Naujausios
Įsteigta gyvūnų prieglauda
Neseniai Kelmės gyvūnų mylėtojų asociacija įgyvendino projektą „Kelmės gyvūnų asociacijos paslaugų plėtra“. Naudvario kaime atsirado asociacijos būstinė, apšiltinti voljerai šunims, nameliai katėms, nupirktas autobusėlis surinkti ir vežioti beglobius gyvūnus. Voljeruose bus galima sutalpinti 25 šunis, o katėms įrengta dar kelis kartus daugiau vietų.
Iš LEADER programos asociacijai skirta 60 tūkstančių eurų. Dar apie 20 tūkstančių eurų prie projekto įgyvendinimo tvirtina prisidėjusi asociacijos vadovė Lina Samulytė. Ji nupirko seną, apleistą sodybą su sklypu. Ten iš pradžių prieglobstį rasdavo beglobiai gyvūnai. Vėliau, įkūrus asociaciją ir gavus finansavimą iš LEADER programos, senasis pastatas nugriautas, sklypas išvalytas ir įrengta visus reikalavimus atitinkanti gyvūnų prieglauda.
Šios įstaigos poreikis Kelmės rajone buvo didelis. Kaip informavo asociacijos vadovė L. Samulytė, per pastaruosius dvejus metus, kol dar nebuvo tokių gerų sąlygų veiklai, savanoriai išgelbėjo apie 120 gyvūnų.
Tiek pati vadovė, tiek būrelis kitų savanorių nuolat skelbė informaciją apie randamus beglobius šunis, kates ir kitus gyvūnus socialiniuose tinkluose. Apie kankinamus, paliktus be priežiūros ar tiesiog išmestus gyvūnus asociacijos narėms pranešdavo gyventojai.
Tuomet asociacijos narių, o dažniausia pačios vadovės automobilis važiuodavo į seniūnijos gyventojų nurodytą vietą.
Imtis darbo privertė gyvūnų istorijos
L. Samulytė pasakoja, jog Gyvūnų mylėtojų asociacija gimė iš tikrų įvykių ir neįtikėtinai žiauraus žmonių elgesio su gyvūnais istorijų. Prieš porą metų kelmiškė Vilma Ziutelė jai pranešė, jog A. Mackevičiaus gatvėje kažkas nuodija beglobius katinėlius. Tuomet per Facebook paskyrą susivienijo žmonės, smerkiantys tokius poelgius. Išsivystė plati diskusija. Reikėjo imtis veiksmų, kad žiaurus žmonių elgesys kuo mažiau pakenktų gyvūnams.
Bendrovės „Medžio rankos“ paprašyta pagaminti namelių benamėms katėms. Jie pastatyti A.Mackevičiaus ir Raseinių gatvių mikrorajonuose.
L. Samulytė pažadėjo įkurti Gyvūnų mylėtojų asociaciją, kurios nariai rūpintųsi beglobiais, neprižiūrimais ar kankinamais gyvūnais. Sutvarkė juridinius reikalus. Tai įgalino asociacijos narius imtis konkrečių veiksmų dėl gyvūnų gerovės.
Istorijų būta žiauriausių. Žiemą viename kaime rado kelis iš bado ir šalčio nugaišusius šuniukus. Mat, šeimininkai kelias dienas girtavo ir „pamiršo“ turį gyvūnų.
Kartą vakaro prietemoje pati Lina klaidžiojo po netoli Mockaičių esantį mišką, nes gavo pranešimą, kad kažkas prie medžio pririšo ir miške bado mirčiai paliko šunį. Surado. Šuneliui surasti nauji namai.
Vienas stikliuko mėgėjas asociacijai pranešė, jog kaimynas paprašė už butelį nugalabyti jo šunį, nes šis pjauna vištas.
„Daviau tam žmogui dar penkis eurus, sakau: atvesk tą šunį. Šeimininko nuolat spardyta kalytė nelaikė šlapimo. O gal iš baimės, pamačiusi žmogų, šlapindavosi. Pusmetį teko gydyti. Dabar jai rasti namai Palangoje. Šeimininkai palaiko ryšį su asociacija, siunčia augintinės nuotraukas“, – pasakoja L. Samulytė.
Visus tuos porą metų dėl beglobių gyvūnų teko trankytis po atokiausius rajono kaimus, deginti savo kurą, naudoti kitus išteklius.
Į Naudvarį parvežtais gyvūnais rūpinosi savanoriai: Vilma Ziutelė, Renata Miniotienė, Reda Balsienė, Rasa Petraitienė, Romas Šimaitis, Diana Šapalaitė, gimnazistas Mantvydas Butkus. Jie šerdavo gyvūnus, juos pavedžiodavo.
Kai kurios gyvūnų mylėtojos prižiūrėti gyvūnų pėsčios iš Kelmės žingsniuoja į Naudvario kaimą, nes neturi automobilių. „Tie žmonės, kurie neužgyvenę didelių turtų, turi didžiausią turtą – gerą širdį“, – apie asociacijos savanorius kalba L. Samulytė.
Beglobiais už pinigus kol kas rūpinasi kauniečiai
Visuomeniniais pagrindais, savanorių pagalba ir geraširdžių žmonių aukomis kol kas gyvuojanti Gyvūnų mylėtojų asociacija tikėjosi, jog, sukūrusi tinkamas sąlygas gyvūnų transportavimui ir laikymui, galės dalyvauti Kelmės rajono savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dėl beglobių gyvūnų laikinosios globos.
Tačiau paaiškėjo, jog Savivaldybė sutartį su Kaune veikiančia gyvūnų prieglauda „Nuaras“ sudariusi ne vieneriems metams, o 36 mėnesiams.
„Savivaldybės vadovai ir specialistai žinojo, kad ateinančiais metais paslaugas galės teikti ir Gyvūnų mylėtojų asociacija. Mes – vietiniai, mažiau kainuotų transporto išlaidos. Be to, nesame pelno siekianti organizacija, tas pačias paslaugas galime teikti žymiai pigiau ir operatyviau. Pavyzdžiui, „Nuarui“ savaitgalį arba po darbo valandų neįmanoma net priskambinti ir pranešti apie beglobį gyvūną. Žmonės skambina mums, – apmaudo neslepia L. Samulytė. – Dabar mums teks siūlyti savo paslaugas Raseinių ir Radviliškio rajonų savivaldybių viešuosiuose pirkimuose.“
Asociacijos pirmininkė patikino, jog ir toliau neatsisakys padėti ir kelmiškiams. Jie naujojoje prieglaudoje galės palikti savo gyvūnus kur nors išvykdami. Kaip ir iki šiol savanoriai padės ieškoti naujo šeimininko gyvūnams, kuriais senieji šeimininkai dėl sveikatos ar kitų priežasčių jau nebepajėgia pasirūpinti. Neliks abejingi ir išmestiems šuniukams ar kačiukams, nors tuo kol kas turėtų rūpintis pinigus už paslaugą iš savivaldybės gaunanti bendrovė.
Sutarties nutraukti negali, bet ji nustos galioti anksčiau
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas patvirtino, jog sutartis su Kauno „Nuaru“ dėl laikinosios beglobių gyvūnų globos sudaryta 36 mėnesiams. Jeigu ją nutrauktų, Savivaldybė turėtų juridinių pasekmių.
Kaip informavo Turto valdymo skyriaus vedėja Vaida Ulvydienė, paskelbus viešuosius pirkimus, neatsirado nė vieno dalyvio. Tik po pakartotino paskelbimo, dalyvavo vienintelis pretendentas Kaune įsikūrusi gyvūnų prieglauda „Nuaras“. Su ja ir pasirašyta sutartis.
„Suprantame, kad kauniečių kaina – didesnė negu vietinių paslaugos teikėjų, nes į kainą įkalkuliuotos kelionės iš Kauno išlaidos. Tačiau tuo metu nebuvo kitos išeities. Kelmės Gyvūnų mylėtojų asociacija nedalyvavo konkurse. Kas sutiko teikti paslaugas, su tuo ir pasirašyta sutartis“, – tvirtina V. Ulvydienė.
Tačiau, pasak jos, sutartis su „Nuaro“ prieglauda gali ir netrukti 36 mėnesių. Mat, sutartyje numatyta 6039 eurų ir 67 centų suma už beglobių gyvūnų laikinąją globą, veikiausiai, bus išnaudota anksčiau, nes per nepilnus devynis mėnesius „Nuarui“ jau sumokėta daugiau kaip pusė numatytos sumos. Kai ši suma bus išeikvota, sutarties galiojimas baigsis.
Paslaugos nuo šių metų sausio 30 dienos, kai buvo pasirašyta sutartis su Kauno „Nuaro“ prieglauda, iki spalio vidurio beglobių gyvūnų laikinos globos paslaugos Savivaldybei jau kainavo 3736 eurus. Tiek pinigų atsiėjo dešimties beglobių kačių šėrimas per dvi savaites trunkantį karantiną, skiepai, ženklinimas, gydymas ir vienos iš jų eutanazija.
Liko tik 2600 eurų. Taigi, realu, kad nauji viešieji pirkimai bus skelbiami gerokai greičiau negu suplanuota.
„Labai džiaugsimės, jeigu pirkimuose dalyvaus Kelmės gyvūnų mylėtojų asociacija, – sako V. Ulvydienė. – Ir paslaugos bus pigesnės, ir konkurse dalyvautų vietinis, rajoną žinantis paslaugos teikėjas.“
Dėl pastebėtų beglobių gyvūnų V. Ulvydienė patarė skambinti seniūnams. Jie laikinai pasirūpins gyvūnu ir susisieks su „Nuaru“, nes dėl paslaugų kontrolės ir tam, kad būtų išvengta melagingų skambučių, į prieglaudą privalo kreiptis atsakingas pareigas einantis žmogus.
Kaip informavo V. Ulvydienė, dviejų savaičių karantine išbuvusiems, pagydytiems, paskiepytiems ir paženklintiems šunims ieškoma šeimininkų.
Karantino laiką prieglaudoje išbuvusios, paskiepytos, suženklintos ir sterilizuotos katės, kaip numato Gyvūnų gerovės įstatymo 13 straipsnis, paleidžiamos į laisvę. Seniūnijos kartu su Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais turi numatyti vietas ir įrengti joms šėryklas.
