie sugeba padėti vaikui.

Direktorei dėl kompiuterių šiek tiek neramu: „Ištuštinome visą informatikos kabinetą. Tėvų atsakomybė už sugadinimą nenumatyta. Nežinia kokius kompiuterius susigrąžinsime.“

L. Simėnienė sako, jog darbo padaugėjo visiems: ir mokiniams, ir mokytojams, ir tėvams. Tačiau anksčiau užbaigti mokslo metus būtų netikslinga. Vaikai vis tiek šio to išmoks, bus užimti, o spragas bus galima užpildyti ir vėliau. Svarbu, kad visi sveiki ir gyvi sugrįžtų, kai bus galimas normalus gyvenimo ritmas.

Tytuvėnų gimnazijos direktorės pavaduotoja Vilija Volskienė taip pat tvirtino, jog nuotolinis mokymas vyksta normaliai. Tik pirmomis dienomis šiek tiek strigo ryšiai. Gimnazija taip pat aprūpino kompiuteriais jų neturinčius vaikus. Iš savo lėšų nupirko porą naujų kompiuterių. Dar aštuonis tikisi gauti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Dirbs ir gimnazijos meno skyrius.

Praėjusią savaitę mokiniai nebuvo vertinami. Nuotolinio mokymo rezultai paaiškės šią savaitę.

Nauja patirtis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklų paprašė įsivertinti, kaip joms sekasi dirbti nuotoliniu būdu.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Irena Janušienė tvirtina, jog daugelis mokyklų įsivertino 8 – 8,9 balo. Vadinasi, mokymas vyksta normaliai.

Pirmosiomis dienomis buvo ryšio, kai kurių mokymo platformų problemų. Atokesnėse vietovėse gyvenantys vaikai neturi normalaus interneto ryšio. Tačiau į problemas pažiūrėta lanksčiai. Keistos platformos. Išnaudojamos kitos ryšio galimybės, pavyzdžiui, pokalbiai ir žinutės telefonu.

„Situacija gerėja. Tai bus nauja patirtis, kurią ateityje galėsime pritaikyti namuose mokomiems arba susirgusiems vaikams, – sako I. Janušienė. – Kol kas sunku visiems. Darbo krūviai padidėjo ir mokytojams, ir mokiniams. Sunku ir tėvams. Ypač pradinukų. Jiems reikia suaugusiųjų pagalbos. Džiaugiuosi, jog dauguma mūsų rajono ugdymo įstaigų mokinių tėvų – geranoriški. Surėmėme pečius bendram tikslui. Šios pamokos bus naudingos visiems. Tai nauja kultūra. Naujas susitelkimas. Naujas bendradarbiavimas. Bendras tobulėjimas.“

Kitą savaitę iš Švietimo, mokslo bei sporto ministerijos į Savivaldybę turėtų atkeliauti kompiuteriai, kurie bus išdalyti mokykloms. Jų užsakyta 272. Tačiau abejojama ar pavyks tiek ir gauti. Skirstant prioritetas bus teikiamas abiturientams ir dešimtokams.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Stonienė pastebėjo, jog situacija šiomis dienomis vis dar nervinga. Jaučiamas mokytojų nuovargis.

Kai kurių dalykų pamokos nuotoliniu būdu praeina labai sklandžiai. Tačiau kai kurių – nuotolinė pamoka negali atstoti gyvos. Daug priklauso nuo vaiko aplinkos, jo šeimos gebėjimų ir galimybių. Tačiau pedagogai – kūrybingi.

Šiaip ar taip daugelis mokinių tvirtina jau pasiilgę mokyklos ir gyvo bendravimo su mokytojais.