Naujausios
Specialistams daugėja darbo
Kaip informavo Visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Kelmės skyriaus vedėja Alma Mackevičienė, pastaruoju metu skyriaus specialistai kasdien bendrauja su 51 saviizoliacijoje esančiu asmeniu. Dalis jų izoliuojais namuose, dalis savivaldybės patalpose.
Gegužės šeštąją ir aštuntąją dienomis keletui žmonių jau baigėsi saviizoliacijos terminas. Jie išleisti iš savivaldybės suteiktų patalpų Kražiuose ir Kukečių seniūnijoje.
Tačiau praėjusį savaitgalį į Kelmę parvežta dar trys iš užsienio grįžę žmonės. Kai kurie Lietuvoje neregistruoti ir neprisirašę jokioje gydymo įstaigoje. Todėl labai sudėtinga jiems po saviizoliacijos atlikti pakartotinius tyrimus ir sutvarkyti kitus biurokratinius reikalus.
Švelninant karantino sąlygas, visuomenės sveikatos centro specialistai tikrina, kaip verslininkai laikosi nurodymų.
"Tikrinome kirpyklas ir kitas grožio paslaugas teikiančias įmones. Visos pasiruošusios puikiai. Naudoja visas reikalingas apsaugos priemones. Tačiau kirpėjos patikrinimų metu skundėsi, jog labai sudėtinga kirpti klientes dėvint pirštines, o veidą dengiant apsaugos skydeliais", – pasakojo A. Mackevičienė. – Sveikatos apsaugos ministras atsižvelgė į kirpėjų skundus ir leido dirbti tik su kaukėmis. Tačiau kaukes reikia keisti ir rankas dezinfekuoti po kiekvieno kliento."
Pradėjus dirbti vaikų darželiams, specialistės privalės tikrinti, kaip higienos normų laikomasi šiose ugdymo įstaigose.
Pradėjus planines paslaugas teikti gydymo įstaigoms, visuomenės sveikatos specialistai domėsis sąlygomis ir ten.
Be to, centro darbuotojai budi oro uostuose, muitinėse, pasienio postuose. "Sunku išbūti kelias valandas su pilna apranga: kombinezonu, respiratoriumi, dvigubomis pirštinėmis, veido kauke, skydeliu bei akiniais. Akiniai rasoja, sunku įžiūrėti duomenis dokumentuose. Su kombinezonu – karšta, sunku judėti", – įspūdžiais dalijosi A. Mackevičienė.
Labiausiai traukia Tytuvėnai
Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas informavo, jog Savivaldybės autobusėliai kartais net po porą kartų per savaitę vis dar važiuoja iš oro ir jūrų uostų parvežti grįžtančių iš užsienio žmonių, kurie neturi savo transporto.
"Paprastai, informacija būna trumpa. Tokią ir tokią dieną, tokią valandą grįžtu keltu į Klaipėdą arba lėktuvu į Vilniaus oro uostą. Prašom manimi pasirūpinti, – pasakoja S. Jokubauskas. – Tai reiškia, jog turime parvežti į Kelmę ir pasirūpinti grįžtančiojo saviizoliacija, maitinimu, apgyvendinimu. Kai kurie turi ypatingus pageidavimus. Dažniausiai nori tas 14 dienų praleisti Tytuvėnuose "Sedulos" poilsio bazėje, atskirame rąstiniame namelyje. Ten izoliavęsi asmenys gali išeiti į lauką, pasivaikščioti prie ežero. Jeigu nepatenkini šio pageidavimo, nutaria izoliuotis kaime, savo sodyboje."
Savo istorijomis ir kodėl būtent karantino laikotarpiu parskrido ar parplaukė į Lietuvą, sugrįžėliai dalijasi nenoriai. Dažniausia priežastis – baigėsi darbo sutartis. Be to, izoliuotis turi pailsėti grįžę krovininių automobilių vairuotojai. Kai kurie žmonės grįžta dėl artimųjų mirties, ligos, kitų šeimos aplinkybių.
Tačiau yra ir tokių, kurie jau dešimt ir daugiau metų gyvena užsienyje. Ten ir registruoti, moka mokesčius, sveikatos draudimą. Kelmės rajone yra gyvenę tik prieš daugelį metų. Iki šiol tekdavo pasirūpinti ir tokiais. Ypač sudėtinga dėl sveikatos priežiūros, kuri izoliacijos laikotarpiu būtina.
Tačiau pastaruoju metu priimtas sprendimas, jog gyvenamosios vietos nedeklaravę žmonės, sugrįžę liks Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune ar kitame mieste į kurį sugrįžo.
Iš užsienio sugrįžusių asmenų saviizoliacijai, patalpų nuomai, maitinimui, transportui ir apsaugos priemonėms savivaldybė jau išleido beveik 15 tūkstančių eurų.
Neseniai ekstremalių situacijų valdymui papildomai skirta dar 40 tūkstančių eurų.
