Naujausios
Valdžios trubadūru tarnaujantis komentatorius feisbuko paskyroje dalijasi savo piktdžiuga: kaip gerai, kad pralaimėjo „kepenuomenės“ prezidentas, neva pasisakantis už mirties kultūrą. O kitoje eilutėje šalies vadovą pavadina dar ir pusprezidenčiu.
Bet kas iš tikrųjų sėja mirties kultūrą? Prezidentas, nuolat raginantis skiepytis ir siekiantis, kad žmonėms būtų suteikiama galimybė nemokamai testuotis? Ar tie, kurie dirbančius ir sveikatos draudimo įmokas mokančius žmones verčia dar kartą mokėti už testus? Tiesiog iš keršto, kad jie nesiskiepija.
Kai Prezidentas vetavo skiepytuosius ir neskiepytus dar labiau supriešinantį įstatymą, viešojoje erdvėje tuoj pat pasirodė skambios antraštės neva dėl veto labai sunerimo verslininkai.
O kodėl jiems sunerimti? Priešingai, jeigu testai bus mokami, kils dilema, kas už juos turės mokėti – darbuotojas ar darbdavys. Nesvarbu, kad ši prievolė prsikiriama darbuotojui. Darbuotojas veikiau išeis iš darbo negu kas savaitę mokės po kelias dešimtis eurų už PGR testą. Kas tuomet tiems verslininkams dirbs? Jeigu norės, kad dirbtų, testavimosi išlaidas privalės padengti patys darbdaviai. Jiems kaip tik buvo naudingas Prezidento veto.
Prezidento veto pritaria profsąjungos, Šeimų sąjūdis ir dauguma dar mąstančių Lietuvos žmonių. Bet valdantieji kelia klausimą, kodėl iš mokesčių mokėtojų pinigų reikia dengti testavimosi išlaidas tų, kurie nenori skiepytis.
Iš solidarumo, ponai... Iš solidarumo. Nes nemanau, kad bent vienas žmogus nusprendžia nesiskiepyti neturėdamas svarios priežasties. Sakykime, jog daugelis turi klaidingą, neigiamą informaciją apie skiepus. O ar kas šimtu procentų garantavo, kad mes, pasiskiepijusieji, turime teisingą informaciją? Galiausiai, kai taip per prievartą peršama vakcina, kai kalbama apie mažų vaikų skiepijimą, iš tiesų pradedi abejoti tą vakciną peršančiųjų geranoriškumu.
Tad nemokamus testus reikėtų palikti dėl bendrojo gėrio, dėl mažesnio užsikrėtimų skaičiaus.
Be to, mokesčių mokėtojai gali kelti ir kitų klausimų? Kodėl jie turi padengti labai brangios, bet neveiksmingos Sveikatos ministerijos komunikacijos išlaidas? Kodėl penkis tūkstančius turi mokėti už ministro fotosesiją? Kodėl lengva ranka dovanojama šimtai tūkstančių dozių vakcinos kitoms šalims. Juk vakcina taip pat pirkta už mokesčių mokėtojų pinigus.
Susidaro įspūdis, jog, atmesdami Prezidento veto, nemeilę tautai jau ne pirmą kartą demonstruojantys valdantieji siekia ne mažesnio užsikrėtimų skaičiaus, ne pandemijos suvaldymo, o atkeršyti šalies vadovui, sumenkinti jo autoritetą parodydami, jog viską sprendžia būtent jie.
O jiems padeda didžiulė žiniasklaidoje ir įvairiose institucijose dirbančių klapčiukų armija.
Antai viena televizijų džiaugsmingai paskelbė: „Prezidento retingai nusmuko į neregėtas žemumas!“ Domiuosi, kokios tos žemumos. Pasirodo, Prezidentas pirmauja kaip ir pirmavęs, laikomas patikimiausiu šalies politiku.
Tik pagal apklausas išeitų, jog piliečių interesus geriau už Prezidentą atstovauja Briuselyje reziduojanti euro parlamentarė Socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevčiūtė. Kokiu būdu ji nė nebūdama Lietuvoje taip gerai atstovauja piliečių interesus niekas nedetalizuoja.
Prezidentas šioje pozicijoje lieka antroje vietoje. Ne penktoje ir ne paskutinėje. O šalies vadovo mušimo įrankiu tapusios kai kurios žiniasklaidos priemonės suskumba „nutrenkti“ į „neregėtas žemumas“. Atvirkščiai žemumose daugelis valdančiosios daugumos ministrų. Tokiose žemumose dar nebuvo jokia kita Vyriausybė! Kodėl apie tai nerėkiama antraštėse?
Prezidentas išlieka patikimiausiu politiku. Mąstanti tautos dalis atskirs pelus nuo grūdų. Bet tiems, kurie gyvenimą pažįsta tik iš klykiančių antraščių, jau įperšama bloga žinia apie šalies vadovą.
O apverstą aukštyn kojom žinią pateikdami televizininkai niekaip už tai neatsakys. Gal bus dar ir paglostyti? Patogu būti oponentų mušimo įrankiu valdančiosios daugumos rankose. Gera vartytis didelėse, dosniose valdančiose rankose. Sotu ir šilta.
Lietuvos galingieji, tautą vadinantys šunauja, vatninkais, buduliais, runkeliais ir kitokiais žeminančiais vardais tuos epitetus perkelia ir politikams, kurie nenori išmarinti tautos, paskandinti jos alkoholyje ir narkotikuose, suporuoti su tos pačios lyties asmenimis.
Antai svarstant klausimą dėl Prezidento veto atmetimo vienas konservatorius pareiškė: „Šunys loja – karavanas eina.“ Vadinasi, tie, kurie nesutinka būti valdžios liokajais, yra viso labo tik šunys.
Išeitų, jog tarp jų ir Prezidentas, vetavęs kenksmingus įstatymus, ginantis tautos tradicijas ir identitetą. Juk beveik visi iki šiol šaliai vadovavę politikai šoko pagal vienos neklystančios partijos dūdelę.
Šis Prezidentas nešoka ir gana! Premjerei neužleidžia vietos Europos vadovų taryboje. Vetuoja įstatymą, kuris atimtų lietuviui Konstitucijos ir Ligonių kasos garantuojamą teisę į nemokamus tyrimus.
Vargu, ar prilygins šeimai partnerystę, nors žmogaus teisių „gynėjas“ Raskevičius į prezidentūrą siunčia „Margaritos“ picą. Ar normalus lietuvis gali nesistebėti, kai taip elgiasi ne koks gatvės piemengalis, o Seimo narys, kuriantis įstatymus ir priimantis tautai svarbius sprendimus? Ir dar apsimeta nustebusiu, kad prezidentūra jo picos nepriėmė.
Tokio siuntinuko nepriimtų nė vienas solidus žmogus. Ką bekalbėti apie šalies vadovo instituciją.
Ar tai tik jaunatviškas Raskevičiaus naivumas? Ar sąmoningos patyčios? Veikiausiai, pastarosios. Raskevičiaus dėl kvailo, Seimo nario statuso neatitinaknčio poelgio negalima pavadinti kvailu. Įsižeis, sakys jog yra diskriminuojamas dėl savo seksualinės orientacijos. O šalies vadovą vėl proga linksniuoti per televizijas.
Lyg vyšnia ant torto, kaip dabar televizijose mėgstama sakyti, laidoje 24/7 išlenda kasdien ekrane šmėžuojantis Valinskas – Seimo nario tėvas, prieš keliolika metų konservatoriams į talką Seime atvedęs būrį artistų ir daininkų kaip Tautos prisikėlimo partiją.
Nutaisęs protingą veidą šoumenas beveik valandą postringauja apie Prezidento teisines žinias, sako, jog jos lygios nuliui. Prieš tai viešojoje erdvėje Prezidentą išvadino mulkiu. Geras, kibus mušimo įrankis. Juk daugelis kone kasdien televizijose besirodantį šoumeną laiko autoritetu. Tad jo žodžius priims už gryną pinigą.
O kur dar socialiniai tinklai, kur valdančiųjų šlovės spinduliuose besišildantys influenceriai ir savo protą parodyti norintys politikai išvadinantys šalies vadovą bailiu ir kitokiais žeminančiais epitetais? Kiekvienas toks „žodžių meistras“ – papildomas svarstis ant valdžios galios svarstyklių.
Gudri, bet labai nesąžininga politika. Tik ar ilgai žmonių lūkesčius trypiantis karavanas eis „šunims“ lojant? Ar ilgai valdžios galios svarstyklės kryps tik į vieną pusę?
Tauta turi savas, tikslesnes svarstykles, kuriomis sveria politikų darbus.
