Naujausios
Atvyko, palikę šeimos mamą
Piktuižių gyventojai pabėgėlius nuo karo pasitiko ne tik paruošę gyvenamąsias patalpas bendruomenės namuose, bet ir su ką tik išvirta barščių sriuba. Žmonės taip pat pasirūpino, kad gruzdiškių paaukotame šaldytuve gausios šeimos gyvenimo pradžiai užtektų maisto produktų, vištienos pridėta net į šaldymo kamerą.
Pasak bendruomenės pirmininkės Dalios Bandzienės, atvykę ukrainiečiai dėkojo bendruomenei už pagalbą nelaimėje. Šeimos tėtis Vasilijus apžiūrėjo bendruomenės kiemą, pasidžiaugė, kad šeši jo vaikai čia galės leisti laisvalaikį. Sunkios kelionės išvarginti kiti šeimos nariai sakė nesitikėję, kad bus taip jaukiai sutikti, džiaugėsi jiems sudarytomis gyvenimo sąlygomis. Po neilgo pokalbio mažiausieji sugulė ilsėtis.
Vinicoje daug metų gyvenęs 47 metų vyras su vietos gyventojais kalbėjo laužyta lietuvių kalba, kurią, ieškodamas žodžių, vis papildydavo ukrainietiškai. Vasilijus papasakojo vaikystėje gyvenęs Plungėje, tai iš tų laikų jam lietuviška kalba galvoje ir likusi. Net negalvojo, kad ši kalba pravers tokiomis aplinkybėmis...
Ukrainietis, kuris, kaip daugiavaikės šeimos tėtis, išleistas iš karo siaubiamos šalies, į Lietuvą atvyko su šešiomis atžalomis, mažiausiems iš šeimos – vieneri ir ketveri. Vaikų mama, išlydėjusi į pavojingą kelionę visą šeimą, karo pabaigos apsisprendė laukti gimtinėje kartu su savo tėvais.
Trumpo pokalbio po sunkios kelionės metu vyras išsakė norą kuo greičiau įsidarbinti, išvardijo, kuo galėtų užsiimti ir kad yra įgudęs dirbti kompiuteriu.
Vakar po pietų šeima pristatyta į Migracijos skyrių privalomiems formalumams atlikti.
Padėjo, kuo gali
Piktuižių kaimo bendruomenės pirmininkė sakė, kad Šakynos seniūno kreipimasis padėti karo pabėgėliams sujudino kone visus vietos gyventojus. Priėmus sprendimą apgyvendinti žmones bendruomenės namuose, kuriuose prieš pandemiją vyko vakaronės ir visi kiti renginiai, vietiniai žmonės ir iš aplinkinių seniūnijų suskubo paremti kas kuo gali.
Per pusdienį suaukotos lovos bematant buvo atgabentos ir sustatytos. Žmonės padovanojo visko, ko galėtų gausiai šeimai prireikti – nuo menkiausių daiktų – patalynės, žaislų, iki stambesnių – baldų, buitinės technikos. Paaukota ir maisto: kas sūrį padarė, kas kiaušinių atnešė, kas mėsos. Dėjo ir pinigų.
„Kaimo žmonės neturi daug pinigų – vienas 50 eurų, kitas – 50, trečias, kiek išgali. Viską stropiai sudėjau į voką, kiekvieno aukotojo vardą ir pavardę parašiau. Nė vienas euras nebus išleistas ne tų žmonių labui“, – sakė D. Bandzienė.
Vadovės žodžiais, jei tik atvykėlių šeimos vyriausi nariai norės, ji darys viską, kad poreikiai būtų patenkinti. Bandys išpildyti Vasilijaus ir vyriausių jo vaikų norą – kuo greičiau įsidarbinti.
„Netoli mūsų yra įsikūręs grybynas. Reikės būtinai pasiteirauti, ar įmonei nereikia darbuotojų“, – sakė ponia Dalia.
Teigia, kad pasklidus žiniai apie į kaimą atvykusią ukrainiečių šeimą, bendruomenė sulaukė reakcijos iš kraštiečių ir išeivių iš Šakynos arba kaimyninių seniūnijų. Dabar gyvendami Klaipėdoje ir kituose miestuose žmonės klausė, kuo galėtų prisidėti, teiravosi, ar ir kur galėtų pervesti pinigų.
Kovo 6 dieną Rusijos kariuomenė subombardavo civilinį Vinicos oro uostą, žuvo vienas žmogus, keturi sužeisti. Aštuonios raketos sunaikino ne tik oro uostą, bet ir karinį sandėlį.
