Naujausios
Už Prezidentą Gitaną Nausėdą balsavo DU kartus daugiau rinkėjų (nuo bendro skaičiaus) nei už Ingridą Šimonytę, bet jis ją teikė į premjerės postą. Logiška. I. Šimonytė – didžiausios Seime frakcijos atstovė. Ji buvo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkiminio sąrašo vedlė. Ir, bent jau kol kas, yra vienintelė kandidatė į moteriškos valdančiosios koalicijos suformuotos Vyriausybės vadoves.
Bet moteris visada lieka moterimi, nesvarbu kurią iš dabar aptarinėjamų 76 ( ar kiek ten jų mums brukama?) lyčių pasirinktų. Ji nenori likti prie suskilusios geldos. Todėl Premjerės I. Šimonytės „šaika“ ir šios dvasinis guru Žygimantas Pavilionis ėmė uoliai reikalauti, kad į Europos Vadovų Tarybos pasitarimus važiuotų perpus mažesnį rinkėjų pasitikėjimą turinti premjerė, o ne visomis Konstitucinėmis galiomis disponuojantis Prezidentas. Prasidėjo šių dviejų vadovų susirašinėjimas.
Epistoliarika, bent jau kol kas, yra korektiška. Džentelmeniškumo iš Prezidento G.Nausėdos neatimsi: geba apginti mados ar politikos mailiaus puldinėjamą žmoną. O kitoms damoms yra santūriai mandagus.
Premjerė I. Šimonytė, žurnalistų ar rinkėjų kalbinama, kartais žodžiu kaip kirviu mosteli. Ji nesikiša į elektros ir dujų kainų didinimus, nesusitinka su prie Vyriausybės protestuojančiais žmonėmis ir gana kategoriškai komentuoja užsienio politikos reikalus. Pavyzdžiui, paklausta, kodėl jos vadovaujamos Vyriausybės Užsienio reikalų ministerijos pozicija dėl Vengrijos kardinaliai skiriasi nuo Prezidento, mesteli neva „šis nėra Užsienio reikalų ministro viršininkas“. Nepakenktų, jei Premjerė perskaitytų Lietuvos Respublikos Konstituciją. Būtų lengviau suvokti, kieno kokios kompetencijos ir kaip sprendžiami užsienio politikos klausimai. Pagrindiniame šalies įstatyme yra daug informacijos apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir nė užuominos apie konfrontaciją.
Iš to, kas šiuo metu Lietuvoje vyksta yra aišku, kad Prezidentas G. Nausėda Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio paviešintai „šaikai“ nepriklauso. Galimai dėl šios priežasties G. Nausėda „šaikininių“ bei pastarųjų aplinkos yra uoliai puolamas.
Valdančiosios koalicijos politikai bei į politinius influencerius pretenduojantieji kaltina Prezidentą, kad šis bene vienintelis iš valdžios atstovų pasveikino žmones Tarptautinės šeimos dienos proga. Jo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis išėjo iš rūmų S. Daukanto aikštėje ir pasikalbėjo su 3-jų dienų protesto akcijoje dalyvavusiais žmonėmis. Vėl – negerai.
Nė prie vienos valdžios „žmonės iš gatvės“ dar nebuvo taip koneveikiami, kaip prie, regis, švelnumu bei atjauta turinčios garsėti moteriškosios... Protestuojantieji staiga tapo girtuokliais, beraščiais, tinginiais, kriminaliniais nusikaltėliais, įtartinais asmenimis ir, žinoma, Rusijos ar Baltarusijos agentais. Tokioje aplinkoje dekriminalizavus net pačius menkiausius narkotikų kiekius – tragedija garantuota!
O jei be ironijos, tai moteriausybės atstovams ir jų fanams siūlyčiau pasikonsultuoti su tatuiruotąja teisingumo ministre, ar galima diskriminuoti bausmę atlikusius ar dar nenuteistus žmones. O gal Lietuvoje jau nebegalioja nekaltumo prezumpcija?
Vadovaujantis tokia agresyvia valdžios žmonių ir jų rėmėjų leksika, teisiamos organizacijos – Liberalų Sąjūdžio – lyderės Viktorijos Čmilytės – Nielsen nereikėtų priimti Prezidentūroje. Juo labiau, ji neverta parlamento Pirmininkės posto.
Protinga mūsų tauta sukūrė unikalias patarles: „Juokiasi puodas, kad katilas – juodas“ arba „Ant savęs šieno vežimo nemato, o ant kito šapelį rodo“...
Derėtų pagirti Andrių Tapiną, kuris atsisakė iš Prezidento rankų priimti „Globalios Lietuvos apdovanojimą“. Manau, „Laisvės kelio“ akcija – vienas pirmųjų Baltarusijos provokavimo veiksnių bei tiesioginis kišimasis į kaimyninės šalies vidaus reikalus. Ji neprilygo „Baltijos kelio“ didybei bei Nepriklausomybės siekio idėjoms. O nevykusių kopijų, inspiravusių Lietuvai begalinių nuostolių erą, ir apdovanoti nevertėtų... Nebent, jeigu „Laisvės TV“ finansuotų atbėgėlių srauto išlaikymą.
Taigi, siūlau akylai stebėti Prezidentą Gitaną Nausėdą visą jo pirmąją kadenciją. Šis Lietuvos politikas, kurį kartais vadinu „1,92 centimetrai grožio“, gali didžiuotis puikia šeima, užauginusia dvi dukteris, kurios savo gyvenimus kuria savarankiškai.
Dabartinis mūsų šalies vadovas, politologų pagerbtas, nes kolekcionuoja senas, retas knygas, atrodo, jas yra ir perskaitęs. Nuo mūsų nenuslėptas G. Nausėdos tėvų gyvenimas, o viešuose renginiuose sutinkamas senasis Antanas Nausėda su visais drąsiai ir mielai bendrauja.
Čia ne smulkmenas aprašinėju. Labai svarbu žinoti, kokioje aplinkoje augo, brendo ir pasaulėžiūrą formavo mūsų pirmieji šalies asmenys, nes nuo to priklauso jų požiūris į valstybę ir mus.
Apie Ingridos Šimonytės, kaip ir jos kadaise buvusios darbdavės Dalios Grybauskaitės, šeimą informacijos ne prūdai. Todėl apie jų vaikystės ir jaunystės aplinką galima spręsti pagal dabartinį elgesį su kitais žmonėmis.
Rašydama šias eilutes, prisiminiau Prezidento G. Nausėdos inauguracijos dieną, kurią jis pradėjo pagerbdamas 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės patriarchą Joną Basanavičių. Šios dienos įvykių kontekste – tai labai reikšminga detalė. Lietuvos Tarybos pirmininkui J. Basanavičiui teko sunki dalia – gelbėti konfliktų nualintą šalį ir vienyti tautą. Simboliška, tačiau G. Nausėdai likimas lemia kažką panašaus...
Suprantu, kad daktarui J. Basanavičiui buvo paprasčiau nesavanaudiškai gydyti kūno ir sielos žaizdas nei unikalioje Vilniaus vietoje gyvenimą susikūrusiam eksbankininkui. Tačiau vienas iš čia minimų istorinių asmenybių gana daug paaukojo Lietuvai, o kitam, jei atlaikys išbandymus valdžia – viskas dar prieš akis...
