Naujausios
Lietuvoje nuo šių metų kovo 11-osios iki balandžio 20-osios visoje respublikos teritorijoje gyvenome nepaprastosios padėties ritmu. Vienai dienai buvo paskelbtos paliaubos, t.y. padaryta pertrauka. Vėliau, balandžio 22 dieną, vėl buvome „įrėminti“ neįprastų, nekariaujančioms šalims nebūdingų, egzistavimo sąlygų. Tarsi avansu žinota, kad diktatorius Aliaksandras įves bevizį režimą, o broliai ir seserys lietuviai „pasimaus“ ant Baltarusijos vaduko patyčių. Jei viskas bus gerai arba bent ne blogiau, visi nepaprastumai turėtų baigtis po Joninių, birželio 29-ąją.
Kam buvo reikalingas tas vienos „paliaubų“ dienos įsiterpimas? Nepaprastosios ar karo padėties metu draudžiama taisyti Konstituciją. Reikėjo koreguoti Pagrindinį šalies įstatymą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, amžiaus cenzo balotiruojantis Parlamento rinkimuose sumažinimo nuo 25 iki 21 metų bei leidimo kandidatuoti po apkaltos praėjus dešimtmečiui.
Seimo nariai stojo prieš faktą: arba jie balsuoja už tas tris Konstitucijos pataisas, arba liepos mėnesį, pasibaigus antrajai nepaprastosios padėties daliai, bus per vėlu keisti Savivaldos rinkimų įstatymą. Politikams, remiantiems tiesioginius merų rinkimus, teko atidaryti duris į Parlamentą labai žaliam jaunimėliui. Skant, iš gimnazijos suolo prie valstybės norminių aktų kūrimo!
Leidimas kandidatuoti po apkaltos „reikšmingas“ tik tiek, kad pagaliau įvykdytas Žmogaus teisių teismo sprendimas. Beveik dvigubą porciją – 18 metų „atgailavęs“ nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas vargu ar beturi galimybę laimėti kokius nors rinkimus. Po apkaltos mandatą praradusiai Neringai Venckienei likę dar beveik trys politinio „celibato“ metai.
Taigi, daug nepaprastumų šiame gyvenime. Manote, labai paprasta pasirinkti elektros energijos tiekėją? Karų ar kitokių politinių marų laikotarpiu iš viso sudėtinga ką nors rinktis, nes kainų pasiutpolkės trukdo įsiklausyti į reklamines viliones. Todėl kiekviena naujovė garantuoja tik paslaugos pabrangimą, o infliacijos artėjimas prie 17 proc. net logiškiausiai mąstančius verčia iš pusiausvyros.
Gal tik Seime kiek mažiau nepaprastumų. Nesvarbu, kokios padėtys bebūtų paskelbtos, nesikeičia svarstomų klausimų prioritetai: partnerystė, mažų narkotinių medžiagų dozių dekriminalizavimas, žmogaus teisių apribojimai... Taip taip. Ne kas kitas, o parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius siūlo apversti nekaltumo prezumpciją aukštyn kojomis, kuomet ne kaltintojas, o kaltinamasis privalės įrodyti, kad jis... ne kupranugaris.
Trys Baltijos sesės – Lietuva, Latvija ir Estija nebepirks „Gazpromo“ dujų. Estai giriasi pirmieji tai įteisinę įstatymu. Lietuviai lyderiavo norminiais aktais „nutraukę“ baltarusių AE elektros pirkimą, tačiau mums Astravo produkcijos tekdavo per Latviją...
Nepaprasta ir užsienio politika. Tūlas Ramanas Pratasevičius buvo paskutinis akcentas, sukiršinęs ES su Baltarusija ir bene stipriausias Gabrieliaus Landsbergio nokautas batkai, įsakiusiam Minske nutupdyti į Vilnių skrendantį lėktuvą. Rezultatas – diktatorius Aliaksandras dar labiau sužvėrėjo bei galutinai įpuolė Seimo teroristu įvardintam V. Putinui į glėbį. Ta intencija ES ir Lietuva pertvarko ūkinius ryšius. Šalies geležinkeliai atleido 2000 darbuotojų, ūkininkai neteko pigesnių trąšų, vadinasi ir dėl to brangs žemės ūkio produkcija.
R. Pratasevičiui pasisekė. Represiniu skrydžiu kartu skridusiai jo širdies čempionei Sofijai Sapegai teko 6 nelaisvės metai A. Lukašenkos kalėjime. Romanas, lindėdamas namų arešte, sugebėjo rasti naują damą, kurią vedė.
Galvoju: čia nepaprasta ar neprasta padėtis? Ir koks velnias mums pakišo tą Pratasevičių, užaštrinusį tarptautinės politikos užkaborius. Beje, kur dingo nebaigta išrinkti Baltarusijos prezidentė Sviatlana Cihanouskaja? Pasigedau, nes kilus žiauriam Ukrainos – Rusijos karui, prisiminiau, kaip ši moteris įvardijo V.Putiną galimu Baltarusijos prezidento ir vietinės opozicijos taikdariu.
O Kinijos diplomatinis užsirūstinimas prieš akis iškilo, kai viešojoje erdvėje buvo paskelbta, kad Taivanas atsisakė pirkti lietuviškus grūdus, nes šie...europietiški. Kodėl tyli laisvoji kosmonautikos ministerijos ministrė Aušrinė Armonaitė, tiek suokusi apie Taivano investicijas Lietuvoje?
Ir čia prastoka padėtis? Keisčiausia, kad visa tai, ką išvardijau ir ko dar nepaminėjau, tarsi klevo lapu pridengta karo tematika, t.y. nesibaigiančiomis diskusijomis apie ukrainiečių kovą prieš agresorių, paramą besiginantiems ar NATO pasiruošimą gintis, jei Kremliaus carui kils noras propagandinę kovą prieš aljansą pakeisti galutiniu Rusijos denacifikavimu ir demilitarizavimu. Temų beieškantys žiniasklaidininkai kvočia ministrus, karo ekspertus ir Ukrainos kovotojus, ar pastarieji jau visus žadėtus ginklus gavo, ar išmoko jais naudotis ir t. t. Belieka pasidomėti, kada, kelinta valandą bei kokiu keliu keliaus lendlizinės siuntos.
Manau, kada nors įsisąmoninsime, kad karas – tai biznis ginklus gaminantiems, juos perkantiems, tarpininkaujantiems tiekiant ar net labdariams bei kovų baigtis modeliuojantiems užkadriniams veikėjams. Gal paaiškės, kad karas Europoje – naujo pasaulio perdalijimo pradžia, kuomet to siekiama didvyriškos Ukrainos Tautos paaukojimo kaina. Šlykščiausias tokiose situacijose ne vien pasipelnymo siekis, bet ir nuosavų reitingų „kalimas“ žūvančių kaimyninėje šalyje sąskaita.
Taigi, viskas – labai nepaprasta. Sunku nesužvėrėti, kai valstybės biudžetas finansuoja pasaulio gelbėtojais apsimetusius... Dieve padėk išlikti padoriu, atjautos nepraradusiu žmogumi.
Kol kas mums skirtos 109 neparastosios padėties dienos. Gyvenkime.
