Referendumų nebus... Gal ir rinkimų nebereikia?

Toks klausimas kilo išklausius Seime perskaitytą metinį Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pranešimą bei jį vertinančių Seimo politikų ir politologų kalbas.

G. Nausėda kritikavo teismų darbą, vilkinamas rezonansines bylas, ragino Parlamentą stiprinti, o ne silpninti savivaldą. Valstybės vadovas įvardijo DIDĖJANČIĄ socialinę atskirtį, nors visos dabar valdančiąją koaliciją sudarančios politinės partijos rinkiminėse programose žadėjo MAŽINTI SKURDĄ.

Ekscelencija – bene pirmas Lietuvos vadovas tiek daug teorinio dėmesio skyręs paprastam žmogui. G. Nausėda negailėjo karčių žodžių valdžios atstovams, besityčiojantiems iš šalies gyventojų. Jį patį už atliktas visuomenės apklausas gana šiurkščiai koneveikė ne vienas Seimo konservatorius.

Prezidentas pasigedo antiastravinio sąjūdžio fanfarų. Šis judėjimas tarsi suspendavo savo veiklą, kai ES komisijoje buvo teigiamai įvertintas Astravo atominės elektrinės saugumas. Lietuvos energetikos šulai, eskaluodami konfliktus su Latvija bei Estija, neskubina sinchronizacijos su Vakarais proceso.

Kam brangi Rytų elektros bambagyslė, kad niekaip jos nutraukti negali? Gal tuomet jau metas įvardinti kitas alternatyvas? Tauta turi pasiruošti dvigubam elektros energijos kainų šuoliui...

Nepavyko Vyriausybės galvai iš Briuselio parvežti kokių nors esminių žinių apie praktines vadinamosios nesaugios Baltarusijos elektros blokados galimybes. Taigi, pirmasis premjerės vizitas turi tik vieną išliekamąją vertę – gražios buvo fotosesijos su ES vadovais.

Tuščio portfelio sindromas davė vaisių – Ingrida Šimonytė Lietuvai lauktuvių neparvežė, tačiau pažadėjo daugiau laiškų S. Daukanto aikštės rūmų šeimininkui neberašyti.

Prezidentas Valdas Adamkus teigiamai įvertino G. Nausėdos metinį pranešimą, kuriame „dėmesio skirta ne tik užsienio, bet ir vidaus politikai“.

Seimo Pirmininkės svaičiojimai privertė dar kartą permąstyti šios a la politikės gebėjimus. Viktorija Čmilytė- Nielsen į žurnalistų klausimą, kaip vertina G. Nausėdos pasakymą, kad privalu išklausyti žmonių nuomonę ir su jais pasitarti, leptelėjo, neva, su rinkėjais jau pasitarta. Kada? Ogi per pernykščius Seimo rinkimus. Šachmatų didmeistrė patikino, kad Seimo nariai tautos pritarimą savo sprendimams jau turi.

Panašiai yra kalbėjusi ir moteriausybės galva Ingrida, konstatavusi, kad jeigu blogai dirbs, kituose rinkimuose už šią valdžią rinkėjai galės nebebalsuoti. Ot, ačiū, kad leisite! Tačiau kartais taip prastai dirbama, kad nebeatitaisomai prisidirbama. Prisiminkime „Snoro“ bankrotą, po kurio pinigus praradę žmonės susirgo ar net žudėsi...

Ta pačia tema sublizgėjo ir Gabrielius Landsbergis. Jis mano, kad Lietuvoje referendumų buvo pakankamai, o žmonės ne visada spėja įsigilinti ir suprasti, UŽ ką ar PRIEŠ ką pasisako.

Tai ką, ponai, negerbdami Lietuvos žmonių valios, provokuojate? Baltarusišką scenarijų?

Susipažinau su valdančiųjų nuomonėmis apie referendumų ir tautos balso reikšmę. Pasidarė baisu. Teisingumo ministerijos Evelina nepateikė Seimui pakoreguoto referendumo įstatymo projekto. Todėl nuo liepos mėnesio jokie referendumai negalimi. Pabandysiu ironizuoti. Jei panaši situaciją ištiks Lietuvą su rinkimų įstatymais, kurių tobulinimus inicijuoja konservatoriai, gali išsipildyti ir Elvyros Kunevičienės pranašystė, kad ši valdžia – amžina, nes nebebus veikiančių norminių aktų naujiems rinkimams organizuoti.

Supratau, kad Lietuvos politikos „avangardui“ – Aušrinei Armonaitei metinis Prezidento pranešimas įspūdžio nepadarė. G. Nausėda nepasekė Užsienio reikalų anūko pavyzdžiu ir nepareiškė, kad „su Laisvės partija į žvalgybą eitų“. Be to, regis, nepasisveikino, atsakydamas į jos nacistinį mostą.

Maga sužinoti, kaip reagavo Lietuvos Nepriklausomybės architektu vadinamas senelis į anūko sentenciją, mestelėtą „avangardinės“ partijos suvažiavime, neva, „partnerystės įstatymo priėmimas Seime“ jam „būtų tolygus kovo 11-osios aktui“.

Tačiau Vytautas Landsbergis, paklaustas, kaip vertina Prezidento metinį pranešimą, pastebėjo, kad žurnalistai laukia jo komentarų, kad po to galėtų visko prirašyti. Ir taip apibūdino aplinką, kuri sąlygojo G. Nausėdos pasisakymą: „Daug pykčio ir psichozės“.

Profesorius neįvardijo, kas piktai psichuoja. Tarsi maloniai leido nuspręsti patiems.

Todėl pagalvojau, kad situacija mano valstybėje – gana šlykšti. Valdantieji konfrontuoja visur, su visais ir nuolat. Nediplomatiškas elgesys su Baltarusija Lietuvai kainuos brangiai. Estai ir latviai bus apkaltinti dėl dar kartą neįvykusio prisijungimo prie ES elektros tinklų. O gal tas garsusis sinchronizacijos procesas tik ketinimų atsiriboti nuo Rytų imitacija?

Lenkija jau pareiškė susirūpinimą dėl Lietuvoje reziduojančios Baltarusijos opozicinės prezidentės vojažų po pasaulį ir pavadino Sviatlaną Cichanovskają rusų agente. O tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvos-Baltarusijos pasienyje piršte perša pasiūlymą Andriui Tapinui:

„Žmogau, metas sukviesti visus tuos, kurie pandemijos įkarštyje stovėjo rankomis susikabinę vadinamajame Laisvės kelyje ir šia gyvąja grandine „užlopyti“ kiaurą Lietuvos valstybinės sienos dalį.“

Kad pabėgėliai į mūsų šalį nebeplūstų...