Naujausios
Problemas sprendė vietoje
Joniškis – vienas pilotinių rajonų, kuriame jau 2019 metais buvo pradėtas savivaldos bendradarbiavimas su Užimtumo tarnyba, taip siekiant kartu veiksmingiau spręsti nedarbo, ypač ilgalaikio, problemą.
Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius pirmiausia padėkojo visiems partneriams, darbdaviams, vasaros užimtumo programoje įdarbinusiems jaunuolius, dalyvavusiems darbo rinkos dienose seniūnijose. Bedarbiams galimybės buvo atvežtos vos ne tiesiai į namus. Čia pat susitikimų salėje siūlyta po kelias darbo vietas ir sėdama spręsti individualių problemų, kad žmogus, kuris dėl įvairių priežasčių – sergančio asmens namuose priežiūros, visuomeninio transporto trūkumo, nesant sąlygų, kur palikti mažamečius vaikus, įgūdžių trūkumo ir kt. – rinkosi nedirbti, pagaliau šią ydingą praktiką nutrauktų.
„Gataučiuose nėra darželio, pasiūlėme į Gasčiūnus, kur yra. Žmogus nespėja po darbo paimti vaikų, nes jis trumpiau dirba, Kriukuose darželis ėmė dirbti ilgiau. Žagarėje veikia savaitinė darželio grupė, jei reikia – ir savaitgalio. Nėra autobuso nuvykti įdarbą, atsirado naujas maršrutas (rytais važiuoja iš Joniškio į Skaistgirį, kur turima laisvų darbo vietų – aut. past.)“, – dėstė realius sprendimo būdus rajono meras. Pasak jo, kartais stebino, kai atvykus į susitikimą automobilių stovėjimo aikštelėje pritrūkdavo vietos. Tad ne kiekvienu atveju susisiekimo klausimas būna tikroji priežastis. Nemaža dalis tokių asmenų pajamas gauna nelegaliai dirbdami „šešėlyje“.
Bėda – kelinta nedirbanti karta
Didesnė problema – neretu atveju paimti 6–7 kreditai, nes žmonės nenori legaliai dirbti, kai „antstoliai laukia šalia“.
Vis dėlto įdarbinta nemažai žmonių, tarp kurių dalis buvo bedarbiai po 4–6, net 8 metus. Viena ilgus metus darbo neturėjusi moteris tapo mokytojo padėjėja ir, pajutusi pasitikėjimą savimi, pradėjo galvoti apie tolesnę karjerą švietimo sistemoje.
„Vaikas, augdamas šeimoje, kurioje kas rytą mato tėvus išeinančius į darbą, ir pats pagal pavyzdį užaugęs taip elgsis. Bet dabar susiduriame su atvejais, kad auga kelinta karta, kuri nedirba“, – sakė meras V. Gailius.
Nedarbas sumažėjo net 8,4 procentais
Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių KAD direktorius Raimondas Šukys pristatė pagrindines Departamento veiklos kryptis ir darbo rinkos situacijos pokyčius 2021 metais, kuriuose Joniškis išsiskyrė itin gerais rezultatais. Nuo metų pradžios nedarbo lygis Joniškio rajone sumažėjo net 8,4 procentais (buvo 19,3, liko 10,9 procentai). Toks pat nedarbo mažėjimas Lietuvoje fiksuotas Kėdainių rajone. Joniškio rajone per 2021 metus įdarbinti 1653 asmenys arba beveik 400 daugiau nei praėjusiais metais.
COVID–19 situacija, karantinas turėjo įtakos nedarbo augimui visose savivaldybėse. Labiau nukentėjo moterys, tipinis bedarbio portretas buvo 30–49 metų moteris, turinti vidurinį išsilavinimą.
Liūdina padėtis, kad galinčiųjų dirbti skaičiai menksta. Per 2020 metus Joniškio rajone darbingo amžiaus žmonių sumažėjo 1,5 procento. Apskrityje didesnis mažėjimo procentas buvo tik Kelmės rajone – 2 procentai. R. Šukys daro prielaidą, kad Šiaulių miestas ir rajonas gyveno geriau aplinkinių rajonų sąskaita, iš kur žmonės atvyko dirbti.
Bedarbiams trūksta kvalifikacijos
Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD Jonišio skyriaus vedėjos Audronės Šlerpienės pastebėjimu, Joniškio rajone mažai stambių darbdavių (tik 5 stambios įmonės), net 47,1 procento veiklų sudaro paslaugos, dėl ydingos socialinių pašalpų sistemos, išrašomų Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų, kai žmogus tuo pačiu išlieka ir Užimtumo tarnybos klientu, išlieka žema motyvacija dirbti. Taip pat nesuderinama paklausa ir pasiūla: 51 procentas registruotų laisvų darbo vietų yra skirtų kvalifikuotiems darbininkams, o tarp registruotų bedarbių rajone tokių – tik 33 procentai. Dėl menkų investicijų rajone nėra ir išgalinčių mokėti didesnį atlygį.
„Užimtumo tarnyba nesprendžia socialinių problemų, tokių, kaip vaikų darželių ar maršrutinių autobusų trūkumas, tad pasirašius bendradarbiavimo suartį su savivaldybe, kuri šiais klausimais užsiima, pavyko pasiekti gero rezultato, – daro išvadą A. Šlerpienė. – Per pirmąjį etapą darbo rinkos dienose seniūnijose dalyvavo 387, per antrą – 381 bedarbis. Darbdavių atitinkamai dalyvavo 59 ir 21.“
Renginyje buvo dėkojama darbdaviams, o išskirtinis „ačiū“ tartas ir padėkos įteiktos už darbo vietų kūrimą ŽŪB „Delikatesas“, Skaistgirio ŽŪB „Žagarės pieninei“ ir už drąsią plėtrą – Irenos Ramanauskienės įmonei „Irgeka“.
