Iš didelio debesies – maža lietaus

Taip sakoma apie situacijas, kai vieni deklaruoja dideles permainas, o kiti jų tikisi, tačiau viltys nepasiteisina. Viskas. Lietuvoje atsistatydinimų nebus, nes niekas neprisiima politinės atsakomybės dėl JAV sankcijų taikymo-nepritaikymo diktatoriaus batkos kalio trąšų tranzitui mūsų geležinkeliais.

Po padidinamuoju stiklu lieka tik Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Pareiškę nepasitikėjimą jo bendrapartiečiai leido pačiam pasirinkti, kaip pasielgti. Prastai. Neturi Žygis šalies viduje Gabrieliaus rango „šaikos“ užtarėjų. Nėra kam pasiskųsti. Net Prezidentūroje niekam ant peties negalės paverkti... Mauras padarė savo darbą? Lieka tik JAV ir Izraelio ambasadoriai...

Keista Lietuvos vertybinė užsienio politika, kuomet pasimėgaudamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aiškina, kad su diktatoriais net kalbėtis neverta, tačiau nespindi oratoriniais gebėjimais ir su savo piliečiais bendraudamas...

Ar galima vadinti vertybe Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygų bloginimą? Kaip įvertinti užsitęsusią ribojimų, bauginimų, patyčių ir įžeidinėjimų sklidiną kasdienybę, atimančią iš verslo žmonių galimybes išgyventi patiems ir sukurti darbo vietų tiems, kuriuos sudrakonėję valdžios atstovai, taikydami sankcijas diktatoriams, tiesiog pamiršo.

Šita valdančioji dauguma pratina šalies gyventojus bei užsienio partnerius prie tokio egzistavimo modelio, kuomet vidaus ir tarptautinėje politikoje neprognozuojamos deklaracijų ar praktinių veiksmų pasekmės.

Reikėjo daugiau nei trisdešimties metų, kad suvokčiau tikrąją termino „šunauja“ prasmę. Įžvalgusis mūsų Tautos vadas pirmasis suprato turėsiantis visą...šunidę. Nežinau kaip kitaip pavadinti mažos, diktatorinių valstybių pašonėje įsikūrusios Lietuvos politikų amsėjimą prieš keliasdešimt kartų didesnes bei ekonomiškai galingesnes šalis.

Sakoma, kad tik trys pasaulio didžiavalstybės – JAV, Kinija ir Rusija – gali išsilaikyti vienos, be kitų pagalbos, energetinių išteklių, karinio arsenalo...

Ir su dviem iš jų per pastaruosius metus gebėjo susirieti Lietuvos diplomatijos galva. Na, tiek to – Rusiją dar Dalia Grybauskaitė teroristine išvadino. Dabar nepakeičiamasis ministeris G. Landsbergis Kiniją užrūstino, ketindamas pasitarnauti JAV partneriams milijardinę šalį apskalydamas. O kur dar įsteigta taivaniečių atstovybė...

Žaviausia, kad po G. Lansbergio pasišakojimų, JAV prezidentas Džo Baidenas ramiai po kelias valandas su Rusijos ar Kinijos vadais pasišnekučiavo, reikaliukus sutvarkė...

Ar girdėjote Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos valdžios atstovus teigiant, kad su rusų ar kinų diktatoriais neverta kalbėtis? Ne? Ogi todėl, kad vokiečių, prancūzų ar britų išrinktiesiems didžiausia vertybė yra jų valstybių gyventojų gerovė.

Lietuvos Premjerei Ingridai Šimonytei bei jos apgintiems Užsienio reikalų bei susisiekimo ministrams, regis, sankcijos yra vertybė. Galimybės išsaugoti verslus Baltarusijoje ar Kinijoje yra pačių verslininkų reikalas, nes, anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovės Aušrinės Armonaitės, patys kalti, investicijoms pasirinkę rizikingus kraštus.

Taigi. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad prekybinius bei tranzito kontaktus su Kinija Lietuvos valstybė kūrė...10 metų. O sutaršė per vienerius.

Tačiau niekas nedrįsta bent preliminariai paskaičiuoti, kiek turėsime nuostolių, praradę Baltarusijos ir Kinijos krovinių tranzitą, kiek naujų bedarbių išsirikiuos užimtumo tarnybose, kokias socialinės paramos išmokų sumas teks pakloti...

Tiesa, dar gali būti baudos dėl sutarčių netesybų. Anot premjerės, pusė milijardo eurų ar net visas milijardas.

Kas jas mokės? „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška? Juokingas klausimas. Sutikęs tapti baltarusiškų trąšų tranzito istorijos atpirkimo ožiu, jis pats susižers neskelbiamą kompensaciją...

Kas po viso to „Lietuvos geležinkelius“ gali vadinti valstybine įmone?

Ir baigsiu retoriniu klausimu: ar bus įkurtas antiastravinio sąjūdžio analogas JAV sankcionuotoms diktatoriaus batkos trąšoms?

Atsakymas – neįmanoma. Nematome, tačiau Astravo elektra teka Lietuvos tinklais. O „Belaruskalij“ sąstatai nenutrūkstama srove bilda į Klaipėdos uostą. Retsykiais juos tempia Vyties ženklu papuošti lokomotyvai, su besipuikuojančiu užrašu – Lietuva.

Moralas toks: jei vertybės paneigia galimybes, – neamsėk...