Dviračiais – į Tervetę ir po Žagarės apylinkes

Loretos RIPSKYTĖS nuo­tr.
Į žy­gį dvi­ra­čiais su­va­žia­vo 60 da­ly­vių iš įvai­rių Lie­tu­vos vie­to­vių.
Rug­sė­jo 7 die­ną or­ga­ni­zuo­tas žy­gis dvi­ra­čiais į Ter­ve­tę (Lat­vi­ja), už­su­kant į lan­ky­ti­nus is­to­ri­nius, kul­tū­ri­nius, gam­tos ir ku­li­na­ri­nio pa­vel­do ob­jek­tus nuo cu­ka­tų ga­min­to­jos vai­šių iki Tro­pi­nių dru­ge­lių na­mų ir at­ku­ria­mos XII am­žiaus Ter­ve­tės me­di­nės pi­lies, su­trau­kė dau­giau kaip 60 da­ly­vių ne tik iš Jo­niš­kio ra­jo­no, bet vi­sos Lie­tu­vos. Pa­gei­dau­jan­čių iš­ban­dy­ti šį nau­ją tu­ris­ti­nį marš­ru­tą bu­vo ir dau­giau, ta­čiau di­des­nės gru­pės Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja vie­nu me­tu jau ne­ga­lė­jo priim­ti. Už­tat šiuo pa­tik­rin­tu marš­ru­tu, ku­rio koor­di­na­tes gau­si­te par­ko di­rek­ci­jo­je, ga­li­ma ke­liau­ti bet ka­da sa­va­ran­kiš­kai.

Gru­pė už­si­pil­dė per ke­lias va­lan­das

Į žy­gį su­si­ruo­šu­sius da­ly­vius iš Jo­niš­kio, Ža­ga­rės, Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių ir ki­tų mies­tų bei ra­jo­nų nuo Ža­ga­rės dva­ro rū­mų iš­ly­dė­jo Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro įsi­gy­tais žiem­ga­liš­kais rū­bais vil­kė­ję Vio­le­ta Tuo­mai­tė (Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro sau­gu­sių­jų teat­ro „Ži­bu­rys“ re­ži­sie­rė) ir And­rius Pet­kaus­kas (Ža­ga­rės kul­tū­ros cent­ro ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius).

Pa­sak Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Gied­rės Rakš­tie­nės, pa­ka­ko pa­skelb­ti apie pla­nuo­ja­mą iš­vy­ką so­cia­li­nia­me tink­la­py­je, ir no­rin­čių­jų per ke­lias va­lan­das už­si­re­gist­ra­vo 60 – ly­giai tiek, kiek bu­vo nu­ma­ty­ta vie­tų su nak­vy­ne, lan­ko­mų ob­jek­tų bi­lie­tais, mai­ti­ni­mu. Skam­bu­čiai ne­ti­lo ir vė­liau, iš­ban­dy­ti nau­ją marš­ru­tą pa­gei­da­vo dar be­ne dvi­gu­bai dau­giau žmo­nių.

Žy­gei­viams bu­vo iš­da­lin­tos dvi­pu­sės Lietuvos ir Latvijos vė­lia­vė­lės, ku­rio­mis, pri­tvir­tin­to­mis prie dvi­ra­čių, vi­sos ke­lio­nės me­tu su­tik­tiems praei­viams ir pra­va­žiuo­jan­tiems au­to­mo­bi­liais bu­vo siun­čia­ma ži­nu­tė apie abie­jų ša­lių bend­rą is­to­ri­ją ir ry­šius.

Vie­ti­niai ska­nės­tai ir XII am­žiaus pi­lis

Re­konst­ruo­ja­mu ke­liu į Ter­ve­tę dvi­ra­čiai skrie­ja grei­tai. Pir­mas stab­te­lė­ji­mas – Zel­me­ni kai­me prie kul­tū­ros na­mų ir bib­lio­te­kos, kur ant pie­ve­lės Bu­kai­šių kai­mo gy­ven­to­ja Ire­na Pik­tur­nie­nė iš­dė­lio­ja sa­vo ran­kų dar­bo de­ser­tą – vai­sių, uo­gų, dar­žo­vių cu­ka­tas, pa­gar­din­tas cuk­ru­mi, va­ni­le, ci­na­mo­nu, im­bie­ru. Lat­vi­jo­je gi­mu­si, au­gu­si ir iki šiol gy­ve­nan­ti lie­tu­vė pa­sa­ko­ja šiuo ku­li­na­ri­niu pa­vel­du užsii­man­ti dar tik dve­jus me­tus. Ga­mi­na sal­džia­rūgš­čius svei­kus ska­nės­tus iš obuo­lių, vyš­nių, mo­liū­gų, cu­ki­ni­jų, sva­rai­nių, ra­bar­ba­rų.

„O, koks ge­ras sko­nis! Kaip jūs juos ruo­šia­te? Ar iš vi­sų vai­sių ir uo­gų ga­li­ma pa­si­ga­min­ti?“ – pa­si­pi­la klau­si­mai. Net­ru­kus mo­ters krep­šys iš­tuš­tė­ja, be­veik kiek­vie­nas no­ri par­vež­ti lauk­tu­vių. Juo­lab kad ska­nės­tų ga­min­to­ja ne­si­bran­gi­na – 2 eu­rai už 150 gra­mų mai­še­lio tu­ri­nį.

To­liau ke­lias ve­da į Ter­ve­tę, en­tu­zias­tų šei­mos Ina­ros ir Nor­mun­do Je­ru­mų at­ku­ria­mą XII am­žiaus me­di­nę pi­lį, ku­rio­je eks­po­nuo­ja­ma di­džiau­sia Bal­ti­jos ša­ly­se IX–XIII am­žių žiem­ga­lių ma­te­ria­li­nės kul­tū­ros eks­po­zi­ci­ja: pa­puo­ša­lai, dra­bu­žiai, bui­ties daik­tai, nuo­trau­kos, pie­ši­niai, ma­ke­tai, gink­luo­tė. Pi­lies re­konst­ruk­ci­ja at­lie­ka­ma, re­mian­tis Ter­ve­tės pi­lia­kal­nio ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­nė­ji­mų re­zul­ta­tais.

I. Je­ru­ma pa­sa­ko­ja, kad už­baig­ta Ter­ve­tės pi­lis bus 1000 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to. Ši vie­to­vė šiek tiek pri­me­na lie­tu­viš­ką­ Ker­na­vę, nes taip pat vie­na ša­lia ki­tos ri­kiuo­ja­si kal­vos, tarp ku­rių yra va­di­na­ma Šven­tuo­ju kal­nu, – ten vyk­da­vo ri­tua­lai, ne­to­lie­se stūk­so Paukš­čių kal­nas.

Pi­lies šei­mi­nin­kė pa­brė­žia, kad XII–XIII am­žiu­je žiem­ga­liai to­li gra­žu neat­ro­dė skur­džiai, jiems, vys­tan­tis pre­ky­bi­niams ry­šiams, ge­rai ži­no­mi bu­vo šil­kas, bar­cha­tas; mo­te­rys, ka­rin­gos, pui­kiai jo­di­nė­ju­sios žir­gais, da­bin­da­vo­si ir iš Bi­zan­ti­jos at­ke­lia­vu­siais pa­puo­ša­lais. Bal­tai bu­vę aukš­taū­giai. At­lie­kant ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­nė­ji­mus ras­tas 180 cen­ti­met­rų ūgio mo­ters ka­pas.

Ašt­res­ni po­jū­čiai – nau­jo­je dvi­ra­čių tra­so­je

Nuo se­no­vės su­grįž­ta­ma į tra­pią da­bar­tį, nors ir to­li­mą sa­vo pri­gim­ti­mi šiau­rie­tiš­kiems bal­tų kraš­tams. Drėg­me ir ši­lu­ma ap­go­bia Tro­pi­nių dru­ge­lių na­mai, ku­riuo­se, su­kū­rus tin­ka­mą kli­ma­tą, lai­ko­ma 150–250 skra­jo­jan­čių eg­zo­tiš­kų dru­ge­lių iš Pie­tų Ame­ri­kos, Azi­jos ir Af­ri­kos. Jie laks­to ap­link, nu­tūp­da­mi ant iš­si­raiz­giu­sių vi­jok­lių, tven­ki­nė­ly­je ra­miai plau­kio­ja ke­li vėž­liu­kai.

Ne ma­žiau sa­vo gam­ta ir žmo­nių veik­los der­me ža­vi Ter­ve­tės par­kas su vis au­gan­čiais me­di­niais nykš­tu­kų mies­tais, žai­di­mų aikš­te­lė­mis, 153 laip­te­lius tu­rin­čiu me­di­niu ap­žval­gos bokš­tu, nuo ku­rio at­si­ve­ria miš­kin­gos apy­lin­kės ir lau­kai. To­liau ke­lias vin­giuo­ja ap­link Ter­ve­tės tven­ki­nį, prie ku­rio me­di­niuo­se na­me­liuo­se sa­vai­tag­liui įsi­kū­ru­sios vie­ti­nių šei­mos poil­siau­ja: mau­do­si, žve­jo­ja, grilyje ga­mi­na val­gį.

Ekst­re­ma­lių po­jū­čių ga­li­ma pa­tir­ti par­ke įreng­to­je nau­jo­je dvi­ra­čių nuo­ty­kių tra­so­je, kur skrie­ja­ma per ban­guo­jan­čias, smai­lais ar laip­tuo­tais kam­pais ky­lan­čias kliū­tis. Ši va­ži­nė­jan­čius dvi­ra­čiais pra­mo­gų vie­ta įreng­ta pa­gal dvie­jų ša­lių Latvijos ir Lietuvos bend­ra­dar­bia­vi­mo per sie­ną pro­gra­mos pro­jek­tą. Lie­tu­viš­ka pu­sė – Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko diek­ci­ja iš šio pro­jek­to dar dviem ki­lo­met­rais prail­gi­no il­giau­sią Lie­tu­vo­je me­di­nį len­tų ta­ką Mū­šos ty­re­lio pel­kė­je pa­lei ry­ti­nę Mik­nai­čių eže­ro pa­kran­tę. O su­reng­tas dvi­ra­čių žy­gis – pa­sku­ti­nis bai­gia­ma­sis ren­gi­nys. Šis iš­ban­dy­tas marš­ru­tas da­bar ofi­cia­liai bus siū­lo­mas at­vyks­tan­tiems tu­ris­tams.

Lat­vi­jos vals­ty­bi­nių miš­kų gam­tos par­kas Ter­ve­tė­je yra vie­na iš tu­ris­tų la­biau­siai pa­mėg­tų vie­tų Lat­vi­jo­je. Jo plo­tas sie­kia net 1200 hek­ta­rų, o per vi­są te­ri­to­ri­ją vin­giuo­ja apie 35 ki­lo­met­rų il­gio ta­kai. 2018 me­tais par­kas mi­nė­jo įkū­ri­mo 60-me­tį.

Grįž­tant į Ža­ga­rę už­suk­ta į evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čia ir Pa­len šei­mos kop­ly­čią, ma­žą šei­mos vy­no da­ryk­lą, ku­rio­je kas­met pa­ga­mi­na­ma nuo tri­jų iki tri­jų su pu­se to­nos įvai­rių vai­sių ir uo­gų vy­no.

Augst­kal­nė­je ap­žiū­rė­ti įspū­din­gi rau­do­nų ply­tų dva­ro rū­mai, ku­riuo­se vei­kia vi­du­ri­nė mo­kyk­la, baž­ny­čia.

Sek­ma­die­nį dvi­ra­ti­nin­kų žy­gis tę­sė­si jau Ža­ga­rė­je, ap­žiū­rint is­to­ri­nes mies­to gat­ve­les, si­na­go­gas, baž­ny­čias, „Puo­dų na­mą“, do­lo­mi­to ato­dan­gą, Švė­tės upės už­tvan­ką, Žvel­gai­čio pi­lia­kal­nį, kur juos pa­si­ti­ko žiem­ga­liai – „Se­mi­gal­lia“ klu­bas, prie eže­ro lau­kė vai­di­lu­tės („Ži­bu­rio“ teat­ro ju­de­sio gru­pė „Mi­to“), o tur­gaus aikš­tė­je – per­si­ren­gė­liai pre­ky­bi­nin­kai („Ži­bu­rio“ teat­ras).

Išt­ver­min­giau­sie­ji dar my­nė iki Mū­šos ty­re­lio pel­kės.

Komentarai

kike    Pir, 2019-09-16 / 06:13
Tokie ale keliautojai makaluojasi keliuose, kol kokį nutrenkia mašina. Paskui verkia.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.