Naujausios
Kada baigsis? Kada baigsis tai, kas dar nei neįsilingavę?
Yra toks mirtinas dėsnis: karai baigiasi ne tada, kai susitariama, o kai pavargsta arba išsenka, arba žlunga, arba nebeįgali kariauti abi pusės. Dabar tų pusių daugiau nei dvi. Taip atrodo. Nors iš tikrųjų jų – tik dvi.
Rusijos civilizacija neišlaikė įtampos, kurią pati sau susikūrė. Rytų ortodoksų religija atkerta ją nuo Vakarų? Tai gal ir gerai, taip ši civilizacija ginasi nuo daugelio Vakarų civilizacijos ligų, bet... Bet ortodoksų bažnyčia, paremta civilizacija, per du dešimtmečius leido sau susikurti „vado valdžią“ ir leido tam vadui tapti viskuo.
Čia dviguba bėda, nes tas „vienas“ pakilo iš dugno – padugnių, ne iš kokios dinastijos, tai yra ne iš kilmės – garbės kodekso. Toks pat buvo ir Stalinas. O antra, „vieno“ aklas valdymas (nelimituotas jo „išrinkimų“ skaičius) baigiasi šalies suirimu.
Dabartinis įsiveržimas į Ukrainą – tai pagreitintas Rusijos susinaikinimo kelias. Pagreitis. Tai labai blogai... visam pasauliui. Labiausiai gaila aukų, ukrainiečių ir Ukrainos rusų. Blogai visiems!
Mums ir visam pasauliui istoriškai palankus buvo tik vienas TSRS imperijos laikotarpis – 1982-1990 metai, kai pasenęs TSKP CK politbiuras iš savo tamsių gelmių iškėlė į valdžią M.Gorbačiovą. Pasisekė. Ir dar labiau pasisekė, kai B.Jelcinas atleido prievartos ir jėgos vadžias. Mes ištrūkome.
O tada prasidėjo ir Rusijos žlugimas. Nors 1993 metais Rusija turėjo dar daug šansų. Aš rašiau apie tai, kalbėjau. Bet jau 1996 metų prezidento rinkimų falsifikavimas tapo naujo posūkio pradžia – „vieno valdžia“ buvo įcementuota melu, ir B.Jelcino Kremliui, ir oligarchams uzurpuojant viešąją erdvę. Baisiausia, kad taip Rusijos elitas bėgo nuo „komunizmo“.
Man baisiausia, kad dabar šaudosi ir žudosi jau po TSRS imperijos žlugimo, vadinasi, ir po mūsų Sąjūdžio, gimusi karta. Sunku su šia mintimi gyventi. Mūsų revoliucijos metais tie vaikai net nebuvo gimę! Jie nematę vilties.
Tačiau dar buvo „religinė Rusijos erdvė“, ir net 2003 metais atrodė, kad ji padės taikai ir demokratijai. Ne. Nepadėjo. Jau vyko Čečėnijos banditų antpuoliai visoje Rusijoje, o 2002 metais „Nord-Ost“ Maskvoje buvo paskutinis akordas. Čečėnus pribaigė pačių čečėnų rankomis. Ir leido jiems banditizmu pagrįstą anklavą.
Dabartinis Čečėnijos galvažudžių režimas – Rusijos valdymo modelis. O tai reiškia krikščionybės ir (ar) ortodoksijos pralaimėjimą. Rusijos Dūmoje deputatas iš Čečėnijos ką tik pareikalavo Čečėnijos teisėjui nukirsti galvą; teisėjo žmoną viešai pagrobė Rusijos mieste ir išsivežė į Grozną. Net baisu prisiminti: Lietuva aistringiausiai palaikė Čečėniją.
Dabar pasaulis neleis Rusijai gyventi – jos agonija prasidėjo. Kultūra, kuri ją puošė, bus verčiama kiaulide. Kinija, atrodo, ateis iki Uralo, o šiapus Uralo bus pekla. Karaliaučius gali tapti juodąja kosmoso skyle, o mums nuo to bus tik blogiau.
Dabar viena galima sakyti – ne. Bet koks aiškesnis situacijos apibrėžimas dabar tik didins isterijos laipsnį. Ir neapykantą kalbančiajam. Tad edle Einfalt und stille Große. Kuklus paprastumas ir išdidi ramybė. Klasicizmas.
