Naujausios
Kol dega žvakė
Izraelis Lipkinas (vėliau pasivadinęs Salanteriu) gimė 1810 metų lapkričio 3 dieną Žagarėje.
Paminklą iškiliam rabinui planuota atidengti praėjusį metų lapkritį, kai buvo minimos 210-osios gimimo metinės, bet iškilmes dėl pandemijos teko atidėti.
Sekmadienį bus ne tik iškilmingai atidengtas paminklas, bet ir Žagarės kultūros centre pristatyta paroda „Rabinų portretai“. Ši paroda veikė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Žagarėje ji bus papildyta vieno iš Žagarės rabinų portretu. Jei bus geras oras, paroda bus eksponuojama aikštėje.
„Galiu drąsiai teigti, kad per tą aikštę I. Salanteris yra vaikščiojęs, nes ten šalia buvo sinagogų kompleksas, – sako S. Kerbelis. – Iš Žagarės kilę daug iškilių žmonių, gal tai bus paskata juos įamžinti. Esu siūlęs vienai iš gatvių suteikti Ch. Lemcheno pavadinimą, jis nusipelnęs tiek žydams, tiek lietuviams, buvo vienas iš geriausių J. Jablonskio mokinių.“
Idėja pastatyti paminklą I. Salanteriui kilo S. Kerbeliui perskaičius, jog Karaliaučiuje, kur rabinas palaidotas, yra paminklinė lenta. Kodėl tokiai iškiliai asmenybei gimtojoje Žagarėje nėra jokio atminimo ženklo?
Bendruomenės pirmininkas sumanymu pasidalijo su Vaidotu Januliu. I. Salanterio atvaizdo, sako S. Kerbelis, nėra išlikę – internete pasirodantis portretas iš tiesų nėra šio rabino. Nuspręsta ieškoti kito akcento.
S. Kerbelis V. Janulį pasikvietė į bendruomenės patalpas, kur įrengtas maldos kambarys. Menininko akis užkliuvo už Kauno žydų religinės bendruomenės padovanoto prieškarinio stenderio – baldo, prie kurio žydai meldžiasi. Stenderis juda – žydai meldžiasi judesyje.
V. Janulis būtent stenderį ir pasirinko pagrindine paminklo idėja. Ant stenderio atsirado delnai, tarsi atkartojantys rabino judesius.
Kai maketas buvo sukurtas, nutarta jį ir idėją pristatyti Joniškyje. Pristatymas vyko sinagogoje, jame dalyvavo Europos rabinų konferencijos rabinas Kalevas Krelinas, Kauno religinės bendruomenės vadovas Moišė Bairakas, Joniškio muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė, Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas, paveldo specialistai ir kiti.
Pasak S. Kerbelio, labiausiai paveikūs buvo rabino pacituoti I. Salanterio žodžiai: „Kol dega žvakė, viską dar galima ištaisyti“.
Ši frazė kilusi iš I. Salanteriui nutikusios istorijos, kai vėlai vakare suplyšo batai – niekas nebedirbo, ką daryti? Galiausiai pamatė batsiuvio lange degančią žvakę. Pasibeldė, batsiuvys priėmė ir batus sutvarkė, rabinas iš ryto galėjo eiti į sinagogą. Taip ir gimė ši frazė reiškianti, kol žmogus gyvas, viską galima ištaisyti.
„Po pristatymo mums irgi užsidegė ta žvakė, palyginus greit gavome leidimus, suderinome su visomis tarnybomis ir pradėjome rinkti lėšas paminklui. Atsirado du didesni mecenatai, prisidėjo visi norintys – bendruomenės nariai, giminės, draugai, sumą surinkome gana greit“, – sako S. Kerbelis.
Garsioji citata yra užrašyta ir ant paminklo.
Nuo idėjos sumanymo iki įgyvendinimo praėjo kiek daugiau nei pusantrų metų.
„Maketas įspūdį padarė ir Europos rabinų konferencijos rabinams. Manau, ir turistams, ne tik litvakams, bus tai bus vieta, kurią aplankys“, – tikisi S. Kerbelis.
Iškili asmenybė
Izraelis Salanteris (Lipkinas), sako S. Kerbelis, gabumais garsėjo nuo mažumės. Dar būdamas vaikas, sinagogoje jau skaitė pamokslą.
Tėvas jį nusiuntė studijuoti pas garsius rabinus Cvi Hiršą Broidą ir Zundel Salant į Salantus.
I. Salanteris dirbo Vilniuje, Kaune, Karaliaučiuje – iškilius rabinus žydai stengdavosi prisikviesti pas save, kad perduotų žinias vietiniams.
I. Salanteris yra Musarų judėjimo įkūrėjas, S. Kerbelio žodžiais, judaizmo „revoliucionierius“, kuris siekė, kad visi laikytųsi griežtų judaizmo taisyklių, kad tai būtų gyvenimo būdas.
„Turėjo didelį autoritetą. Kai Salanteris dirbo Vilniuje, epidemija sutapo su Jom Kipuro švente, per kurią yra pasnikaujama. Net ir dabar žydai, kurie savęs nelaiko labai religingais, Jom Kipuro laikosi ir badauja. Epidemijos metu badavimas galėjo turėti labai neigiamų pasekmių, žmonės buvo išsekę. Jis tiesiog ėjo pas žmones ir reikalavo, kad valgytų, nes tai buvo išgyvenimo klausimas. Rabinas turėjo tokį didžiulį autoritetą, kad žmonės pakluso“, – sako S. Kerbelis.
