Naujausios
Sunkiausia – emociškai
Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės Vidos Šalnienės žodžiais, net karantino nereikia norint įsitikinti, kad skurstančiųjų skaičius mieste kiekvienais metais didėja.
„Paslaugų poreikis karantino metu yra išaugęs. Tačiau sunku pasakyti kiek, nes kiekvienais metais klientų bei suteiktų paslaugų skaičius ir taip didėja, – sakė vadovė. – Skurdo lygis auga kasmet, ir tai ryškiausiai matosi teikiant maitinimo paslaugas. Štai 2018 metais maitinimą panoro gauti 157 nauji asmenys, 2019 metais – 180 asmenų, o pernai – jau 230“.
Tačiau karantino metu paslaugų poreikis išryškėjo ypač – atsirado didelis bendravimo poreikis, maisto pirkimo ir pagalbos tvarkant dokumentus ir kt. Mieste padaugėjo naujų klientų maitinimo paslaugoms gauti, kurie iki karantino nėra kreipęsi.
Maitinimas Šiaulių mieste 2018 metais teiktas 1803 asmenims, 2019 metais – 1920-čiai asmenų, 2020-aisiais – 2274 asmenims.
Karantino laikotarpiu labai išaugo pagalbos į namus poreikis. „Didžioji dalis prašančiųjų pagalbos į namus – nuo 65 metų ir norėtų gauti maisto pirkimo ir gaminimo, pagalbos buityje, medicinos priežiūros organizavimo, bendravimo bei higienos priežiūros ir kt. paslaugas“, – sakė V. Šalnienė.
Dėl karantino šeimos daugiau laiko praleidžia namuose, todėl tai, pasak Socialinių paslaugų centro vadovės, turi įtakos jų emociniam bei socialiniam stabilumui. Dėl nuolatinio streso, susikaupus emocijoms, paaštrėjo alkoholio vartojimo problemos, smarkiai padidėjo psichologinio smurto rizika, taip pat padaugėjo fizinio smurto šeimose atvejų, vidinių konfliktų, tarpasmeninių santykių šeimoje sunkumų.
Pastebėta, kad su sunkumais dažniau susidūrė šeimos, turinčios daugiau vaikų bei gyvenančios mažose erdvėse. Daugiau sunkumų patyrė šeimos, kuriose maitintojai neteko darbo ir nuolatinių pajamų.
„Tai kelia ne tik ekonominius sunkumus, tačiau nulemia ir emocines krizes. Ilgalaikis stresas sąlygoja psichinės sveikatos pablogėjimą. Padaugėjo vaikų, patiriančių mokymosi motyvacijos nuosmukį, jiems drastiškai trūksta gyvų socialinių kontaktų, fizinio aktyvumo“, – konstatuoja vadovė.
Pasak jos, pinigų ir darbo klausimas – antroje vietoje. Problema dėl pinigų stygiaus nėra tokia didelė – dauguma šeimų yra remiamos, gauna išmokas, kaip ir iki karantino.
Teko koreguoti teisės aktus
Šiaulių rajono socialinės paramos skyriaus vedėjos Jolantos Šiuparienės teigimu, socialinių paslaugų poreikis rajone labai nepadidėjęs. Šiuo metu yra teikiamos visos aktualios paslaugos: maisto produktų, medikamentų, higienos prekių ir kitų būtinų prekių nupirkimo bei pristatymo paslaugos, pagalba sumokant mokesčius asmenims, priklausantiems didesnės rizikos grupei susirgti sunkia COVID-19 ligos forma, neįgaliųjų priežiūros ir užimtumo paslaugos.
Maisto produktų, medikamentų, higienos prekių ir kitų būtinų prekių nupirkimo bei pristatymo paslaugas Šiaulių rajone gauna 53 asmenys.
Rajone pastebėtas senyvo amžiaus asmenų, turinčių arti gyvenančių vaikų, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalinčių aplankyti ir pasirūpinti tėvais, socialinės priežiūros poreikis. Atsižvelgiant į situaciją, buvo keisti vietiniai teisės aktai, nuo šių metų socialinės priežiūros paslaugos pradėtos teikti ir šiai tikslinei grupei.
Šiaulių rajone yra sumažėjęs trumpalaikės bei ilgalaikės socialinės globos poreikis: nebėra eilių į valstybinius socialinės globos namus.
Sustiprintos pavėžėjimo paslaugos
„Karantinas pakeitė mūsų gyvenimus, – „Šiaulių kraštui“ sakė Pakruojo rajono meras Saulius Margis. – Socialinių paslaugų reikia nemažai daliai rajono gyventojų“.
Pakruojo rajone įkurtų socialinių globos įstaigų paslaugomis naudojasi daugiau nei 400 gyventojų, daugiau nei 1000-čiui suteikiamos socialinės priežiūros paslaugos.
Be kasdienių socialinių paslaugų suteikimo, karantino metu rajone atsirado naujovių – išaugo transporto paslaugų poreikis vežant gyventojus į punktą išsitirti nuo COVID-19 ar pas gydytojus į kitus miestus.
„Mūsų rajonas nėra išskirtinis – pandemijos apribojimai palietė verslą, nesurinkome planuoto biudžeto. Vis dėlto pagal turimus duomenis, bedarbių procentas mūsų rajone yra mažiausias Šiaulių apskrityje. Rajone veikia stiprios skaldos gavybos bendrovės, esame žemės ūkio kraštas“, – sakė S. Margis
Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, sausį Pakruojo rajone įregistruota 214 naujų bedarbių. Sausio mėnesio pabaigos duomenimis, savivaldybės teritorijoje buvo 1545 bedarbiai.
Asmenys, kurių yra sunki materialinė padėtis, turi galimybę kreiptis dėl vienkartinės išmokos iš Savivaldybės biudžeto. Praėjusiais metais tokių asmenų Pakruojo rajone buvo 205, jiems išdalyta 65 786 eurai. Padidėjo ir maisto produktų davinių gavėjų sąrašas.
2019-aisiais dėl vienkartinės pašalpos į Pakruojo rajono savivaldybę kreipėsi 174 gyventojai.
„Su gyventojais bendraujantys socialiniai darbuotojai, Užimtumo tarnybos specialistai sako, kad gyventojų nuotaikos – pesimistinės, jaučiamas motyvacijos trūkumas, ypač kalbant apie darbo vietų paieškas“, – sakė rajono vadovas.
Aktuali benamystės problema
Stipriai išaugusį socialinių paslaugų poreikį jaučia ir Radviliškio rajono socialinės paramos skyrius. Socialinių paslaugų poreikis, palyginti su praėjusiais metais, išaugo iki 25 procentų.
Tačiau socialinės paslaugos teikiamos ne tik iš anksto numatytoms paslaugų gavėjų grupėms – neįgaliesiems, senjorams, socialinę riziką patiriančioms šeimoms. Daug dėmesio skiriama asmenims, susiduriantiems su benamystės problema, su smurtu artimoje aplinkoje, gyventojams, laikinai atsidūrusiems sunkioje finansinėje padėtyje.
Šiuo metu laikino apnakvindinimo paslaugą gauna šeši rajono gyventojai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu apnakvindinti buvo devyni.
„Iš dalies labiausiai pažeidžiamų žmonių skurdo ir socialinės atskirties problema yra dėl jų pačių gyvenimo būdo, nenoro jį keisti, socialinių įgūdžių stokos“, – sakė R. Miškinienė.
Jos žodžiais, socialiai pažeidžiamų žmonių problemos yra kompleksiškos: ilgalaikė benamystės patirtis ir su ja susijusios pasekmės; nedarbo patirtis ir silpna motyvacija dirbti, žema savivertė, negebėjimas konstruktyviai spręsti problemas.
Skurdo didėjimo neįžvelgia
Akmenės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Rūtos Žiedienės teigimu, 2021 metų vasario 1 dienos duomenimis, nedarbo lygis rajone siekia 19,4 procento. Lyginant su 2020 metų sausio 1 dienos duomenimis, jis išaugo 6 procentais. 2020 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo apie 750 asmenų daugiau nei 2019-aisiais.
Anot R. Žiedienės, pagalbą maisto produktais 2019 metais vidutiniškai per mėnesį gaudavo 2371 Akmenės rajono gyventojas, 2020 metais – 2100. Šių paramos rūšių gavėjų skaičiaus sumažėjimą esą lėmė Užimtumo tarnybos pradėta mokėti darbo paieškos išmoka, padidėjusi minimali mėnesinė alga.
Įmonių, kurios nutrauktų veiklą Akmenės rajone kol kas nėra. Yra tik tokių, kurios atleido po keletą darbuotojų ir jiems mokama nedarbo išmoka arba darbo paieškos išmoka, o veiklas pristabdžiusių įmonių darbuotojams mokamos subsidijos.
„Kalbėti apie ryškų skurdo didėjimą kol kas nebūtų galima – jį amortizuoja sukurtas apsaugos mechanizmas, t. y. subsidijos, nedarbo išmokos, išmokos savarankiškai dirbantiems, darbo paieškos išmokos, socialinės pašalpos ir pan.“
Tikrasis vaizdas, įsitikinusi R. Žiedienė, greičiausiai pasimatys atlaisvinus karantiną ar jam pasibaigus – tada ir paaiškės, kiek įmonių grįžta prie įprastinio darbo ritmo.
Krizių šeimose yra
Akmenės rajone pastebimas problemų šeimose, auginančiose vaikus, paaštrėjimas – išaugo laikino vaikų, iki bus įvertinta situacija, paėmimo iš šeimų skaičiaus šuolis – nuo 2020 metų kovo 16 dienos, kai prasidėjo pirmasis karantinas, iki 2021 metų vasario 17 dienos iš rajono šeimų laikinai buvo paimti 74 vaikai. Tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu buvo paimta 13 vaikų, laikinoji globa per tą patį laikotarpį nustatyta 10 vaikų.
Tai dėl to, kad karantino laikotarpiu padidėjo alkoholio vartojimas, saugių gyvenimo sąlygų vaikams neužtikrinimas ir pan.“, – sakė vadovė.
Išaugo Krizių centro, skirto asmenims su vaikais, paslaugų poreikis. Krizių centre buvo numatytos 9 vietos, šiuo metu jame paslaugas gauna 16 paslaugų gavėjų – daugiausiai motinų su vaikais.
