Įvertintas greitosios medikas kitame darbe savęs neįsivaizduoja

Asmeninio albumo nuotr.
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties skubios pagabos specialistas Giedrius Gricius (centre) su kolegomis.
Iš Žagarės (Joniškio rajonas) kilęs ir jau septintus metus Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbantis skubios medicinos pagalbos specialistas, 29-erių Giedrius Gricius tarp kandidatų Lietuvos Prezidento apdovanojimui gauti užėmė trečiąją vietą. Taip jį įvertino kolegos Lietuvoje, patys balsavę ir lėmę rezultatus. G. Gricius, radęs laiko tarp budėjimų pokalbiui, „Šiaulių kraštui“ sakė esąs patenkintas savo darbu, nes išpildė vaikystės svajonę ir kol kas tikrai nenusivylė.

Trečias tarp pristatytų apdovanojimui kolegų

Socialinio tinklapio „Greitoji medicinos pagalba“ grupei, kuri jungia Lietuvos greitosios medicinos pagalbos stočių medikus, buvo pateiktas pasiūlymas Lietuvos Prezidento apdovanojimui išrinkti labiausiai nusipelniusį kolegą. Rinkimams pristatyti 10 kandidatų iš visų Lietuvos greitosios medicinos pagalbos stočių arba skyrių. VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties skubios medicinos pagalbos specialistas Giedrius Gricius, kurį pristatė kolegos ir palaikė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas, sulaukė itin didelio pasitikėjimo. Trečią vietą jis užėmė tarp gerokai labiau patyrusių šios srities specialistų.

„Rinktis medicinos studijas po vidurinės mokyklos galvojau nuo 10–11 klasės. Mano tėvai su šia sritimi niekaip nesusiję (G. Gricius užaugo itin gausioje 12 vaikų šeimoje – aut. past.), tačiau labai mėgau žiūrėti medicininius serialus: „Ligoninės priimamasis“, „Daktaras Hausas“ ir įsivaizduodavau save tose ekstremaliose situacijose. Mokiausi gerai, mėgau chemiją, problemų su egzaminais neturėjau. Tik biologija, kurios reikia, ne ypač domino, – pasakoja Giedrius Gricius. – Pagal tuo metu galiojusią tvarką stodamas galėjau surašyti dvylika pozicijų, ką noriu studijuoti. Įrašiau chemijos inžineriją, gestų kalbą, aplinkos inžineriją ir kitas panašias specialybes, tačiau pirmąja rinkausi skubią pagalbą. Įstojau į Panevėžio kolegijos biomedicinos fakultetą, bendrosios praktikos slaugą.“

Įsidarbino iškart

Po ketverių metų mokslų vaikinas su kolega jau beldėsi į Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties ir Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovų, personalo atrankos specialistų duris, ieškodamas darbo. Medikų paklausa didelė, tad jis greitai buvo priimtas greitosios medicinos pagalbos stotyje, kurios vadovai sutiko apmokėti ir skubios pagalbos specializacijos specialisto mokslus Kauno kolegijoje, kuriuos reikia baigti, norint dirbti šioje pozicijoje.

Diena, o tiksliau – para greitosios medicinos pagalbos stotyje prasideda pamainų pasikeitimu. Ateinantieji perima visą reikalingą informaciją, sutikrina įrangą, automobilį. O tada laukia iškvietimų. Nuo praėjusių metų Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo padidintas brigadų skaičius, dabar jų yra aštuonios.

Giedrius dirba klasterinėje brigadoje, kuri vyksta esant ūmiam susirgimui – infarktui, insultui, daugybinėms traumoms ir veža ligonius ne tik iš Panevėžio, bet ir Rokiškio, Anykščių, Radviliškio, kartais net Šiaulių, skubiai spręsdami pagal būklę, ar reikia žmogų guldyti į respublikinę ligoninę, ar į žemesnio lygio gydymo įstaigą.

Sergantįjį COVID–19 vežė tiesiai iš prekybos centro

Pas kovidinius ligonius ši komanda, kurioje dirba trys žmonės, važiuoja gerokai rečiau, išskirtiniais atvejais, todėl kostiumo, žmonėse vadinamojo „kosmonauto skafandro“, dėvėti nereikia. Tačiau ant įprastų greitosios medikų drabužių apsivelkamas vienkartinis chalatas, dėvimas respiratorius, veido skydas, pirštinės.

„Saugotis privalu, nes niekada vykdami į skubų iškvietimą nesame tikri, jog pacientas neserga COVID–19, nors ir kviečiasi pagalbą dėl kitų ligų, traumos. Visai neseniai teko koronavirusu sergantį asmenį pristatyti tiesiai iš prekybos centro, kur jis atėjo jau dusdamas apsipirkti. Žmogus buvo prastos būklės, tačiau kažkodėl nesikreipė į medikus, pagalbą iškvietė aplinkiniai, – pasakoja skubios medicinos pagalbos specialistas. – Ne kartą teko gaivinti mirštančius. Bene jauniausias man tekęs buvo 24–erių metų vyras, bandęs nusižudyti. Atgaivinti pavyko, iki ligoninės priimamojo skyriaus atvežėme sėkmingai. Tolesnio jo likimo nežinau. Būna visko. Kartais atgaivinimo nepakanka, nes smegenys nebegauna pakankamai deguonies ir miršta.“

Priimti kūdikio automobilyje dar neteko

Jaunas medikas sako per šešerius darbo praktikos metus pripratęs prie įvairių avarijų vaizdų, traumų, bet išlikęs jautrus kvapui. Labiausiai jis nerimauja, kai tenka su greitąja skubiai gabenti gimdyves arba vaikus. Kartą buvo, kad moterį vos vos spėjo atvežti į priimamąjį ir gimdymas prasidėjo.

„Kol kas dar priimti kūdikio greitosios automobilyje neteko. Nelabai norėčiau tokios atsakomybės. Gražu, kai nauja gyvybė atkeliauja į pasaulį, bet kada gimdoma pakeliui į ligoninę, skubios pagalbos specialistui tenka galvoti ir apie motiną, ir apie kūdikį, o neretai tokiais atvejais pasitaiko gimdymo komplikacijų, – sako Giedrius. – Su vaikais irgi labai jautru, jiems ir kitas vaistų dozes reikia paskaičiuoti.“

Skubios pagalbos specialistas pastebi, kad dabar pacientai dažniau būna įsibaiminę dėl COVID–19 galimų pasekmių, dejuoja, kad negali patekti pas šeimos gydytoją. Tenka išgirsti ir piktų žodžių, nes kartais greitąją išsikviečia žmonės, kuriems skubios pagalbos nereikia, užtektų ramiai poliklinikoje sulašinti lašinę, bet jie reikalauja vežti į ligoninę, nes „moka visus mokesčius ir priklauso“.

Iš Žagarės kilusiam jaunam medikui per savo darbo praktiką jau teko keturis kartus budėti per naujuosius metus. Tada pasimato, kaip lietuviai švenčia. Vieną naktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją iki 24 valandos brigada turėjo tik vieną iškvietimą, o po pusiaunakčio iki 9-os ryto – net 16. Važiavo ir važiavo žmonės po muštynių, su traumomis, girti. Tiesa, ne visi buvo tokie blogi naujametiniai budėjimai. Be to, pasitaikė pacientų, kurie po kiek laiko atėjo padėkoti už išgelbėtą gyvybę. Tokie dalykai viską atperka.

Dirba ir ligoninėje

Be Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties G. Gricius dar puse etato dirba bendrosios praktikos slaugytoju Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriuje, kur budinčiam gydytojui padeda kaip instrumentatorius arba laborantas. Darbus jis puikiai suderina, nes šie vyksta paromis, tad tarpuose tenka ir laisvų dienų.

„Kažkada su kolegomis kalbėjomės apie darbą, ką dar norėtume veikti. Atvirai – aš savęs niekur kitur neįsivaizduoju. Dirbant greitosios medicinos pagalbos stotyje yra labai daug atsakomybės, skubos, adrenalino, chaoso, kai turi vienu metu susitvarkyti su keliomis problemomis, daug žinoti. O mes, anksčiau vadinti felčeriai, dabar – skubios pagalbos specialistai, mokomės tik ketverius metus, kai gydytojai – dešimtmetį ir dar specializuojasi. Tačiau man įdomu, jaučiu prasmę. Beje, ir vieną seserį motyvavau, kad pasirinktų studijuoti radiologiją ir taptų radiologijos technologe“, – džiaugiasi Giedrius Gricius.