Pamintijimai

Pabaigos trupiniai

Atotrūkis

Vis daugiau pasitinkam Naujųjų,

Vis liūdniau palydėti senus.

Kas kitiems – naujiena, tau jau buvo,

Ir svarstai, ar kas buvo dar bus…

2014

Išmintis

Senatvėje toli matyti –

per tris žmogaus šešėlius vakare.

Akimirka

Per žemę tėviškės

ropojantis vaikytis,

šešėlis tįstantis kalnelin

tavų laikų pabaigoje.

2011

Puikybės stoka

Mano tėvai mane užaugino tokį.

Mano Tėvynė mane užaugino tokį.

Mano laikas mane užaugino tokį.

Mano miestas (mano kaimas) mane užaugino tokį.

Mano atsitiktinumas mane – atsitiktinumą – užaugino tokį.

2020

Niuansas

Būti mėgėju yra gražu – gėda būti šarlatanu.

Kada mėgėjas tampa šarlatanu? Kai pradeda manyti esąs profesionalas.

Dvigubas šarlatanas yra tas, kuris savo pseudoteorijas pradeda vadinti tiesa ir mokslu.

Bonsai

Žmogus be meilės – bonsas, bet gyvendamas tarp bonsų to net nežino. Išlaki pušelė jam – nenormali, albinosė.

Tik viena vertybė yra didi – meilė. Pirmiausia, meilė žmogui. Visos kitos idėjos privalo neužmiršti meilės. Jeigu jos susireikšmina, anksčiau ar vėliau apsitaško krauju.

Klausimas

Ko pavydi viena kitai solsticija ir ekvinokcija?

2018

Gelmė

Esu gėlos vampyras, ramybės ieškantis svetimose šarvojimo salėse.

2000

Kryptis

Elito kaita: prieš 30 metų – intelektualai kūrėjai, prieš 15 metų – turtuomenė, dabar – influenceriai.

2018

Sąžinė

Ko Lietuvoje labiausiai trūksta?

Sąžinės, kuri reiškia atjautą, teisingumą, solidarumą.

Mes turėjome daug „sveiko“ proto, turėjome didelę patriotišką širdį, bet... visiškai mažytę sąžinę. Lenkų rašytojo Stanislavo Leco žodžiais – „švarią sąžinę, nes ja nesinaudojome“.

Ten, kur yra protas ir širdis, bet nėra sąžinės, meilė negyvena. O tada neveikia ir laisvė. Protas ir širdis tampa bevaisiai. Ar ne taip dabar ir gyvename? Be sąžinės, be meilės, be laisvės, jau atrodo, ir be proto.

2018

Laisvė laukia, kol pasirinksime

Mes turime laisvę, ją iškovojome ir įtvirtinome – galime gyventi kaip norime, veikti laisvai ir kurti Lietuvą tokią, kokios norime, kurti savo gyvenimą tokį, kokio norime. Tad kodėl nepatenkinti? Nes nepasirenkame.

Reikia „tik“ išsiaiškinti tarpusavyje ir pasirinkti, kokios Lietuvos norime ir kaip ją tokią reikia ir galime kurti.

Reikia „tik“ išsiaiškinti kiekvienam savo viduje – susitarti pirmąjam „aš“ su antruoju „aš“, ko iš tiesų aš noriu, kokios yra mano vertybės. Kokios vertybės yra to „aš“, kuris sukurtas pagal Kristaus pavyzdį, ir kokios vertybės yra to „aš“, kuris linkęs ir aktyviai kviečia eiti... puolusio angelo – AntiKristo – keliu, kurį įkvepia pagundos ir aistros.

2020

Komentarai

Valentina Lembertienė    Pir, 2020-04-06 / 14:25
Labai papenėjo sielą pono Donato Morkūno PAMINTIJIMAI. Tiesiog kiekviena frazė,nes ten tiek patyrimo,tiek išminties ir teisingo požiūrio į gyvenimą - patirto , išjausto ir neparduoto... Ponui Donatui linkiu visame kame kuo didžiausios sėkmės ir sveikatos.Tikiu, kad tai ne vieninteliai jo PAMINTIJIMAI. Gal ''Šiaulių kraštas'' turėtų galimybę dažniau skaitytojams leisti prisiliesti žodžiu išsakytoms tikroms gyvenimo tiesoms ?
miestietis    Pir, 2020-04-06 / 17:11
Išsilavinęs žmogus giliai ir kapsto. Lauksiu pratęsimo, nes įdomu.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.