Kodėl buduliai nesiskiepija?

Nesistebėkime pavadinimu. Po to, kai net Sveikatos teisės instituto profesoriai buvo pavadinti „viruso advokatais“, jaučiu pareigą įsirašyti į budulių gretas.

Valstybės Advokatų tarybos pirmininkas, profesorius dr. Ignas Vėgėlė buvo pakviestas į Lietuvos Respublikos Seimą, kad pateiktų teisinius pandeminės situacijos vertinimus. Valdančiosios koalicijos atstovai demonstratyviai paliko posėdžių salę, tuo tarsi įrodydami, kad šio asmens nuomonė jiems nesvarbi. Na, kaip ir Didžiojo šeimų maršo ar kitų daugiatūkstantinių pilietinių akcijų dalyvių pastabos, prašymai, reikalavimai. I. Vėgėlei dar pasisekė, kad nebuvo iškviestos specialiosios pajėgos...

„Viešoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad tai yra išimtinai komunikacijos krizė. Mano supratimu, mes esame įžengę į teisinės valstybės krizę, kai žmogaus teisės ir laisvės varžomos poįstatyminiais teisės aktais“, – iš Seimo tribūnos parlamentarams sakė I. Vėgėlė.

Teisininkas įstatymdaviams bandė paaiškinti, kad pandemijos metu piliečių teisės pažeidžiamos tokiais poįstatyminiais aktais, kurie nėra apibrėžti įstatymais.

Bet jei nėra įstatymo, tai gal poįstatyminis aktas laikytinas niekiniu?

Tai gal Lietuvos Respublikos piliečių gyvenimą reglamentuojantys Vyriausybės nutarimai, prieštarauja Konstitucijai ir trypia elementarų žmogiškumą?

Neįmanoma ramiai klausytis premjerės Ingridos Šimonytės postringavimų, kad ji nieko negali padaryti, jei žmonės nesiskiepija, o rizikos grupei priklausantys senjorai tariasi net su vaikais... Pastarieji juos atkalbinėja nuo vakcinavimosi.

Pardon, ponia Premjere, o su kuo tie senjorai turėtų tartis? Manote žmonės pamiršo jiems skirtus epitetus po šiemetinės Vingio parko akcijos? Tuomet jūs atmetėte tarimosi ir susitarimo galimybes. Ten susirinkę „bemoksliai, beraščiai buduliai“ ar net vatnikai jums buvo per prasta publika, kad susitiktumėte, išklausytumėte, bent atsakytumėte?

Amžius I. Šimonytei dar neturėtų būti kliūtimi, kad prisimintų Prezidento raginimus iki 2021-ųjų liepos 6 dienos paskiepyti 70 proc. populiacijos. Pamenate, kaip Ministrė pirmininkė tyčiojosi iš Lietuvos Respublikos vadovo Gitano Nausėdos?

Politinė amnezija, regis, ištiko ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri kaltina Prezidentą neveiklumu. Neva, nieko nenuveikė, kad vakcinacija vyktų spartesniais tempais, neteikė siūlymų. Todėl, anot jos, dabartinė Vyriausybė už pastarąjį užkrato šuolį nėra atsakinga.

Tačiau ne visus dar tokia užmarštis apėmė, kad neprisimintų iš Europos vadovų tarybos (EVT) pasitarimo grįžusio G. Nausėdos pažado, kad „vakcinų bus, tik organizuokite skiepijimosi kampaniją.“ Dabar tos vakcinos tiek, kad net kitoms šalims galima dovanoti. Neskaitant saviems piliečiams po kokias šešias porcijas...

Ką tuomet darė Seimas ir Vyriausybė? Atsakau: uoliai stūmė partnerystės arba nedidelių dozių narkotikų dekriminalizavimo įstatymų projektus. Vėliau gi, išvarė pusę pirkėjų iš didžiųjų prekybcentrių, bet šventė masinėse didžiųjų Lietuvos miestų gimtadieniuose bei jomarkuose. Kur žmogus ant žmogaus: vakseris, antivakseris ir t. t.

Valstybės valdymo struktūrų – Seimo ir Prezidentūros – tarpusavio ambicijų kovos sudarė sąlygas teisinei krizei klestėti. Nuo nesibaigiančio gyvenimo sąlygų suvaržymo bei skleidžiamos paniekos pavargę žmonės pakilo į pilietinio pasipriešinimo akcijas.

Įdomu, ar bent dabar Lietuvą valdančios partijos – konservatoriai ir abiejų rūšių liberalai – pastebi, kad jie paskelbė karą savo Tautai. Ar realu tokiomis sąlygomis siekti piliečių pasitikėjimo?

Valdžioje tūnantys arogancijos ir cinizmo virtuozai nori daugiau nei 300 000 žemiau skurdo ribos vegetuojančių Lietuvos gyventojų įtikinti, kad rūpinasi jų sveikata?

Tuo tarpu, premjerė sausai mesteli, kad ji „nė prie ko“, kai katastrofiškai branginamos dujos ir elektra... Girdėjau kategorišką kaimynės teiginį: „kam man tas skiepas, jei sušalusi susirgsiu taupydama dujas?“ Tačiau senjorė žada skiepytis, kad, gavusi žadamus 100 eurų, turėtų už ką susimokėti padidėjusius mokesčius.

Viešojoje erdvėje vyksta diskusijos, kodėl kaimyninės Lenkijos žemėlapis – žalias, o pas mus užsikrėtusiųjų paros skaičius artėja prie 2700, mirčių – iki 20.

Pagaliau prabilta apie psichologinę situaciją šalyje. Nusivylusi visuomenė nebetiki, kad jos narių gerovė rūpi valdžioje įsitvirtinusiai „šaikai“. Pacientai atsisako programinių patikrų, vengia pervargusių medikų. Pastarieji, „maitinami“ pažadais apie priedus prie atlyginimų už kenksmingas darbo sąlygas, neapsikentę emigruoja. Lietuvos sveikatos sistema „traukiasi“. Nesibaigiančios reformos mažina gydymo įstaigų skaičių.

Ką siūlau? Nežinau, ar patikėtų Lietuvos žmonės, bet gal dar nevėlu valdančiosios koalicijos damutėms stoti prieš žmones ir atsiprašyti už tai, kad šių negerbė, visaip pravardžiavo ir tuščiai mėgavosi savo susireikšminimu. Tai neturėtų būti tuščias pasidemonstravimas, pasiskolinus iš ministro Arūno Dulkio visažistus.

Utopinis noras? Sutinku. Atėjo laikas sukrusti eiliniams Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams regionuose. Gana snausti rinkėjams. Negi lauksite, kaip siūlo premjerė I. Šimonytė, kitų rinkimų, kol didžiausia dabartinės valdančiosios koalicijos frakcija vėl kelioms kadencijoms bus nušluota?

Pats metas taisyti klaidas, pasitelkus visus norinčius padėti. Net ignoruotus Lietuvos teisės sveikatos instituto specialistus. Lietuvoje yra labai daug protingesnių už visas šimonytes, čmilytes ir ko kartu sudėjus.Tik ne kiekvienas ryžtasi savo kailiu pasimatuoti budulio pravardę.